Morisono formacija – viršutinės juros formacija, dinozaurų fosilijų šaltinis
Morisono formacija — viršutinės juros uolienų seka JAV vakaruose: turtingas dinozaurų fosilijų šaltinis, smiltainio ir dumblų sluoksniai atskleidžia praeities pasaulį.
Morisono darinys - geologinė formacija, susiformavusi viršutinėje juros periodo dalyje. Tai išskirtinė nuosėdinių uolienų seka Jungtinių Amerikos Valstijų vakaruose, pavadinta Morisono (Kolorado valstija) vardu. Tai buvo derlingiausias dinozaurų fosilijų šaltinis Šiaurės Amerikoje.
Jis sudarytas iš dumblo, smiltainio, smiltainio, dumblo ir kalkakmenio. Jo spalva yra šviesiai pilka, žalsvai pilka arba raudona. Daugiausia fosilijų aptinkama žalių dumblo ir apatinių smiltainio sluoksnių, juros periodo upių ir užliejamų teritorijų reliktų.
Laikotarpis ir pasiskirstymas
Morisono darinys datuojamas vėlyvuoju juros periodu (dažniausiai Kimmeridžiano–Titoniano amžiuje), maždaug apie 155–148 mln. metų prieš dabar. Geografiškai jis išsidėstęs plačiai Vakarų JAV: aptinkamas Kolorado, Vajomingo, Montanos, Jutos, Naujojo Meksiko, Oklahomos, Pietų ir Šiaurės Dakotos bei Aidaho teritorijose. Tipo vieta — Morisono miestelis Kolorado valstijoje, nuo kurio kilęs pavadinimas.
Sudėtis ir nuosėdų aplinka
Nors pradinis tekste pateikti dumblo ir smiltainio paminėjimai išsaugojami, tiksliau Morisono formacija yra heterogeninė nuosėdinių uolienų seka, kurią sudaro:
- dumblo ir dumblo molingos uolienos (mudstone, shale) — dažnai žali-žalsvai pilkos arba raudonos;
- smiltainiai (sandstone) — upių kanalo ir užliejamųjų paviršių smėlėtos nuosėdos;
- siltstiniai (siltstone) ir tarpinės frakcijos;
- vietomis kalkakmeniai (limestone) — ežerų ir seklių telkinių nuosėdos;
- židininis vulkaninis pelenas (bentonitas), gipso ir kartais mažos anglies sluoksnelės.
Šios uolienos susidarė įvairiose aplinkose: upių slėniuose, užliejamose lygumose, ežeruose ir pelkėse. Dėl kintančių nuosėdų sąlygų išsiskiria spalvų įvairovė — nuo žalsvai pilkos iki raudonos, priklausomai nuo oksidacijos ir persotintumo drėgme.
Fosilijos ir faunos įvairovė
Morisono darinys yra vienas svarbiausių dinozaurų fosilijų šaltinių pasaulyje. Aptinkami tiek dideli sauropodai, tiek plėšrieji teropodai, tiek žolėdžiai dvidantoriai. Svarbiausi radiniai:
- Apatosaurus, Diplodocus, Camarasaurus — dideli sauropodai;
- Brachiosaurus — ilgakaklės formos sauropodas, kurio liekanos taip pat randamos formacijoje;
- Allosaurus, Ceratosaurus — pagrindiniai plėšrieji teropodai;
- Stegosaurus — gerai žinomas plokščiataškis žolėdis;
- Taip pat: krokodiliformai, vėžliai, žuvys, varliagyviai, ankstyvieji žinduoliai, augalai (pinuotės, papartinės augalijos liekanos) ir įvairios nevertebratų grupės.
Kai kurios vietos, pavyzdžiui, Cleveland‑Lloyd fosilijų karjeras (Juta) arba Dinosaur National Monument (Juta/Kolorado) yra itin turtingos ir padėjo rekonstruoti to meto ekosistemas.
Istorija ir mokslinė reikšmė
Fosilijų radimasis Morisono formacijoje XX a. pradžioje ir XIX a. pabaigoje (tarp jų garsusis „Bone Wars“ laikotarpis) labai prisidėjo prie dinozaurų mokslų plėtros. Iš čia atkasti egzemplioriai sudarė pagrindą daugeliui rūšių aprašymų ir biologinių interpretacijų apie juros periodą. Morisono formacija iki šiol yra aktyvus tyrimų objektas — atliekami stratigrafiniai, paleoekologiniai ir izotopiniai tyrimai, padedantys tikslinti amžių ir gyvenimo sąlygų rekonstrukcijas.
