Tumbleweed

Kelios augalų rūšys, augančios sausringoje, į stepes panašioje aplinkoje, dauginimuisi naudoja vėją. Vėjo stumiama struktūra paprastai vadinama tumbleweed. Ši struktūra atsiskiria nuo šaknies ar stiebo ir ritasi ant žemės. Daugumos tokių rūšių augalus sudaro visas augalas, išskyrus šaknų sistemą. Kartais atsiskiria tik tuščiaviduris vaisius arba žiedynas. Dažniausiai stambiažiedės žliūgės aptinkamos stepėse ir sausringose ekosistemose, kur dažnai pučia vėjas, o atvira aplinka leidžia lengvai riedėti.

Dauguma audinių, esančių tumbleweed struktūroje, yra negyvi. Taip ir turi būti, nes struktūra turi suirti ir suirti, kad jos sėklos ar sporos galėtų pasišalinti per virpėjimą. Kartais jos sudygsta po to, kai gumbasvogūnis atsiduria drėgnoje vietoje. Tokiu atveju daugelio rūšių gumbasvogūniai atsiveria mechaniškai, išleisdami savo sėklas, nes jos išbrinksta, kai sugeria vandenį.

Diasporos išsklaido sėklas. Šią stategiją taiko ne tik sėkliniai augalai; kai kurios sporas turinčių kriptogamų rūšys, pavyzdžiui, Selaginella, formuoja dumblinius augalus, o kai kurie grybai, panašūs į pūkų kamuoliukus, išdžiūsta, išsilaisvina iš tvirtinimo vietų ir panašiai pasklinda vėjyje, skleisdami sporas.

Žiniasklaida Varpinė lanksva (Lechenaultia divaricata)

Jaunų gūžinių gysločių žydėjimas Mohavės dykumoje balandžio mėnesį, po itin drėgnos žiemos.

Pavyzdžiai

Kali tragus gniužulas, prispaustas prie tvoros

Amaranthus albus

Brunsvigia bosmaniae žydi veldėje, matosi rutuliški skėčiai Amaryllidaceae

Už tvoros sugauta Salsola tumbleweeds masė

Anastatica, Šiaurės Afrikos dykumų dumblinė žolė

Selaginella lepidophylla, Šiaurės Amerikos dykumų dumblis

Čelano mieste, Vašingtono valstijoje

Klausimai ir atsakymai

K: Kokią konstrukciją stumia vėjas sausringoje, į stepes panašioje aplinkoje?

A: Vėjo stumiama struktūra sausringoje, į stepes panašioje aplinkoje paprastai vadinama drebulė.

K: Kokios augalo dalys paprastai būna gulsčiojoje žolėje?

A.: Daugumos rūšių gūbrių augalas, išskyrus šaknų sistemą, būna visas. Kartais atsiskiria tik tuščiaviduris vaisius arba žiedynas.

K: Kodėl didžioji dalis augalo audinių turi būti negyvi?

A: Dauguma gulsčiosios medlievos struktūros audinių turi būti negyvi, kad ji galėtų suirti ir suirti krentant, o sėklos ar sporos galėtų ištrūkti.

K: Kaip kai kurių rūšių varpinės žliūgės išbarsto savo sėklas?

A: Kai kurių rūšių varpinių žolių sėklos išsisklaido, kai jos išbrinksta ir mechaniškai atsiveria po to, kai atsiduria drėgnoje vietoje.

K: Ar ši strategija būdinga tik sėkliniams augalams?

Atsakymas: Ne, ši strategija būdinga ne tik sėkliniams augalams; kai kurios sporas turinčių kriptogamų rūšys, pavyzdžiui, Selaginella, formuoja gūžes, o kai kurie grybai, panašūs į pūkų kamuoliukus, išdžiūsta, išsilaisvina iš tvirtinimo vietų ir panašiai yra vėjo blaškomi, skleisdami sporas.

Klausimas: Kur dažniausiai pasitaiko šių rūšių augalų?

A: Šie augalai dažniausiai aptinkami stepėse ir sausringose ekosistemose, kur dažni vėjai ir atvira aplinka leidžia lengvai riedėti.

K: Ką reiškia diasporų sklaida?

A: Diasporų sklaida - tai procesas, kai organizmai paskleidžia savo sėklas arba sporas krisdami, padedami vėjo.