Kaulų karai
Kaulų karai - tai XIX a. pabaigos fosilijų paieškų ir atradimų laikotarpis JAV. Daugiausia veiksmų vyko Kolorado, Nebraskos ir Vajomingo valstijose.
Tarp Edvardo Drinkerio Kopo (iš Filadelfijos gamtos mokslų akademijos) ir Otnielio Čarlzo Maršo (iš Jeilio gamtos istorijos muziejaus "Peabody") vyko arši konkurencija. Jie naudojosi kyšininkavimu, vagystėmis ir kaulų naikinimu. Kiekvienas mokslininkas puolė kitą mokslinėse publikacijose, siekdamas sugriauti jo patikimumą ir nutraukti finansavimą.
Ieškodami fosilijų, jie nukeliavo į vakarus, į turtingus "kaulų klodus" Jungtinių Amerikos Valstijų vakaruose. 1877-1892 m. abu paleontologai naudojosi savo turtais ir įtaka. Jie patys mokėjo už savo ekspedicijas, o už paslaugas ir dinozaurų kaulus - iškastinių fosilijų medžiotojams. Iki kaulų karų pabaigos abu vyrai tokiu būdu išeikvojo savo lėšas.
Kopas ir Maršas buvo finansiškai ir socialiai sužlugdyti, nes bandė vienas kitą sugėdinti. Jų indėlis į paleontologiją buvo didžiulis ir suteikė daug medžiagos vėlesniems darbams: abu mokslininkai po mirties paliko daugybę neatidarytų dėžių su fosilijomis. Jie atrado ir aprašė 142 naujas dinozaurų rūšis, nors šiandien galioja tik 32 jų pavadinimai.
"Kaulų karų" produktai pagilino mūsų žinias apie priešistorinę gyvybę ir paskatino visuomenės susidomėjimą dinozaurais. Dėl to vėlesniais dešimtmečiais Šiaurės Amerikoje buvo pradėta daugiau fosilijų kasinėjimų. Apie šį intensyvios fosilijų medžioklės laikotarpį išleista keletas istorinių knygų ir grožinės literatūros ekranizacijų.
Jie atrado keletą garsiausių Šiaurės Amerikos fosilijų radimviečių, pavyzdžiui, Morisono darinį Komo Blufe (Vajomingas). Morisono darinys driekiasi 13 valstijų ir vis dar ieškomas visur, kur tik iškyla į paviršių.
Maršo 1896 m. iliustracija, kurioje pavaizduoti 1877 m. jo aprašyto ir pavadinto dinozauro stegozauro kaulai
Otnielio Čarlzo Maršo (kairėje) ir Edvardo Drinkerio Kopo (dešinėje) priešprieša sukėlė kaulų karus
Maršas (galinėje eilėje ir centre), apsuptas ginkluotų padėjėjų 1872 m. ekspedicijos metu. Pats Maršas mažai laiko praleido lauke, palikdamas darbą savo agentams.
Klausimai ir atsakymai
K: Kas buvo kaulų karai?
A: Kaulų karai buvo XIX a. pabaigos fosilijų paieškų ir atradimų JAV laikotarpis, kuriam buvo būdinga arši Edvardo Drinkerio Kopo (Edward Drinker Cope) ir Otnielio Čarlzo Maršo (Othniel Charles Marsh) konkurencija. Siekdami diskredituoti vienas kito darbą ir pakirsti pasitikėjimą, jie naudojo kyšininkavimą, vagystes ir kaulų naikinimą.
K: Kur vyko didžioji dalis veiksmo?
A: Daugiausia veiksmo vyko Kolorade, Nebraskoje ir Vajominge.
K: Kas buvo Edwardas Drinkeris Cope'as ir Othnielis Charlesas Marshas?
A: Edvardas Drinkeris Kopas (Edward Drinker Cope) dirbo Filadelfijos gamtos mokslų akademijoje, o Otnielis Čarlzas Maršas (Othniel Charles Marsh) - Jeilio gamtos istorijos muziejuje "Peabody". Abu paleontologai pasinaudojo savo turtais ir įtaka, kad galėtų finansuoti savo ekspedicijas, kurių metu ieškojo dinozaurų kaulų iš fosilijų medžiotojų.
Klausimas: Kiek dinozaurų rūšių buvo atrasta per šį laikotarpį?
A: Per šį laikotarpį buvo atrastos 142 naujos dinozaurų rūšys, nors šiandien galioja tik 32 pavadinimai.
K: Kokį poveikį tai turėjo visuomenės susidomėjimui dinozaurais?
A: Kaulų karų produktai pagilino mūsų žinias apie priešistorinę gyvybę, sukėlė visuomenės susidomėjimą dinozaurais, todėl vėlesniais dešimtmečiais Šiaurės Amerikoje buvo pradėta daugiau fosilijų kasinėjimų.
K: Kas yra Morisono formacija?
A: Morisono formacija - tai viena iš kelių garsių fosilijų radimviečių, kurias šiuo laikotarpiu atrado Kopas ir Maršas, esanti Komo Blufe, Vajominge, ir besitęsianti 13 valstijų, kurios vis dar ieškoma visur, kur ji išeina į paviršių.