Ekonominė reikšmė
Be mokslinės vertės, Morisono uolienos turi ir ekonominę reikšmę: formacijoje randama urano rūdos, kurios buvo intensyviai eksploatuojamos XX a. viduryje. Kai kurios smiltainio imtys naudojamos vietiniam statybiniam akmeniui ar grindiniams ir kaip vandens ar naftos saugyklos sluoksniai geologinėse sistemose.
Santrauka
Morisono darinys — tai plačiai išplitusi viršutinės juros nuosėdų seka Vakarų JAV, žinoma dėl gausių dinozaurų ir kitų fosilijų radinių. Jo įvairoviška litologija ir skirtingos nuosėdų aplinkos suteikia galimybių rekonstruoti to meto kraštovaizdžius, ekosistemas ir geologines sąlygas, o atradimai Morisono formacijoje vaidina svarbų vaidmenį paleontologijoje bei geologijoje.
Išskirtinis Morisono formacijos, uolienų sluoksnių grupės, esančios visame Dinozaurų nacionaliniame paminkle ir sukuriančios tokias fosilijas, kokios aptinkamos Dinozaurų karjere, juostuotumas.
Tipiška Kedro kalno formacijos, dengiančios Morrisono formaciją, atodanga į pietus nuo Žaliosios upės, Jutos valstija
Geografija
Šis darinys yra Vajominge ir Kolorade, jo atodangos yra Montanoje, Šiaurės Dakotoje, Pietų Dakotoje, Nebraskoje, Kanzase, Oklahomos ir Teksaso pakraščiuose, Naujojoje Meksikoje, Arizonoje, Jutoje ir Aidaho valstijoje. Analogiškų uolienų kitais pavadinimais yra Kanadoje. Jis užima 1,5 mln. kv. km (600 000 kv. mylių) plotą, tačiau tik nedidelė jo dalis yra atidengta ir prieinama geologams bei paleontologams. Daugiau kaip 75 % vis dar palaidota po prerijomis rytuose, o didžiąją dalį likusios dalies sunaikino erozija, kylant Uoliniams kalnams vakaruose.
Pirmąsias fosilijas 1877 m. atrado Arthuras Lakesas. Tais pačiais metais čia vyko "kaulų karai" - ankstyvųjų paleontologų Otnielio Čarlzo Maršo ir Edvardo Drinkerio Kopo varžybos dėl fosilijų rinkimo.
Kolorado, Naujosios Meksikos ir Jutos valstijose Morisono formacija buvo pagrindinis urano rūdos šaltinis.
Morisonas tipo radimvietėje (vietovė, kurioje apibūdinamas darinys) Dinozaurų kalnagūbryje, į vakarus nuo Denverio, Kolorado valstijoje.
Geologinė istorija
Remiantis radiometriniu datavimu, Morisono darinys datuojamas nuo 156,3 ± 2 mln. metų senumo apačioje iki 146,8 ± 1 mln. metų senumo viršuje, taigi jis priskiriamas vėlyvajam juros periodui. Tai panašaus amžiaus kaip Solnhofeno kalkakmenio formacija Vokietijoje ir Tendaguru formacija Tanzanijoje. Visoje JAV vakaruose jis dengia viduriniojo juros periodo Summervilio, Sundance'o, Bell Ranch, Wanakah ir Stump formacijas.
Tuo metu Laurazijos superkontinentas neseniai buvo suskilęs į Šiaurės Amerikos ir Eurazijos žemynus, nors juos vis dar jungė sausumos tiltai. Šiaurės Amerika judėjo į šiaurę ir slinko per subtropinius regionus.
Paleoaplinka
Teritorija buvo žema, o nuosėdos nusėdo upėse, ežeruose, įvairiuose seklumose. Detalės laikas nuo laiko keitėsi.
Morisono baseinas, nusidriekęs nuo Naujosios Meksikos pietuose iki Albertos ir Saskačevano šiaurėje, susiformavo, kai ankstyvieji ikikariniai kalnai ėmė stumtis į vakarus. Į rytus nusidriekusio baseino upeliai ir upės nunešė nuosėdas iš aukštumų. Nuosėdos nusėdo pelkėtose žemumose, ežeruose, upių vagose ir užliejamose lygumose. Laikui bėgant tai tapo Morisono formacija.
