Kapibara (Hydrochoerus hydrochaeris) – Pietų Amerikos pusiau vandens graužikas, laikoma didžiausiu pasaulio graužiku. Tipiškai kapibaros sveria apie 35–66 kg, tačiau pavieniai egzemplioriai gali užaugti iki 80–100 kg. Kūno ilgis dažniausiai būna apie 1–1,3 m, o pečių aukštis siekia maždaug 50–60 cm (apie dvi pėdas). Patelės dažnai būna šiek tiek didesnės ir sunkesnės už patinus.

Išvaizda ir prisitaikymai vandeniui

Kapibarų kailis yra trumpas ir šeriuotas, paprastai rudos arba rausvai rudos spalvos; senstant kailis gali suplonėti, o oda būti jautresnė saulės poveikiui. Akys, ausys ir šnervės yra išdėstytos aukštai ant galvos, todėl plaukiojant kapibara gali laikyti šiuos organus virš vandens ir stebėti aplinką. Kojų pirštai dalinai sujungti plaukiojimui palengvinti (dalinai plaukuotos arba plaukiojimo plėvės), o kūnas – tvirtas ir kompaktiškas, pritaikytas lazdymuisi ir palaikymui plūduriniame gyvenime.

Ryšys su kitais gyvūnais

Kapibaros artimai susijusios su jūrų kiaulytėmis ir šinšilomis, priklauso tame pačiame graužikų pogrupyje. Nors jos didelės, jų mityba ir dantų sandara – tipiniai žolėdžių graužikų bruožai.

Gyvenamoji vieta ir elgsena

Kapibaros gyvena prie upių, ežerų, pelkių ir drėgnų pievų tropinėje ir subtropinėje Pietų Amerikos dalyje. Jos yra labai socialios: gyvena grupėmis, kuriose paprastai būna nuo kelių iki keliolikos individų, o kartais ir didesnės bendruomenės. Grupės sudėtį dažnai lemia sezoniniai maisto prieinamumo pokyčiai. Kapibaros aktyvios tiek dieną, tiek sutemus; gerai plaukioja ir gali pasislėpti panirusios vandenyje, paliekant tik akis ir šnerves virš vandens.

Mityba

  • Kapibaros yra grynieji žolėdžiai: daugiausia ėda žoles, vandens augalus, kartais vaisius ir žievę.
  • Jos ilgai ganosi ir suplėšo maistą savo iltais dantimis; taip pat praktikuoja koprofagiją (valgo kai kurias savo išmatas), kad geriau pasisavintų naudingas bakterijas ir vitaminus.

Veisimas

Veisimosi sezonas priklauso nuo regiono ir vandens prieinamumo. Nėštumas trunka apie 130–150 dienų, paprastai gimsta 2–8 jaunikliai. Jaunikliai yra gana išsivystę (precocialūs): jie greitai juda, maitinasi žole ir per kelias dienas geba plaukioti. Tėvų ir grupės priežiūra užtikrina didesnes išgyvenimo galimybes.

Gamtiniai priešai ir grėsmės

  • Pagrindiniai natūralūs plėšrūnai – jaguarai, puma, kaimanai, didelės gyvatės (pvz., anakondos); taip pat plėšrūnai gali pasinaudoti jaunikliais.
  • Žmogaus veikla kelia papildomas grėsmes: buveinių nykimas, vandens užterštumas ir medžioklė mėsai ar odai. Kai kuriose vietovėse kapibaros gaudomos intensyviai, todėl lokalizuotos populiacijos gali būti pažeidžiamos.

Santykis su žmonėmis ir apsauga

Nors tarptautiniu mastu kapibaros priskiriamos mažai rūpestingoms (IUCN „Least Concern“), vietinės populiacijos gali kenkti nuo plėšimo ir buveinių pokyčių. Kai kur kapibaros auginamos ūkiuose arba prižiūrimos parkų teritorijose. Ekoturizmas ir švietimas padeda didinti supratimą apie jų ekologinę reikšmę – kapibaros kontroliuoja žolynus ir yra svarbi maisto grandinės dalis.

Įdomybė: kapibaros yra labai socialūs ir dažnai matomos kartu su kitais gyvūnais – jos netoleruoja vienatvės ir dažnai naudojasi vandens telkiniais apsisaugodamos nuo karščio ir plėšrūnų.