Kamarasauras (Camarasaurus - "driežas su kamera") buvo didelis augalais mintantis sauropodas, gyvenęs vėlyvojoje juroje prieš maždaug 155–145 mln. metų. Tai vienas geriausiai žinomų ir dažnai randamų Morrisono formacijos dinozaurų, kurio fosilijos padėjo geriau suprasti sauropodų anatomiją ir ekologiją.

Aprašymas ir išvaizda

Kamarasauras pasižymėjo tvirtu, santykinai trumpu kaklu, masyvia liemene ir ilgoka uodega. Jo kaukolė buvo išlenkta į arkos formą, todėl pavadinimas Camarasaurus — „kameros / kambarėlio driežas“ — kilęs iš tuščių ertmių kaukolėje. Dantys buvo trumpi ir kastuvu formos (šaknis platus), pritaikyti kietesnei augalinei masei smulkinti; tai rodo, kad kamarasaurai galėjo vartoti įvairius augalus, įskaitant lapus ir šakeles.

Dydis ir masė

Suaugęs kamarasauras buvo maždaug 15–18 metrų ilgio ir sversdavo apie 15–20 metrinių tonų. Nors tai buvo didelis sauropodas, palyginti su kai kuriais vėlesniais ginklavaisčiais sauropodais jo kaklas buvo trumpesnis, o kūno sandara stambi ir storelė, leidusi remtis tvirtais kaulais bei stipriomis nugaros slankstelėmis.

Buveinė ir fosilijos

Pagrindinė kamarazaurų radimvietė yra Morrisono formacija, kurioje rasta daug vėlyvosios juros periodui priskiriamų dinozaurų liekanų. Pirmą kartą šio gyvūno pėdsakus 1877 m. Kolorade aptiko Oramelis W. Lucasas. Jo fosilijų liekanų vėliau surasta Kolorado, Naujosios Meksikos, Jutos ir Vajomingo valstijose esančiuose Morrisono formacijos sluoksniuose; šie radiniai suteikė daug informacijos apie rūšies variacijas ir išlikimo bei buveinės sąlygas.

Elgsena ir mityba

Kamarasaurai buvo augalėdžiai; jų dantys ir kaukolės struktūra rodo, kad jie galėjo graužti kietesnį augalų audinį, o ne tik švelnias lapų viršūnes. Dėl bendros radinių gausos paleontologai mano, kad šie gyvūnai galėjo gyventi grupėmis arba bandomis – tai teiktų jiems apsaugą nuo plėšrūnų ir palengvintų migraciją. Kai kurie fosiliniai radiniai taip pat leidžia manyti, kad jaunieji individai galėjo gyventi atskiromis grupėmis nuo suaugusių.

Rūšys

Aprašyta keletas kamarazaurų rūšių, iš kurių dažniausiai minimomis laikomos keturios:

  • C. grandis ("didysis kamerinis driežas") — viena iš didesnių rūšių, žinoma iš kelių didesnių kaulų fragmentų.
  • C. lentus — viena iš dažniausiai aptinkamų ir geriausiai ištyrinėtų rūšių; iš jos gautos pilnesnės skeletinės rekonstrukcijos.
  • C. lewisi — atskirta pagal tam tikras kaukolės ir slankstelių ypatybes; galėjo skirtis dydžiu ar geografinėmis ypatybėmis.
  • C. supremus ("didžiausias kamerinis driežas") — pavadinta dėl savo įspūdingo ūgio bei masės, nors kai kurių radinių priskyrimai šiai rūšiai kartais ginčijami.

Rūšių diferenciacija remiasi tiek kaukolės, tiek slankstelių, tiek kitų kaulų morfologija; paleontologai vis dar aptaria kai kurių iš jų tarpusavio ryšius ir ar dalis aprašytų formų nepriklauso kitoms, artimesnėms gentims.

Reikšmė moksle ir populiarioje kultūroje

Kamarasauras yra svarbi rūšis paleontologijoje, nes jos fosilijos yra dažnos ir gerai išsaugotos, leidžiančios atlikti detalias anatominio variabilumo ir augalėdžių ekologijos studijas. Taip pat kamerazaurai kartais pasirodo populiariose dokumentikose ir filmuose: jis buvo parodytas filme "Kai dinozaurai klajojo po Ameriką" (When Dinosaurs Roamed America), kur plačiau supažindintas su plačia publika.

Apibendrinant, kamarasauras — tai gerai žinomas, vidutinio–didelio dydžio sauropodas iš vėlyvosios juros, turėjęs unikalią kaukolės formą, pritaikytą įvairioms augalinėms maisto medžiagoms vartoti, ir gyvenęs didelėmis grupėmis plačiame Šiaurės Amerikos regione.