Asilas (Equus africanus asinus) – naminis darbinis gyvūnas: kilmė ir hibridai
Asilas – naminis darbinis gyvūnas: kilmė, biologija ir hibridai (mulai, žirgai). Sužinokite apie asilų istoriją, panaudojimą ir kryžminimus.
Asilas (Equus africanus asinus) yra arklinių šeimos žinduolis. Jo laukinis protėvis — Afrikos laukinis asilas (Equus africanus) — ir būtent iš jo prieš tūkstančius metų atsirado prijaukintos asilų atmainos. Asilas kaip darbinis gyvūnas naudojamas mažiausiai 5 000 metų, o įvairiose pasaulio vietose išvystytos skirtingos asilų veislės ir vietiniai tipai; taip pat išlikę keli laukiniai asilų rūšių populiacijų.
Vartojimas ir ryšys su žmogumi
Naminio gyvūno pavadinimas "asilas" yra teisingas: tai prijaukintas gyvūnas, kurį žmonės naudoja transportui ir kitiems darbams, pavyzdžiui, vežimui traukti ar laukui ardyti. Asilai vertinami už ištvermę, santūrumą, sugebėjimą nešti krovinius sudėtingomis sąlygomis ir ekonominį naudojimą ten, kur arkliai ar technika ne visuomet pritaikyti.
Fizinės savybės ir elgsena
Asilai paprastai yra mažesni už arklį, turi ilgus ausis, tvirtą kūną, kietas kanopas ir storą odą, pritaikytą įvairesnėms klimato sąlygoms. Jie yra atsargūs, geri priglaudėjai ir dažnai jautresni balsams bei aplinkos naujovėms. Dauguma asilų yra socialūs — gyvena mažose grupėse arba poromis, nors naminių sąlygų atveju dažnai laikomi pavieniais gyvūnais ar su kitais ūkio gyvuliais.
Mityba ir priežiūra
Asilai yra žolėdžiai — daugiausia ėda žolę, šieną, pakratus. Jiems reikia švaraus vandens, mineralinių medžiagų ir priežiūros: tinkamų kanopų priežiūros, skiepų ir parazitų kontrolės. Darbo asilams būtina stebėti apkrovas ir poilsio režimą — tieši dėl ilgesnio gyvenimo ir našumo svarbu subalansuoti mitybą bei darbą.
Veisimas ir reprodukcija
Asilų branda prasideda dažniausiai apie 2–3 metus; nėštumas trunka apie 11–14 mėnesių (dažniausiai ~12 mėn.). Gimsta vienas kumeliukas; tėvystė ir priežiūra labai priklauso nuo sąlygų ir žmogaus įsikišimo. Vidutinė asilų gyvenimo trukmė yra apie 25–40 metų, kai kuriais atvejais — iki 50 metų.
Hibridai: mulas ir žirgas
Asilai gali susilaukti hibridinių vaikų su paprastu arkliu. Arklio patelės ir asilo patino vaikas vadinamas mulu. Asilo patelės ir arklio patino vaikas vadinamas žirgu (kartais lietuviškai vadinamu hinny). Mulai yra labiau paplitę ir buvo plačiai naudojami transportui bei sunkiems darbams dėl jų jėgos, ištvermės ir atsparumo. Hibridai dažniausiai būna nevaisingi dėl skirtingo asilų ir arklių chromosomų skaičiaus (arklys turi 64, asilas 62, todėl mulas dažniausiai turi 63 chromosomas), todėl daugumai hibridų nėra galimybės daugintis — pasitaiko itin retų išimčių, bet jos labai neįprastos.
Saugoma gamta ir iššūkiai
Nors naminiai asilai yra paplitę ir prisitaikę tarnauti žmogui, laukinis Afrikos asilų porūšis (pvz., Equus africanus africanus) yra kritiškai pavojingas arba nykstantis daugelyje teritorijų dėl buveinių nykimo, brakonieriavimo ir genetinės įvairovės praradimo. Svarbu palaikyti atsakingą asilų laikymą ūkiuose (tinkama šėrimo, veterinarinė priežiūra ir apkrovų reguliavimas) bei remti laukinių asilų išsaugojimo programas.
Trumpas apibendrinimas
Asilas — senas ir patikimas žmogaus sąjungininkas: tvirtas, darbštus ir ištvermingas. Jis prisidėjo prie gyvulininkystės, žemės ūkio ir transporto istorijos, o šiandien yra tiek naudingas ūkio gyvūnas, tiek rūšis, kuriai reikia rūpinimosi laukinėje gamtoje. Hibridai su arkliais, ypač mulai, istorijoje įgavo didelį praktinį vaidmenį dėl savo savybių, nors dažniausiai yra nevaisingi.
