Aleuritas (dumblo akmuo): apibrėžimas, sudėtis ir savybės

Aleuritas (dumblo akmuo): apibrėžimas, sudėtis ir savybės — sužinokite, kas yra dumblo akmuo, jo mineralai, fizinės savybės ir paprastas lauko testas identifikavimui.

Dumblo akmuo (taip pat žinomas kaip aleuritas) yra dumblo uoliena, kurioje daugiau nei 50 % sudaro dumblas — smulkios grūdėtumo dalelės. Dumblas dažniausiai susidaro iš mechaniškai suskaidytų mineralų, kurių grūdelių dydis mažesnis už smėlį, bet didesnis už molį.

Grūdėtumas ir apibrėžimas

Dumblas paprastai apibrėžiamas pagal grūdelių dydį: jis užima intervalą tarp smėlio ir molio — maždaug 1/16 mm (~0,06 mm) iki 1/256 mm (~0,004 mm). Jei uolienoje daugiau nei pusė masės sudaro tokio dydžio dalelės, ji vadinama aleuritu (dumblo akmeniu).

Sudėtis

Daugumą dumblo dalelių sudaro mineralai, kuriuos lengvai suskaido mechaniniai procesai. Dažniausi komponentai:

• Kvarcas — smulkios smėlio ir dumblų dalelės dažnai yra kvarcinės;
• Feldšpatas — priduria laukinių mineralų komponentą ir gali virsti klejais (kaip glinai) per cheminę transformaciją;
• Organinės liekanos ir smulkūs mineralo cements (silicitas, kalcitas) — gali sukietinti aleuritą per diagenezę.

Formavimasis ir paplitimas

Dumblas susidaro daugiausia mechaninio atmosferos veikimo (fizinio ardymo) rezultatu — šalčio ir atšildymo, frosto, vėjo ir vandens erozijos. Fizinis ardymas skaido uolienas į smulkias daleles be reikšmingų cheminių pakitimų. Tokios dalelės vėliau transportuojamos ir nusėda upėse, deltose, ežeruose, jūrose ar vėjo pernešimo zonose (pvz., loesai).

Kai kuriuose regionuose, pavyzdžiui, Himalajuose, intensyvi erozija ir didelis kritulių kiekis sukuria didelius dumblo kiekius bei stambius nuosėdų sluoksnius. Tačiau aleuritas aptinkamas įvairiose aplinkose — nuo fluvialių deltų iki giliavandenių terasų ir sausų vėjo nuosėdų.

Fizikinės ir cheminės savybės

• Spalva: dažniausiai pilka, žalsva, ruda arba raudona, priklausomai nuo organikos ir geležies sudėties.
• Struktūra: gali būti laisvai sluoksniuotas, laminuotas arba kompaktiškas, priklausomai nuo nusėdimo sąlygų ir diagenezės.
• Mechaninės savybės: nuo greitai trupinančio iki vidutiniškai kieto; dažnai mažesnė standumo ir atsparumo vertė nei smėlinguose akmenyse, bet didesnė nei molinguose.
• Poringumas ir pralaidumas: gali turėti vidutinį poringumą, tačiau pralaidumas dažnai mažesnis nei smėlingų akmenų, nes smulkios dalelės ir cementai mažina tarpus.
• Plastiškumas: dumblas dažniausiai nėra labai plastiškas (skirtingas nuo molio), tačiau drėgnas dumblas gali elgtis plastikai arba netgi sukelti skystėjimą prie tam tikrų sąlygų (pvz., smarkus sujudinimas prisotintoje terpėje).

Lauko ir laboratoriški bandymai

Yra keletas paprastų ir laboratorinių metodų aleurito identifikavimui:

• Lauko „dantų“ testas: priglaudus uolienos fragmentą prie dantų ar nubraukiant tarp dantų galima pajusti smulkų „grūdėtumą“. Tai paprastas, bet ne visada saugus bandymas — geriau naudoti pirštą ar lupą.
• Palpacinis testas: trindami tarp pirštų, dumblas duoda švelnų abrazyvinį pojūtį (skiriasi nuo slidžios molio konsistencijos).
• Laboratoriniai metodai: granulometrinė analizė (sietai ir hidrometras), mikroskopinis tyrimas plonuose sluoksniuose, rentgeno difrakcija (XRD) mineralinei sudėčiai nustatyti, cheminiai bei Atterberg ribų testai.

Praktinė reikšmė ir panaudojimas

• Inžinerija: aleuritas gali kelti iššūkių statybose — jis gali būti linkęs į susisluoksniavimą, skystėjimą ar mažesnį pagrindo stiprumą nei stambesni nuosėdiniai akmenys. Todėl geotechniniai tyrimai yra svarbūs prieš statybas ant dumblo sluoksnių.
• Naudingoji geologija: aleuritų sluoksniai gali rodyti ankstesnes nuosėdų sąlygas (upės, deltos, ežerai, vėjo nuosėdos) ir padeda aiškinti geologinę istoriją.
• Kultūrinis ir statybinis panaudojimas: tiriama, bet rečiau naudojamas tiesiogiai kaip statybinė medžiaga dėl trapesnės struktūros; kartais naudojamas grunto rišiklis ar kaip žaliava keramikai po tinkamos apdorojimo.

Skirtumai nuo panašių uolienų

• Smėlingos uolienos (sandstone) turi didesnius grūdus (> ~0,06 mm) ir dažnai yra stipresnės bei pralaidesnės.
• Molinės uolienos (claystone) turi dar smulkesnius grūdus (< ~0,004 mm) ir būna labiau plastiškos bei mažiau abrazyvios nei dumblas.

Atsargumo pastabos

Nors lauko „dantų“ testas yra paprastas identifikavimo būdas, nerekomenduojama liestis uolienų dalelėmis burna dėl higienos ir saugumo. Geriau naudoti pirštą, lupą arba imti mėginį laboratoriniams tyrimams.

Apibendrinant: aleuritas (dumblo akmuo) yra smulkiai grūdėta nuosėdinė uoliena, turinti savitą sandarumo, poringumo ir inžinerinių savybių rinkinį. Jo atpažinimas remiasi grūdelių dydžio nustatymu, mineraline sudėtimi ir lauko požymiais.

Klausimai ir atsakymai

K: Kas yra silfitas?

K: Kas yra dumblas?

K: Kaip susidaro dumblas?

K: Kas labiausiai prisideda prie dumblo susidarymo?

K: Kur Žemėje randamas vienas didžiausių dumblo kiekių?

K: Kokiomis savybėmis pasižymi dumblas?

Klausimas: Koks paprastas lauko testas leidžia spręsti, ar uoliena yra dulkiška, ar ne?

Paieška pagal raidę