Vakuolė
Vakuolė - tai su membrana susieta organelė. Jos yra tam tikros rūšies pūslelės. Vakuolės yra uždari maišeliai, sudaryti iš membranų, kurių viduje yra neorganinių arba organinių molekulių, pavyzdžiui, fermentų. Jos neturi nustatytos formos ar dydžio, ir ląstelė gali jas keisti, kaip nori. Jų yra daugumoje eukariotinių ląstelių ir jos atlieka daugybę funkcijų. Jos gali kaupti atliekas. Vakuolės ir jų turinys skiriasi nuo citoplazmos ir, kai kurių žmonių nuomone, yra priskiriamos ergastinėms. Vakuolę užpildantis tirpalas vadinamas ląstelių sultimis.
Vakuolės funkcijos ir jų svarba priklauso nuo to, kokioje ląstelėje jos yra. Augalų ir grybų ląstelėse jos daug svarbesnės nei gyvūnų ląstelėse. Kai kurios įprastos vakuolės funkcijos yra šios:
- laikyti atliekas ir atskirti jas nuo likusios ląstelės dalies.
- Laikyti vandenį augalų ląstelėse
- Palaikykite pastovų vidinį hidrostatinį slėgį arba turgorą ląstelėje. Sausumos augalų stiebas laikosi vertikaliai.
- Palaiko rūgštinį pH ląstelės viduje
- Mažų molekulių laikymas
- Sėklose baltymai, kuriuos sėklos naudoja dygimui, yra sudėti į "baltymų kūnelius". Baltymų kūneliai - tai tiesiog vakuolės, kurios šiek tiek skiriasi nuo įprastų.
Vakuolės taip pat yra svarbios autofagijai, kuri palaiko pusiausvyrą tarp daugelio dalykų ląstelėse ir organizmuose gamybos ir atsikratymo. Jos taip pat padeda sunaikinti ir perdirbti ląstelėse susikaupusius pažeistus baltymus. Vakuolės gali padėti pulti bakterijas, o kai kurių rūšių vakuolės gali veikti kaip simbiotinių bakterijų namai. Protistuose vakuolės taip pat saugo ir padeda virškinti maistą, kurį suvalgė protistas.
Tipiškos gyvūninės ląstelės schema, kurioje pavaizduoti subląsteliniai komponentai. Organelės: ( 1) branduolys (2) branduolys (3) ribosoma (4) pūslelė ( 5) šiurkštusis endoplazminis tinklas (ER) (6) Goldžio aparatas (7) citoskeletas ( 8) lygusis ER (9) mitochondrijos (10) vakuolė ( 11) citoplazma ( 12) lizosoma (13) centriolės
Centrinė vakuolė
Centrinė vakuolė - tai augalinėse ląstelėse esanti ląstelinė organelė. Dažnai ji yra didžiausia ląstelės organelė. Ją supa membrana, joje laikomos medžiagos ir atliekos. Ji taip pat palaiko tinkamą slėgį augalo ląstelėse ir padeda augančiam augalui.
Evoliucija
Daugialąsčių evoliucija Žemėje vyko kelis kartus. Atskirai gyvūnams, grybams, streptofitams (charofitiniams dumbliams ir sausumos augalams), raudoniesiems ir rudiesiems dumbliams. Vakuolė tikriausiai nepriklausomai evoliucionavo kelis kartus, net ir žaliuosiuose augaluose.
Klausimai ir atsakymai
K: Kas yra vakuolė?
Atsakymas: Vakuolė - tai su membrana susieta organelė, kuri yra tam tikros rūšies pūslelė. Tai uždaras maišelis, sudarytas iš membranų, kurio viduje yra neorganinių arba organinių molekulių, pavyzdžiui, fermentų.
K: Kokios formos ir dydžio yra vakuolės?
A: Vakuolės neturi nustatytos formos ar dydžio, ląstelė gali jas keisti pagal poreikį.
K: Kuo svarbios vakuolės skirtingų tipų ląstelėse?
A: Vakuolių svarba priklauso nuo to, kokios rūšies ląstelėje jos yra. Augalų ir grybų ląstelėse jos daug svarbesnės nei gyvūnų ląstelėse.
K: Kokius darbus dažniausiai atlieka vakuolės?
Atsakymas: Kai kurie įprasti vakuolių darbai yra šie: laikyti atliekas, atskirti daiktus nuo likusios ląstelės dalies, laikyti vandenį augalų ląstelėse, palaikyti pastovų vidinį hidrostatinį slėgį arba turgorą ląstelėje, palaikyti rūgštinį pH ląstelės viduje, laikyti mažas molekules, saugoti baltymus sėkloms sudygti ir padėti autofagijai bei naikinti ląstelėse susikaupusius suirusius baltymus.
K: Kaip protistai naudoja savo vakuolės?
A: Protistų vakuolėse taip pat saugomas ir padedamas virškinti maistas, kurį protistas suvalgė.
Klausimas: Ar baltyminiai kūneliai panašūs į įprastas vakuoles?
A: Taip, baltyminiai kūneliai tik šiek tiek skiriasi nuo įprastų vakuolių. Juose yra baltymų, kuriuos sėklos naudoja dygimui, kai yra pasodinamos.
K: Ar kai kurių rūšių vakuolės gali būti simbiotinių bakterijų namai? A: Taip, kai kurių rūšių vakuolės gali veikti kaip simbiotinių bakterijų namai.
