Sėklinis latakas (vas deferens) — sandara, funkcija ir reikšmė

Sėklinis latakas (vas deferens) – aiški anatomija, funkcija ir reikšmė: kaip veikia latakai, jų vaidmuo vaisingume, dažniausios problemos ir gydymo galimybės.

Sėklinis latakas (lot. vas deferens) yra vyro kūno latakas, skirtas pernešti spermatozoidus iš sėklidžių link išorinių lytinių organų. Jį turi ir kiti vyriškos lyties stuburiniai gyvūnai. Jo pagrindinė funkcija – iš sėklidžių nuvesti spermatozoidus į varpą per ejakuliacinius latakus, užtikrinant spermatozoidų transportą ejakuliacijos metu.

Sandara ir vieta

Yra du toki latakai — kairysis ir dešinysis. Tai ilgi, siauros formos vamzdeliai, vidutiniškai apie 30 cm ilgio. Kiekvienas vamzdelis yra apsuptas lygiųjų raumenų sluoksnių, todėl jo sienelės gali ritmingai susitraukinėti ir stumti spermą. Sėkliniai latakai jungia kairiąją ir dešiniąją sėklidę su ejakuliaciniais latakais, kad spermatozoidai galėtų judėti link šlaplės.

Histologiškai latako sieną sudaro trys pagrindiniai sluoksniai:

• gleivinė (vidinis sluoksnis) su daugiasluoksniu epiteliu, kuriame yra specialių ilgų linkių (stereocilijų), padedančių pernešti ir trumpam laikyti spermatozoidus;
• stipri raumeninė danga (viduriniai ir išoriniai lygieji raumenys), atsakinga už peristaltiką;
• išorinis sluoksnis (adventicija), kuriuo eina kraujagyslės ir nervai.

Funkcija

Pagrindinės funkcijos:

• transportuoti spermatozoidus iš epididimio link ejakuliacinių latakų ir toliau į šlaplę;
• trumpalaikis spermatozoidų kaupimas ampulėje;
• peristaltiniai susitraukimai ejakuliacijos metu, kai sėklinių latakų sienelės lygieji raumenys susitraukia — tai stumia spermatozoidus link varpos. Spermatozoidai iš sėklinių latakų patenka į šlaplę. Tuo pačiu metu išstumiamos ir kitos vyro lytinės liaukos, ypač sėklidžių išskyrėlės ir sėklinės pūslelės, kurios prideda skysčių prie ejakuliato;
• neuromedinė kontrolė: ejakuliacijai svarbi simpatinė inervacija ir peristaltika.

Klinikinė reikšmė

Problemos, susijusios su sėkliniu lataku, gali turėti reikšmingą poveikį vaisingumui ir bendram vyro sveikatingumui. Svarbiausi punktai:

• Vasektomija: chirurginė sėklinių latakų pertraukimas arba uždarymas yra efektyvi kontracepcijos forma, kuri blokuoja spermatozoidų patekimą į ejakuliatą.
• Obstrukcija: latakų užsikimšimas dėl uždegimo, traumos ar kongenitalinių anomalijų gali sukelti azoospermiją (spermatozoidų nebuvimą ejakuliate) ir nevaisingumą.
• Uždegimas: vasitis (sėklinių latakų uždegimas) gali pasireikšti skausmu, paraudimu ar patinimu.
• Kongenitalinės anomalijos: įgimtas sėklinių latakų nebuvimas (pvz., susijęs su cistinės fibrozės genų mutacijomis) gali būti nevaisingumo priežastis.
• Diagnostika: atliekami fiziniai tyrimai, ultragarso (ultragarsinis) tyrimas, spermos analizė ir, esant poreikiui, specialūs tyrimai (pvz., vasografija) nustatyti latakų praeinamumą.
• Gydymas: priklauso nuo priežasties — nuo infekcijų gydymo antibiotikais iki chirurginės rekonstrukcijos ar vazektomijos reverso procedūrų.

Vystymasis ir kraujotaka

Sėkliniai latakai vystosi iš mezonefrinio (Wolffio) latako embriono stadijoje. Kraujotaką jiems dažniausiai užtikrina sėklinio latako arterija (arteria ductus deferentis), kuri dažniausiai kyla iš apatinių pūslinių arterijų (inferior vesical artery). Inervaciją sudaro simpatiniai pluoštai, dalyvaujantys ejakuliacijos refleksui.

Apibendrinant: sėklinis latakas yra svarbi vyro lytinės sistemos dalis, užtikrinanti spermatozoidų pernešimą ir dalyvaujanti ejakuliacijoje. Problemos su šiuo lataku gali turėti reikšmingą įtaką vaisingumui, todėl pastebėjus skausmą, patinimą ar nevaisingumą reikėtų kreiptis į gydytoją.

Paieška pagal raidę