Rūšinis tipas taksonomijoje – apibrėžimas, pavyzdžiai ir reikšmė
Sužinokite, kas yra rūšinis tipas taksonomijoje: aiškus apibrėžimas, tarptautiniai kodeksai, pavyzdžiai (augalai, grybai, gyvūnai) ir jo reikšmė moksliniams pavadinimams.
Rūšinis tipas – tai taksonominė sąvoka, susijusi su tuo, kaip moksliniuose pavadinimuose fiksuojama, kuri konkreti gyva būtybė arba pavyzdys atitinka tam tikrą pavadinimą. Tipų sistema yra svarbi moksliškai įvardijant gyvas būtybes (organizmus): ji padeda užtikrinti, kad vienas ir tas pats pavadinimas būtų vartojamas nuosekliai ir būtų galima patikimai susieti pavadinimą su konkrečiu objektu ar objektų grupe.
Kas yra rūšinis tipas?
Terminas rūšinis tipas gali reikšti kelis, tarpusavyje susijusius dalykus:
- Tipinis egzempliorius (type specimen) – tai konkretus vienas pavyzdys (pvz., vienas gyvūno arba augalo herbariumo lapas, fosilija ar kita išsaugota medžiaga), pagal kurį aprašyta rūšis ir kuris fiksuoja, kaip ta rūšis turi būti suprantama. Tipiniai egzemplioriai gali turėti specifinius terminus: holotipas, paratipai, syntipas, lectotipas, neotipas ir kt.
- Tipinė (rūšis) genties atžvilgiu – tam tikrose nomenklatūros sistemose genties pavadinimas yra fiksuojamas per vieną rūšį, vadinamą genties tipine rūšimi (type species). Tai reiškia, kad genties apibrėžimas yra susietas su tos rūšies pavadinimu ir tipu.
Skirtumai tarp zoologijos ir augalų/grybų taksonomijos
Tarptautiniai nomenklatūros kodeksai aiškiai reglamentuoja tipų priskyrimą, tačiau smulkūs principai skiriasi tarp zoologijos ir botaninių kodeksų:
- Zoologijoje (ICZN) genties vardas yra fiksuojamas per tipinę rūšį (type species), o rūšies vardas – per tipinį egzempliorių. Taigi, kalbant apie gentį, svarbi yra konkreti rūšis, o kalbant apie rūšį – dažniausiai konkretus pavyzdys.
- Dumbliams, grybams ir augalams (pagal ICN) tipizavimas veikia taip: rūšies pavadinimas yra tipizuojamas per egzempliorių arba iliustraciją, o genties pavadinimas turi tipą, kuriuo yra viena rūšis (t. y. genties tipas yra susietas su tam tikros rūšies tipu). Dėl šios struktūros sakoma, kad augalams ir grybams „genties rūšimi laikoma rūšis, kurios tipas yra tas pats kaip genties“; todėl terminas „rūšinis tipas“ botanikos kontekste kartais vartojamas mažiau formaliai.
Pavyzdžiai
Tikslinant: Malus sylvestris, europinis laukinis obuolys, dažnai minima kaip Malus genties tipinė rūšis. Tai reiškia, kad genties pavadinimas Malus yra fiksuotas per šią rūšį (o rūšies pavadinimas – per jos tipinį egzempliorių).
Kiti paprasti pavyzdžiai (bendro pobūdžio): genties pavadinimas gali būti nustatytas per vieną jos rūšį, o jei tas rūšies aprašymas vėliau persvarstomas, tipas padeda nuspręsti, ar kitų rūšių priskyrimas genčiai turi būti keičiamas.
Kodėl tipai yra svarbūs?
- Stabilumas: tipai fiksuoja pavadinimų taikymą ir taip mažina painiavą, kai mokslininkai peržiūri arba perskirsto taksonus.
- Aiškumas: tipinis egzempliorius suteikia materialų atskaitos tašką, pagal kurį galima patikrinti identifikacijas.
- Teisinis ir praktinis pritaikymas: rūšių identifikacija ir jų pavadinimų stabilumas svarbūs biologinei įvairovei, apsaugai, inventorizacijoms, kolekcijoms (muziejams, herbariumams) ir tarptautinei komunikacijai.
Dažnos problemos ir kaip jos sprendžiamos
- Prarasti arba sunaikinti holotipai – jiems pakeisti gali būti paskirti neotipai.
- Klaidų pranešimai ar netikslios originalios aprašos – atliekamas lectotypizavimas arba kiti nomenklatūriniai veiksmai, kad būtų aiškiai nustatytas tipas.
- Taksonominiai perrašymai ir sinonimų nustatymas – tipai padeda spręsti, ar du pavadinimai apibūdina tą pačią biologinę rūšį ar skirtingas.
Praktinė pastaba
Terminas „rūšinis tipas“ kartais vartojamas ne visiškai tiksliai. Konkrečiai kalbant, geriau aiškinti, ar turima omenyje tipinis egzempliorius (specimens – tipas, holotipas ir pan.) ar tipinė rūšis (species as type of a genus). Abiem atvejais esmė ta pati – tipai yra formalūs atskaitos taškai, kurie užtikrina pavadinimų aiškumą ir stabilumą mokslinėje komunikacijoje.
Gulbė giesmininkė (Cygnus cygnus) yra gulbių (Cygnus) genties rūšis. Šiai genčiai priklauso ir kitos gulbės.
Juodoji gulbė, dar viena gulbių rūšis. Tai ne tipinė rūšis.
Klausimai ir atsakymai
Klausimas: Kam moksliniame pavadinime vartojamas rūšinis tipas?
Atsakymas: Tipinė rūšis naudojama kiekvienam pavadinimui prie konkretaus egzemplioriaus pritvirtinti ir padeda išsiaiškinti, koks konkretus pavadinimas turi būti vartojamas tam tikram gyvam padarui ar taksonui pavadinti.
K: Kas yra tipų sistema?
A: Tipo sistema yra pagrindinė gyvų būtybių mokslinio įvardijimo sistema ir reiškia sistemą, kurioje naudojamas vadinamasis "tipas".
K: Kaip apskritai veikia tipų sistema?
A: Bendrąja prasme tipų sistema kiekvieną pavadinimą pririša prie konkretaus pavyzdžio, tipo pavyzdžio, kuris padeda išsiaiškinti, koks konkretus pavadinimas turi būti vartojamas konkrečiai gyvai būtybei ar taksonui.
K: Kokie yra tarptautiniai nomenklatūros kodai?
A: Tarptautiniai nomenklatūros kodeksai tiksliai nustato, kaip turi būti žymimi ir vartojami tipai.
K: Kaip nustatomas gyvūnų rūšies tipas?
Atsakymas: Gyvūnų genties ar porūšio rūšys yra tos genties ar porūšio tipai. Rūšis turi egzempliorių arba kai kuriais atvejais egzempliorių grupę kaip savo tipą, o rūšies tipas yra ryšys tarp genties ar porūšio ir tipo egzemplioriaus.
Klausimas: Kaip nustatomas dumblių, grybų ir augalų rūšies tipas?
Atsakymas: Dumblių, grybų ir augalų genties tipinė rūšis yra rūšis, kurios tipas (pavyzdys arba iliustracija) yra toks pat kaip genties. Pavyzdžiui, Malus sylvestris, europinis laukinis obuolys, yra Malus genties tipinė rūšis.
K: Kokia yra dumblių, grybų ir augalų rūšinio tipo reikšmė?
A: Dumbliams, grybams ir augalams rūšys neturi didelės reikšmės ir nėra oficialus terminas, o tik patogus terminas.
Ieškoti