Augalų geldelės: apibrėžimas, sukėlėjai ir susidarymo mechanizmai

Geldelės – tai augalų paviršiaus arba vidinių audinių nenormalūs išaugimai, susidarantys kaip augalo reaktyvus atsakas į išorinius dirgiklius. Jas sukelia įvairūs parazitai, pavyzdžiui, grybai, bakterijos, vabzdžiai ir erkės, taip pat kiti organizmai (pvz., nematodai, virusai) arba fiziologiniai bei aplinkos veiksniai.

Augalų geldelės yra nenormalūs augalinių audinių dariniai, kurių forma ir struktūra dažnai primena gyvūnų gerybinius auglius ar karpas. Jos gali būti įvairių dydžių, formų ir spalvų – nuo mažų mazgelių iki didesnių išsipūtimų, išsidėsčiusių ant lapų, stiebų, šaknų ar žiedų dalų.

Sukėlėjai ir diagnostika

Dažnai galima nustatyti, kas sukelia augalo geldelę pagal jos morfologiją – daugeliui geldelių rūšių būdingos specifinės formos, spalva ir vidinė struktūra. Tai ypač pasakytina apie daugumą vabzdžių ir erkių sukeliamų geldelių, kurių pavidalas dažnai yra rūšiai būdingas. Kiti sukėlėjai – grybai, bakterijos ar nematodai – gali sukelti panašius išsipūtimus, tačiau jų vidinė sandara ir cheminė sudėtis bus kitokia.

Susidarymo mechanizmai

• Cheminės stimulos: dauguma vabzdžių ir erkių, dedančių kiaušinėlius arba maitinančiųsi audiniuose, į augalus įšvirkščia seiles ar chemines medžiagas, kurios pakeičia augalo ląstelių augimo ir diferencijacijos programas. Šios medžiagos gali veikti kaip augalų hormonus arba moduliuoti jų poveikį.
• Hormonų disbalansas: sukėlėjų poveikis dažnai sukelia vietinį augimo reguliatorių, pvz., auksinų ir citokininų, koncentracijos pasikeitimą. Tai lemia ląstelių dalijimąsi (hyperplaziją) ar ląstelių padidėjimą (hypertrofiją), formuojant geldelę.
• Mechaninis pažeidimas: kai kurioms geldelėms susidaryti būtinas ir mechaninis audinių sužalojimas – pavyzdžiui, vabalų ar erkių įkandimas, kirtimas ar kitas audinių pažeidimas, kuris kartu su cheminiais signalais aktyvina augalo defensyvines ir regeneracines reakcijas.
• Laiko tarpas ir audinių jautrumas: geldelių susidarymui svarbu, kad sukėlėjas paveiktų augalo audinius tuo metu, kai ląstelės yra aktyviai dalijančios. Todėl daug geldelių susiformuoja pavasarį arba vegetacijos pradžioje – šis fenologinis aspektas priklauso nuo klimato zonos ir augalo fenologijos (pvz., vidutinio klimato zonose augimas dažniausiai prasideda pavasarį, atogrąžose vegetacijos periodas gali būti ilgesnis).

Vabzdžių sukeliamos geldelės

Vabzdžių geldelės dažnai veikia kaip specializuotas mikroaplinkos kambarys tam tikrai vabzdžio rūšiai. Tokios geldelės yra augalo audiniai, kuriuos „valdo“ vabzdys: čia dedami kiaušinėliai, vystosi lervos, o vėliau jauni suaugėliai. Geldelės viduje gali susidaryti maistinės zonos – pavyzdžiui, turinčios krakmolo ir kitų maistinių medžiagų – kurios maitina vystančius lervas. Be to, geldelės suteikia fizinę apsaugą nuo plėšrūnų ir aplinkos streso, todėl jos yra labai palankios vabzdžių vystymuisi.

Kiti sukėlėjai ir geldelių tipai

Ne tik vabzdžiai ir erkės sukelia geldeles. Kai kurie grybai ir bakterijos taip pat skatina audinių augimą, formuodami mazgelius ar išsipūtimus. Nematodai gali sukelti šaknų gumbelius, o virusai – įvairias deformacijas. Kai kurios geldelės yra pseudogeldelės, atsirandančios dėl fiziologinių sutrikimų, neturint aiškaus parazito dalyvavimo.

Ekologinė reikšmė ir poveikis augalui

Geldelės dažniausiai yra specifinės savo šeimininkui ir sukėlėjui, todėl jos yra svarbios ekologinės sąveikos, evoliucinės specializacijos ir biologinės įvairovės studijoms. Daugeliu atvejų geldelės sukelia tik kosmetinį augalo pažeidimą ir nekelia rimtos grėsmės sveikatai. Tačiau intensyvios infekcijos arba geldelės svarbiose augalo dalyse (pvz., ant jaunų ūglių, žiedų ar šaknų) gali sumažinti derlių, augimo tempą ar bendrą augalo atsparumą.

Valdymo priemonės

• Stebėjimas ir ankstyva diagnostika – nustatyti geldelių atsiradimą prieš išeinant suaugėliams ar plintant kiaušinėliams.
• Mechaninės priemonės – nukirpti ir sunaikinti stipriai apkrėstas dalis arba net remove nukentėjusius augalus, siekiant sumažinti sukėlėjų populiaciją.
• Biologinė kontrolė – skatinti natūralius plėšrūnus ir parazitus, kurie naikina geldelių sukėlėjus.
• Cheminė apsauga – prireikus naudoti selektyvius insekticidus arba sistemines priemones, atsižvelgiant į sukėlėjo biologiją; svarbu naudoti priemones pagal aplinkosaugos reikalavimus ir rekomendacijas.
• Agrotechninės priemonės – pasirinkti atsparias veisles, tinkama genėjimo ir tręšimo praktika, kad augalai būtų sveikesni ir mažiau jautrūs geldelių susidarymui.

Apibendrinant: augalų geldelės yra įdomūs ir dažnai labai specializuoti dariniai, atsirandantys dėl sudėtingų augalo–parazito sąveikų. Supratimas apie jų susidarymo mechanizmus ir sukėlėjų biologiją padeda tinkamai valdyti jų paplitimą bei sumažinti neigiamą poveikį žemės ūkiui ir sodininkystei.

Klausimai ir atsakymai

Klausimas: Kas yra tulžis?

K: Kuo augalų geldelės panašios į gyvūnų gerybinius auglius ar karpas?

Klausimas: Ar galima nustatyti augalo geltonkūnio priežastį nesant tikrojo sukėlėjo?

K: Koks yra vabzdžių geluonies ant augalų vaidmuo augalėdžiams vabzdžiams?

K: Kokia yra vabzdžių gniužulų buveinė ir maisto šaltinis?

K: Kaip vabzdžių geluonis apsaugo vabzdžius nuo plėšrūnų?

K.: Kaip vabzdžiai sukelia augalams geldeles?

Paieška pagal raidę