Tiranozauras buvo didelis plėšrus dinozauras iš viršutinės kreidos periodo, prieš 68-66 milijonus metų.

Tiranozauras buvo dvikojis plėšrūnas su masyvia kaukole ir ilga, sunkia uodega. Palyginti su didelėmis ir galingomis užpakalinėmis galūnėmis, jo priekinės galūnės buvo nedidelės, bet pagal savo dydį galingos. Jos turėjo du naginius pirštus.

Diskutuojama, ar tai buvo medžiotojas, ar šiukšlintojas. Kaip ir dauguma dabartinių mėsėdžių, pavyzdžiui, liūtai ir hienos, tiranozauras galėjo būti ir viena, ir kita. Jis turėjo labai stiprų žandikaulį, o jo įkandimo jėga galėjo sulaužyti kitų dinozaurų kaulus.

Rasta daugiau nei 30 Tyrannosaurus rex egzempliorių. Kai kurie iš jų yra beveik pilni skeletai, o bent viename iš šių egzempliorių rasta minkštųjų audinių ir baltymų. Atliekami jo biologijos, gyvenimo istorijos ir biomechanikos tyrimai. Kai kurios temos - Tyrannosaurus rex maitinimosi įpročiai, fiziologija ir galimas greitis. Kai kurie mokslininkai mano, kad Tarbosaurus bataar iš Azijos yra antroji tiranozauro rūšis, tačiau kiti mano, kad tarbozauras yra atskira gentis.

Apie rūšį ir pamatines savybes

Vardas ir kilmė: pavadinimas Tyrannosaurus rex reiškia „tirono driežas karalius“ (lot. tyrannus – tironas, saurus – driežas, rex – karalius). Tai vienas geriausiai žinomų ir intensyviausiai tyrinėtų dinozaurų.

Matmenys ir svoris: suaugęs Tyrannosaurus rex galėjo užaugti iki maždaug 11–13 metrų ilgio ir pasiekti apie 4–6 metrų aukštį per klubus. Svoris svyravo, pagal įvairius skaičiavimus, nuo 5–9 iki 10–14 tonų priklausomai nuo individo ir metodo.

Kaukolė ir dantys: kaukolė buvo didelė – iki 1,2–1,5 m ilgio. Dantys buvo stori, kūginiai, su aštriomis dantytėmis (serracijos) kraštuose; kai kurie dantys buvo pritaikyti mėsai plėšti, o kiti – gniuždyti ir lupti kaulus.

Biologija ir anatomija

Jausmai ir galvos jutimai: tyrimai rodo, kad Tyrannosaurus turėjo gerai išvystytą uoslę – didelės olfaktorinės skilties kaukolėje, taip pat gana gerą regėjimą (kai kuriems tyrėjams – net stereoskopinį regėjimą), o klausos organai rodo jautrumą žemų dažnių garsams.

Priekinės galūnės: nors rankos atrodė smulkios, jos buvo raumeningos ir turėjo du stiprius pirštus su nagais – tikėtina, kad jos buvo panaudojamos laikyti grobį ar padėti pakilti.

Oda ir plunksnos: yra įrodymų, kad kai kurie mažesni tiranozauridai ir ankstyvesni genties atstovai turėjo proto-plunksnas. Dėl suaugusiųjų T. rex plunksnų kiekio ir paskirstymo vyksta diskusijos: vieni modeliai siūlo, kad suaugę individai buvo daugiausia oduoti (žvynuoti), o plunksnas galėjo turėti jaunikliai ar jauni individai.

Mityba ir elgsena

Medžiotojas ar šiukšlintojas? šis klausimas ilgai dominavo mokslinėje literatūroje. Šiuolaikiniai duomenys rodo, kad T. rex greičiausiai derino abu elgesio tipus: jis galėjo aktyviai medžioti gyvus didelius dinozaurus (pvz., hadrozaurus ar ceratopsus), bet taip pat naudodavosi rastu masyvių kūnų ir galėjo vagiliauti kitiems plėšrūnams priklausančią mėsą.

