Kaulų karai (XIX a.): Kopas ir Maršas — dinozaurų fosilijų medžioklė
Kaulų karai (XIX a.): Kopas ir Maršas — aštri konkurencija dėl dinozaurų fosilijų JAV vakaruose, skandalai, atradimai ir jų palikimas paleontologijai.
Kaulų karai – tai XIX a. pabaigos intensyvi fosilijų paieškų, atradimų ir mokslinės konkurencijos epocha JAV. Daugiausia darbų vyko Kolorado, Nebraskos ir Vajomingo valstijose, kur plati kintanti teritorija atvėrė prieigą prie tankiai fosilijomis aprūpintų sluoksnių.
Kontekstas ir dalyviai
Šią varžybą vedė dviejų žymių paleontologų rivalystė: Edvardo Drinkerio Kopo (iš Filadelfijos gamtos mokslų akademijos) ir Otnielio Čarlzo Maršo (iš Jeilio gamtos istorijos muziejaus "Peabody") konfliktas. Jie veikė 1870–1890-aisiais, kai JAV Vakarai buvo dar palyginti neeksploruoti ir gausūs fosilijų "kaulų klodai" traukė mokslininkus bei privačius kasėjus.
Kaip vyko konkurencija ir taktikos
Kopa ir Maršas kovojo ne tik lauke, bet ir mokslo leidiniuose, muziejų salėse bei finansavimo šaltiniuose. Konkurencijos aukštumas liudija veikimo būdai, kurie šiandien laikomi neetiškais:
- rėmėjų ir darbininkų samdymas – abu mokslininkai organizavo savo ekspedicijas ir samdė kasėjus, kurie beieškodami fosilijų dirbo atokiuose regionuose;
- kyšininkavimas ir viliojimas – bandyta pritraukti arba perimti vienas kito darbuotojus ir informacijos šaltinius;
- vagystės ir sabotažas – pasitaikė skundų dėl radinių užgrobimo, išardymo ar net sąmoningo kaulų naikinimo, kad varžovui neliktų vertingų medžiagų;
- viešas diskreditavimas – mokslinė polemika ir vieši pažeminimai žiniasklaidoje ir mokslo spaudoje (vienas garsiausių pavyzdžių – Kopo ir Maršo vieši ginčai apie tvarką ir identifikacijas).
Garsiausi incidentai
Vienas labiausiai užfiksuotų epizodų – Kopo ir Maršo viešos trintys dėl vieno išradimų rekonstrukcijos: Kopa rekonstruodamas ilgasnapį jūrų roplį padėjo kaukolę klaidingoje vietoje, o Maršas viešai tai išnaudojo, siekdamas kompromituoti varžovą. Tokie incidentai papildomai gadino abiejų reputacijas ir prisidėjo prie jų asmeninio bei finansinio išsekimo.
Pagrindiniai atradimai ir mastas
Tyrinėdami fosilijų klodus, Kopas ir Maršas nuolat keliavo į vakarus, į turtingus "kaulų klodus" Jungtinių Amerikos Valstijų vakaruose. Nuo 1877 iki 1892 m. abu mokslininkai investavo savo asmenines lėšas ir įtaką: jie patys rėmė ekspedicijas ir mokėjo kasėjams už surastus dinozaurų kaulus. Iki konfliktų pabaigos abu buvo išsekę finansuoti.
Per šį laikotarpį jiedu atrado ir aprašė daug naujų formų – iš viso priskaičiuojama apie 142 naujas dinozaurų rūšis. Daug pavadinimų vėliau pripažinti sinonimais arba klaidingai identifikuotais: šiandien galioja tik apie 32 iš tų vardų. Toks pavadinimų gausėjimas rodo, kaip intensyvus ir kartais skubotas aprašymo procesas tuo metu buvo.
Radiniai ir radavietės
Abi komandos atrado keletą garsiausių Šiaurės Amerikos fosilijų radimviečių. Vienas pabrėžtinų pavyzdžių – Morisono darinį Komo Blufe (Vajomingas). Morisono darinys apima plačias uolienų sankaupas, driekiasi per keletą valstijų (maždaug 13 valstijų) ir dar šiandien tebėra intensyviai tiriamas, kai tik sluoksniai iškyla į paviršių.
