Papartūnai
Paparčiai - tai apie 20 000 augalų rūšių (iš kurių apie 10 000 yra gyvų), priklausančių Pteridophyta skyriui. Skirtingai nei samanos, paparčiai turi ksilemą ir floemą, todėl jie yra kraujagysliniai augalai.
Dauguma paparčių priklauso Leptosporangiata (arba Pteridopsida) klasei. Jai priklauso dauguma soduose ir miškuose augančių paparčių. Karklai priklauso kitai klasei - Equisetopsida, kuri buvo labai svarbi karbono periode. Išliko tik viena gentis. Kitos paparčių klasės šiandien taip pat yra gana mažos.
Paparčių paviršiuje nėra vaško ar specialių ląstelių, kurios neleidžia vandeniui išgaruoti. Jie turi šaknis, stiebus, lapus. Jų stiebai virš žemės gali sudaryti stiebagumbius, vadinamus stolonais, arba šakniastiebius po žeme. Lapai yra žali ir dideli, jų apačioje gali būti sporų. Kai kurie paparčiai gali užaugti dideli drėgnose vietose. Jie gali išgyventi daugiau vietų nei samanos, bet ne tiek daug kaip žydintys augalai.
Karbono laikotarpiu - prieš 350 milijonų metų - paparčiai gyveno visur sausumoje. Karklai užaugdavo iki 30 metrų. Buvo didžiuliai paparčių ir samanų miškai, pilni milžiniškų vabzdžių. Šiandien didelių paparčių nėra tiek daug.
Paparčiai neturi sėklų. Jie dauginasi sporomis.
Galerija
· 
Mediniai paparčiai, tikriausiai Dicksonia antarctica
· 
Medžio paparčio sporos San Diegas
· 
Paparčio lapas
· 
Arkliaragis (Equisetum telmateia) - šakų virtinės ir smulkūs tamsūs lapeliai
Klausimai ir atsakymai
K: Koks yra paparčių skirstinys?
A: Paparčiai priklauso Pteridophyta skyriui.
K: Kuo paparčiai skiriasi nuo samanų?
A: Paparčiai turi ksilemą ir floemą, todėl jie yra kraujagysliniai augalai, o samanos šių savybių neturi.
K: Kokiai klasei priklauso dauguma paparčių?
A: Dauguma paparčių priklauso Leptosporangiata (arba Pteridopsida) klasei.
K: Kuo ypatingi arkliauoginiai augalai?
A: Karklai priklauso kitai klasei, Equisetopsida, kuri buvo labai svarbi karbono periode ir iš kurios šiandien išliko tik viena gentis.
K: Kaip paparčiai gali išlikti daugiau vietų nei samanos, bet ne tiek daug, kiek žydintys augalai?
Atsakymas: Paparčiai neturi vaško ar specialių ląstelių ant paviršiaus, kurios neleidžia vandeniui išgaruoti, todėl jiems geriausia gyventi ten, kur yra daug rūko arba daug kritulių, ir pavėsyje, kuris apsaugo juos nuo tiesioginių saulės spindulių. Tai reiškia, kad jie gali išgyventi daugiau vietų nei samanos, bet ne tiek daug kaip žydintys augalai.
Klausimas: Kaip paparčiai dauginosi karbono laikotarpiu?
A: Karbono laikotarpiu - prieš 350 mln. metų - paparčiai dauginosi ne sėklomis, o sporomis.