Bite force (įkandimo jėga): biomechaniniai modeliai rodo labai galingą įkandimo jėgą – vertinimai svyruoja, bet tai buvo vienas stipriausių žinomų žandikaulio įkandimų tarp sausumos gyvūnų. Galingas žandikaulis leido trupinti kaulus.

Greitis ir judrumas: kol kas nėra vienareikšmio atsakymo dėl maksimalios trumpos distancijos spartos. Modeliai ir skaičiavimai rodo, kad suaugęs individas greičiausiai galėjo pasiekti dešimtims kilometrų per valandą (dažnai minima maždaug 11–25 km/h), o jaunieji individai, santykinai lengvesni ir ilgesnėmis kojomis, galėjo būti greitesni.

Gyvenimo istorija, augimas ir reprodukcija

Augimo modelis: paleontologiniai kaulų tyrimai (histologija) rodo, kad T. rex patyrė greitą augimo „spurto“ periodą paauglystėje (apie 14–18 metų), po kurio augimo tempas sulėtėdavo. Pilnai išsivystęs individas galėjo gyventi iki maždaug 28–30 metų ar daugiau.

Pernos ir jaunikliai: mažesni tiranozaurai greičiausiai elgėsi kitaip nei suaugusieji: jaunikliai buvo vikresni, galbūt greitesni ir užėmė skirtingą mitybinę nišą, kad mažintų konkurenciją su suaugusiaisiais.

Dauginimasis: kaip ir kiti teropodai, T. rex dėjosi kiaušinius. Nors tiesioginių T. rex lizdų ir embrionų pavyzdžių yra mažai arba jie neaiškūs, tyrimai apie panašius rūšių elgesio modelius leidžia manyti, kad rūšys prižiūrėjo jauniklius tam tikrą laiką.

Fosilijos ir istoriniai radiniai

  • Rastų egzempliorių skaičius: daugiau nei 30 žinomų T. rex individų, tarp jų keletas labai gerai išsilaikiusių ir beveik pilnų skeletų.
  • Minkštieji audiniai ir baltymai: bent viename gerai konservuotame skelete rastos minkštos struktūros ir baltymų pėdsakai, kas atvėrė naujas galimybes molekuliniams tyrimams ir prisidėjo prie diskusijų apie baltymų išsaugojimą per milijonus metų.
  • Radimo vietos: dauguma T. rex fosilijų rasta šiaurės vakarų Šiaurės Amerikoje (senojo Laramidijos regione), ypač Indianoje, Montanoje, Jiutėje ir Alberte.

Mokslo ginčai ir atviros temos

Vis dar vyksta ginčai dėl taksonomijos (pvz., ar azijietiškasis Tarbosaurus bataar yra tos pačios rūšies ar atskiros genties atstovas), apie plunksnų buvimą suaugusiose formose, socialinį elgesį (ar gyveno grupėmis ar vienišai) ir tikslų ekologinį vaidmenį. Nauji radiniai ir pažangios analizės (kaip kompiuterinė biomechanika, kaulų histologija ir molekuliniai tyrimai) nuolat keičia mūsų supratimą.

Kultūrinis ir mokslinis paveldas

Tyrannosaurus rex yra tapęs popkultūros simboliu – dažnai vaizduojamas filmuose, knygose ir muziejuose kaip didžiausias ir baisiausias dinozauras. Tą statusą lėmė ne tik jo didybė, bet ir gausūs, gerai išsilaikę fosilijų radiniai bei įdomūs biologiniai atradimai, kurie nuolat pritraukia visuomenės ir mokslo dėmesį.

Šioje srityje mokslininkai ir toliau tiria Tyrannosaurus rex elgseną, fiziologiją ir ekologiją, todėl mūsų žinios apie šį ikoną vis dar pildosi ir keičiasi.