Samanos
Bryofitai yra paprasti augalai. Tai paprasčiausi augalai, augantys sausumoje. Yra trys briofitų formos. Tai samanos, kepeninės ir raguotosios.
Bryophyta - tai oficialus terminas, apibūdinantis šį augalų, neturinčių audinių vandeniui judėti, skyrių. Kai kuriose šiuolaikinėse klasifikacijose žodis bryophyta apima tik samanas. Tačiau šis terminas vis dar naudingas, nes samanos, kepeninės ir raguotosios kerpės turi bendrų svarbių požymių.
Mokslininkai mano, kad kepeninės gyslos išsivystė iš žaliųjų dumblių. Tada iš kepeninių pelėvirkščių išsivystė kiti augalai, įskaitant samanas ir raguočius.
Asmuo, tyrinėjantis briofitus, vadinamas briologu. Mokslas apie briofitus vadinamas briologija.
Įprastos samanos: žali lapai yra haploidiniai kūneliai, o rudi stiebai - diploidiniai sporofitai.
Gyvenimo ciklas
Kaip ir visi sausumos augalai (embriofitai), samanos turi gyvenimo ciklą, kurio metu keičiasi kartos. Samanos turi dvi formas, kurios turi skirtingą chromosomų skaičių. Haploidinė forma turi nesuporuotas chromosomas. Ji vadinama gametofitu. Žmonės dažnai rašo "1n" kaip haploidinę formą. Kita forma yra diploidinė ir turi porines chromosomas. Jis vadinamas sporofitu. Žmonės dažnai rašo "2n" kaip diploidą.
Samanų augimas prasideda tada, kai jo motininis augalas išskiria haploidines sporas, kurios nukrenta ant žemės. Iš kiekvienos sporos išauga lapinis gametofitas. Šis gametofitas yra vyriškos arba moteriškos lyties. Vyriškieji gametofitai sukuria haploidinius spermatozoidus. Moteriški gametofitai gamina haploidinius kiaušinėlius. Vanduo perkelia spermatozoidus į kiaušinėlį. Jiems susijungus susidaro embrionas. Šis embrionas yra diploidinis. Iš gametofito išauga aukštas stiebas. Šis stiebas dažnai būna rudas. Stiebo viršūnėje yra struktūra, vadinama sporangium. Sporangiumas taip pat yra diploidinis. Iš jo gaminamos sporos, kurios yra haploidinės, vykstant meiozės procesui. Kai sporos nukrenta ant žemės, ciklas prasideda iš naujo.
Bryofitai yra "dominuojantys gametofitai". Ši frazė reiškia, kad, žiūrėdami į briofitą, dažniau pamatysite gametofitą. Sporofitas pasitaiko rečiau. Sporofitai visada būna prisitvirtinę prie gametofito. Jie turi gauti maisto iš gametofito. Bryofitų sporofitai neturi šakų. Jie sudaro tik vieną sporangiumą.
Dvisparnių samanų gyvenimo ciklas
Klausimai ir atsakymai
K: Kas yra briofitai?
A: Bryofitai - tai paprasti sausumos augalai, neturintys audinių, kuriais galėtų judėti vanduo.
K: Kokios yra trys briofitų formos?
Atsakymas: Trys samanų, kepenų ir raguočių rūšys yra samanos, kepeninės ir raguotosios.
K: Kaip oficialiai vadinamas augalų, neturinčių audinių vandeniui judėti, skirstymas?
Atsakymas: Augalų, kurie neturi audinių vandeniui judėti, oficialus pavadinimas yra Bryophyta.
K: Ar visos šiuolaikinės klasifikacijos samanas priskiria sąvokai bryophyta?
Atsakymas: Ne, ne visos šiuolaikinės klasifikacijos priskiria samanas sąvokai bryophyta.
K: Iš kokio augalo išsivystė kepeninės viksvos?
A: Kepenvabaliai išsivystė iš žaliųjų dumblių.
K: Iš kokio augalo išsivystė samanos ir raguočiai?
A: Samanos ir raguočiai išsivystė iš kepeninių.
K: Kaip vadinamas žmogus, kuris tyrinėja samanas?
A: Žmogus, kuris tyrinėja samanas, vadinamas briologu.
