Allosauras buvo didelis juros periodo dinozauras teropodas, plėšrus mėsėdis. Jis gyveno vėlyvojoje juros epochoje maždaug prieš 155–145 milijonus metų ir buvo vienas iš pagrindinių to laikotarpio plėšrūnų.

Išvaizda ir dydis

Allosauro vidutinis ilgis dažnai nurodomas apie 8,5 metro (28 pėdos), nors didžiausi egzemplioriai galėjo siekti ir daugiau nei 12 metrų (39 pėdų). Kūno masė priklausė nuo amžiaus ir dydžio – dauguma įvertinimų rodo apie 1,5–2,5 tonos, tačiau tikslūs skaičiai skiriasi priklausomai nuo metodo. Jo kūną balansavo ilga, sunki uodega, galva buvo didelė, su daugybe aštrių, siera išlinkusių dantų, o kaklas – raumeningas ir tvirtas.

Tripirštės priekinės galūnės buvo santykinai mažesnės už galingas užpakalines kojas, tačiau jos turėjo stiprias raumenų pritvirtinimo vietas ir didelius lankstelius su lenkta letena bei aštriomis nagomis, kurios padėdavo gaudyti ir laikyti grobį. Kaukolė pasižymėjo plonomis, bet stipriomis plokštelėmis, o kaulai buvo iš oro pripildyti ertmių (pneumatizuoti), kas sumažindavo svorį.

Mityba ir elgsena

Allosauras buvo mitybos grandinės viršūnėje. Jis tikriausiai medžiojo įvairius žolėdžius dinozaurus, tarp kurių galėjo būti ornitopodai, stegozaurai ir jaunesni arba silpnesni sauropodai. Jo dantys ir kaukolės sandara leidžia manyti, kad jis taikė kombinaciją greitų smūgių, gniaužimų ir kapojimo (slash-and-bite) taktikos, o ne vien tik „smulkų“ kąsnį kaip kai kurie vėlesni teropodai.

Kai kurie paleontologai mano, kad alozaurų elgsena galėjo būti kooperacinė – jie medžiojo būriais arba bent laikinai susiburdavo prie didelio grobio. Kitų nuomone, jie galėjo būti labiau vieniši ir konkuruoti tarpusavyje, ypač prie didelės skerdienos. Radinių gausa kartu gali reikšti tiek gaujos elgseną, tiek būriavimąsi dėl ribotų išteklių ar katastrofinių įvykių.

Radiniai ir fosilijų gausa

Tai yra labiausiai paplitęs stambus plėšrūnas, aptinkamas Šiaurės Amerikos Morrisono darinyje. Morrisono darinyje rasta daug Allosaurus liekanų – išlikę fragmentai, kaukolės, beveik visi skeletai ir atskiros kaulų sankaupos. Yra rasta daugybė individų palaikų; kai kuriuose karjeruose surinkti dešimtys ar net daugiau nei keliasdešimt egzempliorių. Pavyzdžiui, Cleveland–Lloyd nugriovos vietoje (Juta) yra didelis kiekis alosauridų liekanų.

Buvo rasta daugiau kaip šešiasdešimt devyni vienos rūšies individai, o išties aprašytų ir neaprašytų pavyzdžių skaičius laikui bėgant auga. Kai kurie garsūs pavyzdžiai, tokie kaip vadinamasis „Big Al“, yra išsamiai ištirti ir eksponuojami muziejuose, padedant suprasti šio plėšrūno anatomiją, ligas ir augimo eigą.

Paleobiologija ir įrodymai

Iškastinės žaizdos ir patologijos ant kaulų rodo, kad Allosaurus patirdavo traumas – tiek susidūrimų su grobiu, tiek galbūt ir kovoje su kitais alozaurais. Kai kurios kaulų žaizdos yra iš dalies sugijusios, kas leidžia manyti, kad individai sužeidimus išgyvendavo ir gydėsi. Taip pat aptinkama įvairių dydžių jaunų ir pilnai suaugusių individų, kas leidžia analizuoti augimo greitį ir gyvenimo būdą.

Paskutinis žodis

Allosauras išlieka viena iš geriausiai žinomų juros periodo plėšrūnų rūšių. Jo gausūs radiniai, įvairios anatomijos savybės ir diskusijos apie elgseną padaro jį svarbiu objektu paleontologiniams tyrimams ir visuomenės susidomėjimui dinozaurais.