Diplodocidai – ilgiausių sauropodų šeima: aprašymas ir rūšys
Diplodocidai — ilgiausių sauropodų šeima: išsamus aprašymas, rūšys, dydžiai, elgsena ir radiniai. Sužinokite apie diplodokus, supersaurus ir jų unikalius bruožus.
Diplodocidai, arba Diplodocidae ("dvigubos sijos") šeimos atstovai, yra sauropodinių dinozaurų grupė. Šiai šeimai priklauso vieni ilgiausių kada nors žemėje vaikščiojusių padarų, įskaitant diplodokusus ir supersaurus, kurių ilgis galėjo siekti iki 34 metrų (112 pėdų). Jie gyveno daugiausia vėlyvajame juro periodo laikotarpyje (apie 163–145 mln. metų), ir jų fosilijos aptinkamos įvairiuose regionuose — ypač Šiaurės Amerikoje, bet taip pat Europoje bei Afrikoje.
Savo dantukais, panašiais į smeigtukus, jie galėjo nuplėšti lapus nuo šakų, o malti juos palikdavo gastrolitams. Jų didžiuliame skrandyje esančios bakterijos suskaidydavo lapų celiuliozę, o produktas būdavo pasisavinamas toliau virškinimo kanale. Tyrimai rodo, kad diplodocidai daugiausia buvo lapų bei žolėdžiai, tačiau tikslus aukštis, kuriame jie dažniausiai vijosi maistą, tebėra diskusijų objektas — kai kurie modeliai rodo žemą pasislinkimą, kiti leidžia ir pusiau pakeltą kaklą.
Diplodocidai turi du pošeimius:
- Diplodocinae: Diplodocus ir kitos ilgos, lieknos formos.
- Apatosaurinae: Apatosaurus ir kiti stambesni tipai.
Laikotarpis, plitimasis ir gyvenamoji aplinka
Diplodocidai dominavo vėlyvosios juros periodu, ypač Morrison formacijoje (Šiaurės Amerika) ir Tendaguru (Afrika). Jų aplinka buvo miškinga su atviromis pievomis, kur jie galėjo rasti daug augalinės masės. Kai kurios rūšys galėjo gyventi stambesnėse ganyklose kartu su kitais sauropodais, krokodiliformais ir įvairiais plėšriais dinozaurais.
Išvaizda ir kūno sandara
Fizinės ypatybės: diplodocidai išsiskyrė ypatingai ilgu kaklu ir dar ilgesniu, liekna uodega, kurią kai kurie mokslininkai laiko galimu „raudikliu“ arba net garso generatoriumi (hipotetinė uodegos „pliūpsnio“ teorija). Jų kaukolė buvo siaura, su dantimis tik prie priekio — todėl jie nerėsdavo stambių žaliavų, o nuplėšinėdavo lapus ar užgrauždavo augalų stiebus. Skeleto struktūroje dažnai matomi oro ertmės (pneumatinės vertebrų anga), kurios sumažindavo svorį ir leido išauginti tokius ilgus kaklus.
Mityba ir virškinimas
Diplodocidai švelniai plėšė augalus dantimis, o sukramtymas nebuvo intensyvus — tai kompensavo didelis virškinimo traktas ir ilgas fermentacijos procesas. Jie rinkdavo gastrolitus (skaldytus akmenukus), kurie veikdavo kaip vidiniai „malūnai“ skrandyje. Cheminė ir bakterinė fermentacija suskaidydavo celiuliozę, leidžiant išgauti reikiamas maistines medžiagas iš augalinės medžiagos.
Elgesys, judėjimas ir dauginimasis
Judėdami diplodocidai greičiausiai vaikščiojo lėtai, bet galėdavo padaryti greitus posūkius kai reikėjo. Kai kurie paleontologai mano, kad grupė gyvenusi stambesnėmis bandomis — taip lengviau apsisaugoti nuo plėšrūnų. Kaip ir kiti sauropodai, jie dėjo kiaušinius; nors specifiniai diplodocidų lizdai reti, žinomi sauropodų kiaušinų radiniai rodo, kad jaunikliai galėjo būti greitai savarankiški (precociški), o tėvų priežiūra buvo ribota.
