Tumbleweed (ritantis augalas) – apibrėžimas ir savybės

Tumbleweed (ritantis augalas) — kas tai? Apibrėžimas, biologinės savybės, sėklų ir sporų plitimo mechanizmai bei poveikis sausringoms ekosistemoms. Sužinokite daugiau.

Autorius: Leandro Alegsa

Kelios augalų rūšys, augančios sausringoje, į stepes panašioje aplinkoje, dauginimuisi naudoja vėją. Vėjo stumiama struktūra paprastai vadinama tumbleweed. Ši struktūra atsiskiria nuo šaknies ar pagrindinio stiebo ir ritasi ant žemės, pernešdama sėklas arba kitas diasporas. Daugeliu atvejų nuo žemės atleidžiamas visas augalas — išskyrus šaknų sistemą — tačiau kartais atsiskiria tik tuščiaviduris vaisius arba žiedynas. Tokie dariniai dažniausiai susiformuoja atvirose, vėjui neblokuojamose vietovėse — pavyzdžiui, stepėse ir sausringose ekosistemose, kur vėjas lengvai juos pašalina ir nuneša tolyn.

Struktūra ir funkcionavimas

Dauguma audinių, sudarančių tumbleweed struktūrą, yra negyvi arba išdžiūvę. Tai svarbu — tokia sausai kieta konstrukcija leidžia augalui ridenti ir keliauti didelius atstumus, o vėliau suirti, kad sėklos ar sporos galėtų pasišalinti. Kai kuriais atvejais, patekusi į drėgną vietą, visa atskilusi masė gali sudygsta arba pradėti daigyti; taip pat kai kurių rūšių gumbasvogūniai ar kiti dauginimosi organai mechaniniu būdu atsiveria, išleisdami sėklas, kai sugeria vandenį ir išbrinksta.

Diversifikacija — ne tik sėklos

Diasporos — tai bendras terminas, apimantis sėklas, sporas ir kitus dauginimosi vienetus, kuriuos vėjas gali išnešti. Šią strategiją taiko ne tik sėkliniai augalai: kai kurios sporines struktūras turinčios kriptogamos ir grybai taip pat naudoja panašius mechanizmus. Pavyzdžiui, kai kurios Selaginella rūšys ir kiti sausai susiglaudžiantys augalai gali susitraukti ir vėliau atsiskirti, o tam tikri grybai, panašūs į pūkų kamuoliukus, išdžiūsta, išsineša atskirų sporų išleidimo sutvirtinimo vietų ir taip pasiekia naujas teritorijas.

Pavyzdžiai ir ekologinė reikšmė

Gerai žinomas tumbleweed pavyzdys yra Ryžių (ankstesnis pavadinimas Salsola) genties augalai, tapę invaziniais kai kuriose pasaulio dalyse. Tumbleweed struktūros padeda augalams:

  • išsisklaidyti į užimtą plotą ir užimti naujas nišas;
  • greitai kolonizuoti trikdomas vietas (pvz., gaisrų ar žemės perdirbimo paviršius);
  • pernešti sėklas dideliu atstumu, kas didina genų mainus tarp atskirų populiacijų.
Tačiau tokia dispersija gali turėti ir neigiamų padarinių: invaziniai tumbleweed augalai gali pakeisti vietinę augaliją, mažinti biologinę įvairovę ir padidinti degumo riziką, kai sausos ritinės susikaupia prie statinių ar kelių.

Žmogaus veikla ir kontrolė

Tumbleweed gali būti ir ekonominė problema: jie kliudo keliams, sodininkystei ir gyvulininkystei, o didelės džiūstančios masės kelia gaisrų pavojų. Kontrolės būdai apima prevenciją (neleisti augalams subrandinti ir paskleisti sėklų), mechaninį surinkimą, pievų bei pakrančių valymą, taip pat tinkamą žemės tvarkymą ir kartais herbicidų naudojimą. Efektyviausia yra derinti keletą priemonių ir skatinti ekosistemų atsparumą, kad invazija negalėtų lengvai įsitvirtinti.

Išvados

Tumbleweed — tai dispersijos strategija, kuriai būdingas vėjo pernešamas ir dažnai nusitrynęs arba suirusis augalo ar jo dalies judėjimas. Ji leidžia augalams ir kai kuriems kitokiems organizmams išplisti plačiu diapazonu, greitai užimti trikdomas vietas, bet kartais sukelia ekologinių ir ekonominių problemų. Supratimas apie šių struktūrų biologiją padeda geriau valdyti jų plitimą ir mažinti neigiamą poveikį gamtai ir žmonių veiklai.

Žiniasklaida Varpinė lanksva (Lechenaultia divaricata)
Žiniasklaida Varpinė lanksva (Lechenaultia divaricata)

Jaunų gūžinių gysločių žydėjimas Mohavės dykumoje balandžio mėnesį, po itin drėgnos žiemos.Zoom
Jaunų gūžinių gysločių žydėjimas Mohavės dykumoje balandžio mėnesį, po itin drėgnos žiemos.

Pavyzdžiai

·        

Kali tragus gniužulas, prispaustas prie tvoros

·        

Amaranthus albus

·        

Brunsvigia bosmaniae žydi veldėje, matosi rutuliški skėčiai Amaryllidaceae

·        

Už tvoros sugauta Salsola tumbleweeds masė

·        

Anastatica, Šiaurės Afrikos dykumų dumblinė žolė

·        

Selaginella lepidophylla, Šiaurės Amerikos dykumų dumblis

·        

Čelano mieste, Vašingtono valstijoje

Klausimai ir atsakymai

K: Kokią konstrukciją stumia vėjas sausringoje, į stepes panašioje aplinkoje?


A: Vėjo stumiama struktūra sausringoje, į stepes panašioje aplinkoje paprastai vadinama drebulė.

K: Kokios augalo dalys paprastai būna gulsčiojoje žolėje?


A.: Daugumos rūšių gūbrių augalas, išskyrus šaknų sistemą, būna visas. Kartais atsiskiria tik tuščiaviduris vaisius arba žiedynas.

K: Kodėl didžioji dalis augalo audinių turi būti negyvi?


A: Dauguma gulsčiosios medlievos struktūros audinių turi būti negyvi, kad ji galėtų suirti ir suirti krentant, o sėklos ar sporos galėtų ištrūkti.

K: Kaip kai kurių rūšių varpinės žliūgės išbarsto savo sėklas?


A: Kai kurių rūšių varpinių žolių sėklos išsisklaido, kai jos išbrinksta ir mechaniškai atsiveria po to, kai atsiduria drėgnoje vietoje.

K: Ar ši strategija būdinga tik sėkliniams augalams?


Atsakymas: Ne, ši strategija būdinga ne tik sėkliniams augalams; kai kurios sporas turinčių kriptogamų rūšys, pavyzdžiui, Selaginella, formuoja gūžes, o kai kurie grybai, panašūs į pūkų kamuoliukus, išdžiūsta, išsilaisvina iš tvirtinimo vietų ir panašiai yra vėjo blaškomi, skleisdami sporas.

Klausimas: Kur dažniausiai pasitaiko šių rūšių augalų?


A: Šie augalai dažniausiai aptinkami stepėse ir sausringose ekosistemose, kur dažni vėjai ir atvira aplinka leidžia lengvai riedėti.

K: Ką reiškia diasporų sklaida?


A: Diasporų sklaida - tai procesas, kai organizmai paskleidžia savo sėklas arba sporas krisdami, padedami vėjo.


Ieškoti
AlegsaOnline.com - 2020 / 2025 - License CC3