Morisono darinys - geologinė formacija, susiformavusi viršutinėje juros periodo dalyje. Tai išskirtinė nuosėdinių uolienų seka Jungtinių Amerikos Valstijų vakaruose, pavadinta Morisono (Kolorado valstija) vardu. Tai buvo derlingiausias dinozaurų fosilijų šaltinis Šiaurės Amerikoje.

Jis sudarytas iš dumblo, smiltainio, smiltainio, dumblo ir kalkakmenio. Jo spalva yra šviesiai pilka, žalsvai pilka arba raudona. Daugiausia fosilijų aptinkama žalių dumblo ir apatinių smiltainio sluoksnių, juros periodo upių ir užliejamų teritorijų reliktų.

Laikotarpis ir pasiskirstymas

Morisono darinys datuojamas vėlyvuoju juros periodu (dažniausiai Kimmeridžiano–Titoniano amžiuje), maždaug apie 155–148 mln. metų prieš dabar. Geografiškai jis išsidėstęs plačiai Vakarų JAV: aptinkamas Kolorado, Vajomingo, Montanos, Jutos, Naujojo Meksiko, Oklahomos, Pietų ir Šiaurės Dakotos bei Aidaho teritorijose. Tipo vieta — Morisono miestelis Kolorado valstijoje, nuo kurio kilęs pavadinimas.

Sudėtis ir nuosėdų aplinka

Nors pradinis tekste pateikti dumblo ir smiltainio paminėjimai išsaugojami, tiksliau Morisono formacija yra heterogeninė nuosėdinių uolienų seka, kurią sudaro:

  • dumblo ir dumblo molingos uolienos (mudstone, shale) — dažnai žali-žalsvai pilkos arba raudonos;
  • smiltainiai (sandstone) — upių kanalo ir užliejamųjų paviršių smėlėtos nuosėdos;
  • siltstiniai (siltstone) ir tarpinės frakcijos;
  • vietomis kalkakmeniai (limestone) — ežerų ir seklių telkinių nuosėdos;
  • židininis vulkaninis pelenas (bentonitas), gipso ir kartais mažos anglies sluoksnelės.

Šios uolienos susidarė įvairiose aplinkose: upių slėniuose, užliejamose lygumose, ežeruose ir pelkėse. Dėl kintančių nuosėdų sąlygų išsiskiria spalvų įvairovė — nuo žalsvai pilkos iki raudonos, priklausomai nuo oksidacijos ir persotintumo drėgme.

Fosilijos ir faunos įvairovė

Morisono darinys yra vienas svarbiausių dinozaurų fosilijų šaltinių pasaulyje. Aptinkami tiek dideli sauropodai, tiek plėšrieji teropodai, tiek žolėdžiai dvidantoriai. Svarbiausi radiniai:

  • Apatosaurus, Diplodocus, Camarasaurus — dideli sauropodai;
  • Brachiosaurus — ilgakaklės formos sauropodas, kurio liekanos taip pat randamos formacijoje;
  • Allosaurus, Ceratosaurus — pagrindiniai plėšrieji teropodai;
  • Stegosaurus — gerai žinomas plokščiataškis žolėdis;
  • Taip pat: krokodiliformai, vėžliai, žuvys, varliagyviai, ankstyvieji žinduoliai, augalai (pinuotės, papartinės augalijos liekanos) ir įvairios nevertebratų grupės.

Kai kurios vietos, pavyzdžiui, Cleveland‑Lloyd fosilijų karjeras (Juta) arba Dinosaur National Monument (Juta/Kolorado) yra itin turtingos ir padėjo rekonstruoti to meto ekosistemas.

Istorija ir mokslinė reikšmė

Fosilijų radimasis Morisono formacijoje XX a. pradžioje ir XIX a. pabaigoje (tarp jų garsusis „Bone Wars“ laikotarpis) labai prisidėjo prie dinozaurų mokslų plėtros. Iš čia atkasti egzemplioriai sudarė pagrindą daugeliui rūšių aprašymų ir biologinių interpretacijų apie juros periodą. Morisono formacija iki šiol yra aktyvus tyrimų objektas — atliekami stratigrafiniai, paleoekologiniai ir izotopiniai tyrimai, padedantys tikslinti amžių ir gyvenimo sąlygų rekonstrukcijas.

Ekonominė reikšmė

Be mokslinės vertės, Morisono uolienos turi ir ekonominę reikšmę: formacijoje randama urano rūdos, kurios buvo intensyviai eksploatuojamos XX a. viduryje. Kai kurios smiltainio imtys naudojamos vietiniam statybiniam akmeniui ar grindiniams ir kaip vandens ar naftos saugyklos sluoksniai geologinėse sistemose.

Santrauka

Morisono darinys — tai plačiai išplitusi viršutinės juros nuosėdų seka Vakarų JAV, žinoma dėl gausių dinozaurų ir kitų fosilijų radinių. Jo įvairoviška litologija ir skirtingos nuosėdų aplinkos suteikia galimybių rekonstruoti to meto kraštovaizdžius, ekosistemas ir geologines sąlygas, o atradimai Morisono formacijoje vaidina svarbų vaidmenį paleontologijoje bei geologijoje.