Tiranozauras

Dydis

Apytikris šio dinozauro dydis daug kartų keitėsi. Packardas su kolegomis išbandė dinozaurų masės skaičiavimus su drambliais. Jie nusprendė, kad dinozaurų skaičiavimai yra ydingi ir duoda per didelius rezultatus. Taigi tiranozauro masė galėjo būti daug mažesnė, nei paprastai apskaičiuojama.

Nors kiti teropodai savo dydžiu prilygo ar viršijo Tyrannosaurus rex, tai buvo didžiausias žinomas tiranozauridas ir vienas didžiausių žinomų sausumos plėšrūnų. Jis buvo iki 12,3 m ilgio, iki 4 m aukščio ties klubais ir iki 6,8 metrinės tonos (7,5 trumposios tonos) svorio. Neabejotinai didžiausias savo aplinkos plėšrūnas tiranozauras rex buvo didžiausias plėšrūnas, tikriausiai medžiojęs hadrozaurus ir ceratopsius, ir (arba) šiukšlintojas. Diskusijos dėl tiranozauro kaip aukščiausio lygio plėšrūno ar šiukšlintojo yra vienos ilgiausiai trunkančių paleontologijoje.

Ilgą laiką tiranozauras buvo didžiausias žinomas mėsėdis dinozauras. Pastaruoju metu rasta ir kitų, šiek tiek didesnių mėsėdžių, pavyzdžiui, giganotozauro, spinosauro ir karcharodontozauro, skeletų. Tiranozauro skeletai rasti Šiaurės Amerikos žemyne, tačiau jo giminaičių, tokių kaip tarbozauras, rasta Azijoje.

Kaukolė

Didžiausios žinomos tiranozauro rekso kaukolės yra iki 5 pėdų (1,5 m) ilgio. Didelės kaukolės angos ("fenestros") mažino svorį ir, kaip ir visų mėsėdžių teropodų, suteikdavo vietos raumenims tvirtinti. Tačiau kitais atžvilgiais tiranozauro kaukolė labai skyrėsi nuo didelių netiranozaurinių teropodų kaukolių. Ji buvo labai plati užpakalinėje dalyje, bet turėjo siaurą snukį. Tai leido gerai matyti binokuliniu būdu. Kaukolės kaulai buvo masyvūs. Kai kurie kaulai buvo susilieję ir neleido jiems judėti, tačiau daugelis jų buvo pneumatizuoti, su mažyčių oro tarpų "koriu". Dėl to kaulai galėjo būti lankstesni ir lengvesni. Šie bruožai yra dalis tiranozauroidų tendencijos į vis galingesnį sąkandį. Jo sąkandis lengvai pranoko visų netiranosauridų sąkandį.

Viršutinio žandikaulio galas buvo U formos (daugumos ne tiranozauroidinių mėsėdžių viršutiniai žandikauliai buvo V formos), todėl tiranozaurai vienu įkandimu galėjo išrauti daugiau audinių ir kaulų, tačiau tai taip pat padidino priekinių dantų apkrovą.

Pirmasis atradimas

Pirmuosius tiranozauro skeletus 1902 m. rado Barnumas Braunas. Amerikos gamtos istorijosmuziejaus prezidentas Henris Fairfildas Osbornas 1905 m. pavadino šią rūšį Tyrannosaurus rex (tai reiškia "driežų tironų karalius"). Pats pilniausias skeletas buvo rastas 1990 m. Pietų Dakotoje ir pavadintas "Sue" jo radėjos Siuzanos Hendrikson (Susan Hendrickson) garbei.

Tiranozauras tapo gerai žinomas. Jis buvo rodomas daugelyje filmų ir televizijos laidų, pavyzdžiui, "Juros periodo parke". Jo skeletai yra populiarūs daugelio muziejų eksponatai.

Tiranozauras išnyko per kreidos ir terciaro periodo išnykimą, per kurį išnyko pusė visų Žemės rūšių.

Jane

Džeinė yra mažo tiranozaurido iškastinis egzempliorius. Tai yra arba Nanotyrannus, arba jaunas tiranozauras. Skeletas rastas 2001 m. Hell Creek formacijoje pietų Montanoje.