Pasekmės ir palikimas
Nors jų asmeninis gyvenimas ir karjeros dažnai buvo sužlugdyti – Kopas ir Maršas patyrė finansinį bei socialinį smūgį, dažnai bandydami vienas kitą kompromituoti – jų indėlis į paleontologiją buvo milžiniškas. Jie sukaupė dideles muziejines kolekcijas ir parašė aprašymus, o po mirties paliko daug dėžių su neišpakuotomis fosilijomis, kurios vėliau tapo vertingu šaltiniu kitų tyrėjų darbams.
Kaulų karai pagilino žinias apie priešistorinę gyvybę, pagyvino visuomenės susidomėjimą dinozaurais ir paskatino daugiau sistemingų kasinėjimų Šiaurės Amerikoje vėlesniais dešimtmečiais. Šis laikotarpis taip pat paskatino mokslo profesionalizaciją, muziejų plėtrą ir didesnį dėmesį taksonomijai bei metodams, kurie mažintų pavadinimų perteklių ir klaidų.
Kultūrinis palikimas
Apie šį intensyvų fosilijų medžioklės laikotarpį parašyta kelios istorinės monografijos, populiarios knygos ir ekranizacijos, kurios padėjo formuoti dinozaurų ir paleontologijos įvaizdį visuomenėje. Kaulų karai – tai ne tik mokslinis, bet ir kultūrinis reiškinys, rodantis, kaip aistros ir konkurencija gali skatinti atradimus, bet kartu ir sukelti didelį moralinį bei mokslinį chaosą.
Trumpai: Kaulų karai buvo audringas, prieštaringas ir vaisingas laikotarpis – be jo Šiaurės Amerikos muziejai, kolekcijos ir daugelis mūsų žinių apie dinozaurus būtų buvę kitokios formos.
Maršo 1896 m. iliustracija, kurioje pavaizduoti 1877 m. jo aprašyto ir pavadinto dinozauro stegozauro kaulai
Otnielio Čarlzo Maršo (kairėje) ir Edvardo Drinkerio Kopo (dešinėje) priešprieša sukėlė kaulų karus
Maršas (galinėje eilėje ir centre), apsuptas ginkluotų padėjėjų 1872 m. ekspedicijos metu. Pats Maršas mažai laiko praleido lauke, palikdamas darbą savo agentams.
Klausimai ir atsakymai
K: Kas buvo kaulų karai?
A: Kaulų karai buvo XIX a. pabaigos fosilijų paieškų ir atradimų JAV laikotarpis, kuriam buvo būdinga arši Edvardo Drinkerio Kopo (Edward Drinker Cope) ir Otnielio Čarlzo Maršo (Othniel Charles Marsh) konkurencija. Siekdami diskredituoti vienas kito darbą ir pakirsti pasitikėjimą, jie naudojo kyšininkavimą, vagystes ir kaulų naikinimą.
K: Kur vyko didžioji dalis veiksmo?
A: Daugiausia veiksmo vyko Kolorade, Nebraskoje ir Vajominge.
K: Kas buvo Edwardas Drinkeris Cope'as ir Othnielis Charlesas Marshas?
A: Edvardas Drinkeris Kopas (Edward Drinker Cope) dirbo Filadelfijos gamtos mokslų akademijoje, o Otnielis Čarlzas Maršas (Othniel Charles Marsh) - Jeilio gamtos istorijos muziejuje "Peabody". Abu paleontologai pasinaudojo savo turtais ir įtaka, kad galėtų finansuoti savo ekspedicijas, kurių metu ieškojo dinozaurų kaulų iš fosilijų medžiotojų.
Klausimas: Kiek dinozaurų rūšių buvo atrasta per šį laikotarpį?
A: Per šį laikotarpį buvo atrastos 142 naujos dinozaurų rūšys, nors šiandien galioja tik 32 pavadinimai.
K: Kokį poveikį tai turėjo visuomenės susidomėjimui dinozaurais?
A: Kaulų karų produktai pagilino mūsų žinias apie priešistorinę gyvybę, sukėlė visuomenės susidomėjimą dinozaurais, todėl vėlesniais dešimtmečiais Šiaurės Amerikoje buvo pradėta daugiau fosilijų kasinėjimų.
K: Kas yra Morisono formacija?
A: Morisono formacija - tai viena iš kelių garsių fosilijų radimviečių, kurias šiuo laikotarpiu atrado Kopas ir Maršas, esanti Komo Blufe, Vajominge, ir besitęsianti 13 valstijų, kurios vis dar ieškoma visur, kur ji išeina į paviršių.
Ieškoti