Šiaurėje per Kanadą iki Jungtinių Amerikos Valstijų driekėsi Sundance'o jūra - Arkties vandenyno tęsinys. Anglių randama Montanos valstijoje esančioje Morisono formacijoje, o tai reiškia, kad šiaurinėje jos dalyje, palei jūros krantus, buvo drėgna ir pelkėta, augo daug augmenijos. Pietvakarinėje dalyje randama eolinių, arba vėjo nusodintų smiltainių, o tai rodo, kad ji buvo daug sausesnė - dykuma, su smėlio kopomis.
Dinozaurų nacionalinis paminklas
Dinozaurų nacionalinis paminklas yra nacionalinis paminklas pietrytiniame Uintos kalnų šlaite, Kolorado ir Jutos pasienyje, prie Žaliosios ir Jampos upių santakos. Dinozauro karjeras 40°26′29″N 109°18′04″W / 40.44139°N 109.30111°W / 40.44139; -109.30111 yra Jutoje, į šiaurę nuo Jenseno miesto, Jutos valstijoje. Šiame parke yra dinozaurų fosilijų, tarp jų - alozauro, abidozauro (čia rasta beveik pilna kaukolė, apatiniai žandikauliai ir pirmieji keturi kaklo slanksteliai iš egzemplioriaus DINO 16488) ir įvairių ilgakaklių, ilgauodegių sauropodų.
Dinozaurų fosilijų klodus (kaulų klodus) 1909 m. atrado Earlas Douglassas, paleontologas, dirbęs ir kolekcionavęs Karnegio muziejui. Jis ir jo komanda iškasė tūkstančius fosilijų ir išsiuntė jas į muziejų Pitsburge, Pensilvanijos valstijoje, kad būtų ištirtos ir eksponuojamos. 1915 m. prezidentas Vudrou Vilsonas (Woodrow Wilson) paskelbė dinozaurų klodus dinozaurų nacionaliniu paminklu. 1938 m. paminklo ribos buvo išplėstos nuo pradinio 80 akrų (320 000 m2 ) ploto aplink dinozaurų karjerą Jutoje iki dabartinio daugiau kaip 200 000 akrų (800 km²) ploto Jutoje ir Kolorade, įskaitant įspūdingus Žaliosios ir Jampos upių kanjonus.
Įvairiaspalviai Morrisono darinio Brushy Basin klodai netoli Karnegio karjero
Dinozaurų fosilijos
Morisono dinozaurų sąrašas įspūdingas. Iš teopodų Morisone rasta alozaurų, saurophaganax, torvosaurų, ceratosaurų, coelurų, ornitholestes, tanycolagreus, stokesosaurų ir marshosaurų. Čia rasta gausybė sauropodų, tarp jų - apatosauras, diplodokas, barozauras, brachiozauras, kamarazauras ir amfikoelisas, kuris, ko gero, yra didžiausias kada nors egzistavęs žinomas dinozauras. Čia rasta dviejų genčių stegozaurų - stegozaurų ir hesperozaurų. Galiausiai Morisone rasti ornitopodai: Dryosaurus, Camptosaurus, Drinker, Othnielia ir Othnielosaurus.
Klausimai ir atsakymai
K: Kas yra Morisono formacija?
A: Morisono formacija - geologinis darinys, susiformavęs viršutinėje juroje, esantis Jungtinių Amerikos Valstijų vakaruose ir pavadintas Morisono (Kolorado valstija) vardu.
K: Kokio tipo uolienos jame yra?
A: Morrisono formacijoje yra dumblo, smiltainio, dumblo ir klinčių.
K: Kokios spalvos jis yra?
A: Morrisono formacijos spalva yra šviesiai pilka, žalsvai pilka arba raudona.
K: Kur šioje formacijoje randama daugiausia fosilijų?
Atsakymas: Daugiausia fosilijų aptinkama Morisono formacijos žalių dumblo klodų ir apatinių smiltainių sluoksniuose.
K: Kada susidarė ši formacija?
A.: Morisono formacija susidarė viršutinės juros periode.
K: Kodėl jis vadinamas "Morrisono"?
A: "Morrisono" jis vadinamas todėl, kad pirmą kartą buvo atrastas netoli Kolorado valstijoje esančio Morrisono miestelio.
K: Kuo ši formacija tokia svarbi dinozaurų fosilijų atradimams?
A: Ši formacija buvo labai vaisinga dinozaurų fosilijų atradimams dėl savo nuosėdinių uolienų sudėties, kurioje išliko fosilijų iš upių ir užliejamų teritorijų prieš milijonus metų.
Ieškoti