Po ketverius metus trukusio pasiruošimo Džeinė buvo eksponuojama Rokforde, Ilinojaus valstijoje, Burpi gamtos istorijos muziejuje. Kai kurie paleontologai mano, kad Džeinė mirties metu buvo maždaug 11 metų amžiaus jauniklė. Visiškai atkurto skeleto ilgis siekė 6,5 m (21,5 pėdos), t. y. maždaug perpus mažiau nei didžiausio žinomo pilno T. rex egzemplioriaus, kurio ilgis siekia 13 m (42,6 pėdos). Tikėtina, kad gyvasis egzempliorius svėrė beveik 680 kg. Didelės pėdos ir ilgos kojos rodo, kad jis buvo sukurtas greičiui ir galbūt galėjo bėgti net 20-30 mylių per valandą greičiu. Apatiniame žandikaulyje buvo 17 lenktų, dantytų dantų.

Nepaisant tipiškai moteriško vardo, Džeinės lytis nežinoma - egzempliorius buvo pavadintas Burpi muziejaus mecenatės Džeinės Solem garbei.

Džeinės egzempliorius buvo svarbiausias diskusijų dėl siūlomos tiranozaurų genties Nanotyrannus pagrįstumo klausimas. Džeinės kaukolė beveik identiška pirminio Nanotyrannus egzemplioriaus kaukolei, o tai patvirtina, kad jie priklauso tai pačiai rūšiai. 2005 m. Burpee muziejuje buvo surengta konferencija, kurios metu paleontologai diskutavo, ar šie "pigmėjai tiranai" yra suaugę mažos rūšies egzemplioriai, ar jauni Tyrannosaurus rex egzemplioriai. Nors buvo keletas nepritariančiųjų, dauguma konferencijoje dalyvavusių paleontologų nusprendė, kad tiek Jane, tiek Nanotyrannus yra T. rex jaunikliai. Tačiau mokslininkai dar turi tinkamai ištirti ir aprašyti Jane medžiagą. Šiuo metu šiuos tyrimus atlieka Robertas Bakkeris (Robert Bakker) su kolegomis Piteriu Larsonu (Peter Larson) ir Filu Keriu (Phil Currie).

"Džeinė" Burpi muziejuje Rokforde, Ilinojaus valstijoje

Scotty

1991 m. rugpjūtį Robertas Gebhardtas buvo vidurinės mokyklos direktorius. Jis prisijungė prie Karališkojo Saskačevano muziejaus paleontologų, dalyvavusių žvalgomojoje ekspedicijoje. Jie vyko į atsidengusias uolienas palei Prancūzmano upės slėnį Saskačevano pietvakariuose, Kanadoje. Gebhardtas aptiko nudilusio danties pagrindą ir uodegos slankstelį. Abu jie atrodė tarsi priklausytų T. rex.

1994 m. birželį RSM paleontologai pradėjo T. rex kasinėjimus. 66 mln. metų senumo skeletas buvo pirmasis T. rex skeletas, rastas Saskačevane, ir vienas iš 12 tuo metu žinomų pasaulyje. Skotas yra vienas didžiausių ir išsamiausių skeletų - rasta beveik 70 % skeleto. 2012 m. pagaliau buvo baigtas pilnas sąnarinis skeleto liejinys, kuris dabar eksponuojamas nuolatinėje vietoje - T. rex atradimų centre Eastende, Saskačevane, Kanadoje.

Skoto kaukolėje nuo akiduobės iki šnervės yra randas. Jį tikriausiai padarė kitas T. rex arba didelis plėšrūnas, sugriebęs Skoto kaukolę į žandikaulius. Muziejaus darbuotojai mano, kad tai didžiausias rastas T. rex egzempliorius. Jis svėrė apie 8 870 kg (8,87 tonos). Skotas mirties metu buvo gal trisdešimties metų amžiaus, o jo ilgis, įskaitant uodegą, siekė 13 m (43 pėdų).

Scotty eksponuojamas Japonijoje

Susiję puslapiai

• Sue (dinozauras)
• Teropodai
• Tyrannosauridae