Trijų savaičių asiliukas
Aprašymas
Asilai, zebrai ir mulai atrodo kitaip nei įprasti arkliai. Vienas iš skirtumų - ausys. Asilų ausys daug ilgesnės nei arklių. Jų kaklai tiesesni, o karčiai ir užpakalis taip pat yra kitokios formos. Nugara tiesesnė.
Asilo girios ir uodegos yra šiurkščios. Griva yra rami ir tiesi, beveik visada stovi, o uodega panašesnė į karvės, didžiąją jos dalį dengia trumpi kūno plaukai. Kadangi jų girios kartais skraido, daugelis asilų nešioja trumpai nukirptas arba nuskustas prie pat kaklo girias.
Skiriasi ir kanopų forma: asilų kanopos yra mažesnės ir apvalesnės, o kanopos yra stačios. Kojos turėtų būti su gerais kaulais, tačiau daug asilų turi ilgas plonas kojas su mažomis pėdomis. Didesni asilai gali atrodyti priešingai - jų kojos didelės, sunkios, o pėdos didelės, apvalios. Geros kojos ir pėdos labai svarbios asilams, kurie bando susirasti partnerį. Taip yra todėl, kad veisimui gera pėda labiau patinka nei didelis kūnas ant mažų kojų ir pėdų.
Asilo balsas yra labai skardus, jis skleidžia garsų "Ee - Aww" garsą, vadinamą braidžiojimu (taip vadinasi Eioras iš "Meškiuko Pūkuotuko" knygų). Nors dauguma žmonių mano, kad asilai yra pilkos spalvos, kartais jie gali turėti dryžių, tamsių ausų žymių, taip pat "šviesių taškų". Tai reiškia, kad jis turi baltą snukį ir baltus žiedus aplink akis, taip pat baltą pilvą ir vidinę kojų pusę.
Asilo spalvos gali būti nuo pilkos iki rudos. Kartais jie gali būti juodi, ir raudoni, ir pilki, kreminės baltos spalvos arba su unikaliu dėmėtu raštu. Asilai būna daugybės skirtingų dydžių. Kai kurie, pavyzdžiui, reti prancūzų asilai, turi didžiules galvas ir ausis bei labai storą, šiurkštų garbanotą juodą kailį.
Asilai labai skiriasi pagal dydį, priklausomai nuo veislės ir valdymo. Aukštis ties ketera svyruoja nuo 7,3 iki 15,3 rankų (nuo 31 iki 63 colių, nuo 79 iki 160 cm), o svoris - nuo 80 iki 480 kg. Skurdžiausiose šalyse darbinių asilų vidutinė gyvenimo trukmė yra 12-15 metų;
Asilų priežiūra
Paprastai asilai mėgsta ėsti geros žolės šieną ir ganyklą. Jei šienas ar žolė yra grūdėta, baltymų joje turėtų būti mažiau nei 12 %. Tačiau, jei asilas per daug šeriamas, ant jo kaklo atsiras "ritinėlis". Riebalai susikaupia ir lieka tam tikroje asilo kūno dalyje, o dažniausiai jie susikaupia ant kaklo arba klubo. Jei jie asilui susidaro, paprastai lieka visam gyvenimui. Jei kaklo riebalų ritinys tampa per sunkus, asilas krenta arba "lūžta" ant vieno šono ir niekada nebeatgauna pusiausvyros. Štai kodėl asilų nereikėtų šerti per daug. Daugelis žmonių nemėgsta dirbti su asilais. Jie mano, kad asilai yra per daug užsispyrę ir juos spardys. Tačiau gražiai dresuotą asilą galima valdyti taip pat lengvai, kaip ir kitus arklius.
Klausimai ir atsakymai
K: Kas yra asilas?
A: Asilas - tai arklinių šeimos žinduolis, prijaukintas ir naudojamas kaip darbinis gyvūnas jau mažiausiai 5000 metų.
K: Koks yra laukinis asilo protėvis?
A.: Laukinis asilo protėvis yra Afrikos laukinis asilas E. africanus.
K: Ar įvairiose pasaulio dalyse yra kitų laukinių asilų?
Atsakymas: Taip, įvairiose pasaulio dalyse yra daug kitų laukinių asilų.
K: Kaip teisingai vadinasi prijaukintas asilas?
Atsakymas: Teisingas prijaukinto asilo pavadinimas yra "asilas".
K: Ar asilai gali turėti hibridinių vaikų su arkliais?
A: Taip, asilai gali turėti hibridinių vaikų su arkliais.
K: Kaip vadinamas arklio patelės ir asilo patino vaikas?
A: Arklio patelės ir asilo patino vaikas vadinamas "mulu".
K: Kuris hibridas - mulų ar asilų - yra labiau paplitęs ir buvo naudojamas transportui?
Atsakymas: Mulai yra labiau paplitę ir buvo naudojami transportui.
Ieškoti