Taksonomija, žinomos rūšys ir didžiausi individai
Taksonominiai ryšiai diplodocidų tarpe kartais kinta — kai kurios fosilijos perskirstomos, pavadinimai koreguojami. Iš žinomų rinkinių išsiskiria Diplodocus, Apatosaurus, Barosaurus, Supersaurus ir kiti. Kai kurie gyvūnai, pavyzdžiui, Amphicoelias ar Seismosaurus (kartais laikomas Diplodocus giminaičiu), minima kaip ypač dideli, tačiau jų dydžio įverčiai kartais yra ginčytini dėl fragmentiškų liekanų. Apytiksliai:
- Supersaurus — iki ~30–34 m (vieni didžiausių diplodocidų);
- Diplodocus — dažnai ~20–25 m ilgio;
- Apatosaurus — stambesnė, masyvesnė forma, ilgis iki ~22–30 m pagal skirtingus vertinimus.
Skirtumai nuo giminaičių ir evoliucija
Diplodocidai buvo artimi kitoms sauropodų grupėms, pavyzdžiui, brachiozaurams (seserinei šakai), tačiau skyrėsi kūno proporcijomis: brachiozaurai turėjo ilgesnes priekines galūnes ir aukštesnę laikyseną, o diplodocidai — ilgesnę uodegą bei dažniausiai horizontalesnį kaklą. Vėlesnės sauropodų linijos, tokios kaip titanozaurai, išplito plačiau ir išliko ilgiau (iki kreidos pabaigos), tuo tarpu diplodocidai daugiausia išnyko iki kreidos pradžios arba anksčiau.
Fosilijų reikšmė ir muziejų eksponatai
Diplodocidų skeletai yra vieni iš klasikinių dinozaurų eksponatų daugelyje pasaulio muziejų — jie padėjo formuoti visuomenės supratimą apie sauropodų anatomiją ir ekologiją. Daugelis jų atradimų (ypač Šiaurės Amerikoje) prisidėjo prie žinomiausių dinozauro epochų rekonstrukcijų ir mokslinių diskusijų apie dydį, elgseną bei gyvenamąją aplinką.
Apibendrinant: diplodocidai — tai ilgakakliai, dažnai labai ilgi ir liekni sauropodai, prisitaikę prie masinio augalinių medžiagų vartojimo per ilgą fermentacinį virškinimą. Jų įtaką fosiliniam įrašui, rekonstrukcijoms ir populiariajai kultūrai sunku pervertinti; nors kai kurios jų savybės tebėra ginčytinos, jų įvairovė ir gigantizmas aiškiai parodo vieną sauropodų evoliucijos kelių.
Klausimai ir atsakymai
Klausimas: Kas yra diplodocidai?
A: Diplodocidai - tai sauropodinių dinozaurų grupė, pasižyminti pailgais kūnais.
K: Ką reiškia pavadinimas "Diplodocidae"?
A: Diplodocidae pavadinimas reiškia "dvigubos sijos", nes jų uodegos kaulai yra dvigubos sijos.
K: Kokio ilgio galėjo siekti diplodokas ir supersauras?
A: Diplodokas ir Supersauras galėjo pasiekti iki 34 metrų ilgį.
K: Kaip diplodokdai maitinosi?
A: Diplodocidai maitinosi lapais, naudodami į kaiščius panašius dantis, kuriais plėšė lapus nuo šakų, ir gastrolitus, padedančius smulkinti lapus.
K: Koks bakterijų vaidmuo Diplodocidų virškinime?
A: Diplodocidų skrandžiuose esančios bakterijos skaidė lapų celiuliozę, o produktas buvo absorbuojamas toliau virškinimo kanale.
K: Kokios yra dvi Diplodocidų pošeimiai?
A: Diplodocidų šeimos yra dvi: Diplodocinae ir Apatosaurinae; Diplodocus ir kitos ilgos, lieknos formos priklauso pirmajai šeimai, o Apatosaurus ir kiti stambūs tipai - antrajai.
K: Koks diplodocidų ir brachiozaurų ryšys?
A: Diplodocidai yra giminingi brachiozaurams, kurie priskiriami seserinei šeimai. Gerokai vėlesni titanozaurai buvo paskutinė sauropodų grupė Žemėje.
Ieškoti