Tarbozauras buvo didelis mėsėdis dinozauras iš Azijos, ypač Mongolijos ir Kinijos. Tai buvo tiranozauridinis dinozauras, klestėjęs prieš 70–65 mln. metų, kreidos periodo pabaigoje. Tarbozauras dažnai minimas moksliniu pavadinimu Tarbozauras bataar (kartais aptinkamas ir variantas Tyrannosaurus bataar diskusijose apie taksonomiją).

Aprašymas

Tarbozauras buvo vienas didesnių Azijoje gyvenusių tiranų. Suaugę individai siekė maždaug 10–12 m ilgį, apie 3,5–4 m aukštį ties klubais ir svėrė kelias tonos (įvairūs vertinimai nurodo ~4–6 t). Jo kaukolė buvo galinga, tačiau, palyginti su Tyrannosaurus rex, siauresnė ir išilgine kryptimi labiau ilginta.

Jis turėjo trumpas, bet raumeningas kaklo raumenis, dideles, dantytas žandikaulius su storomis, dantimis su dantytomis kraštinėmis, skirtomis gręžti ir traiškyti minkštą audinį bei kaulus. Priekinės galūnės buvo labai trumpos, turėjo dvi pirštų falangas ir, kaip ir kiti tiranozauridai, jų funkcija galėjo būti ribota.

Mityba ir elgsena

Tarbozauras gyveno drėgnoje užliejamoje lygumoje, kurią kirto upių kanalai. Tokioje aplinkoje jis buvo plėšrūnas maisto grandinės viršūnėje ir tikriausiai medžiojo kitus didelius dinozaurus, tokius kaip hadrozauras Saurolophus ar sauropodas Nemegtosaurus.

Jo mityba tikriausiai apėmė didesnius žolėdžius, kuriuos jis arba aktiviai medžiodavo, arba, esant galimybei, savo jėga ir dantimis išplėšdavo iš žolėdžių likučių kaip plėšikas ir skavengeris. Daugelis mokslininkų mano, kad Tarbozauras buvo aktyvus plėšrūnas, galėjęs naudoti didelę kaukolę ir galingą kąstį prispausti auką prieš mirtį.

Jėga, jutimai ir smegenys

Tarbozauro kaukolės liekanos ir endokastai (išsiliejimų formos smegenų ertmės atvaizdai) rodo, kad jis turėjo gerai išvystytas olfaktorines struktūras (gudrus uoslės jausmas) ir stiprius motorinius mechanizmus. Binokulinis regėjimas galėjo būti šiek tiek prastesnis nei T. rex dėl siauresnės kaukolės, tačiau bendri jutimai — rega, uoslė ir klausymas — leido jam efektyviai aptikti, sekti ir pagauti grobį.

Išlikę fosilijos ir moksliniai tyrimai

Tarbozauras žinomas iš kelių dešimčių egzempliorių, įskaitant kelias pilnas kaukoles ir įvairius skeletų fragmentus. Šios liekanos leido atlikti mokslinius jo filogenezės, kaukolės mechanikos ir smegenų struktūros tyrimus. Pirminius Tarbozauro pavyzdžius aprašė mokslininkai XX a. viduryje, o nuo to laiko rastos naujos liekanos dar labiau patikslino jo anatominį vaizdą.

  • Fosilijų gausa leido rekonstruoti kaukolės biomechaniką ir įvertinti kąsties jėgą.
  • Moksliniais tyrimais nagrinėta santykinė artimybė tarp Tarbozauro ir kitų tiranų, ypač Tyrannosaurus.
  • Trys–keturi gerai išsilaikę egzemplioriai leido studijuoti augimo stadijas nuo jauniklių iki suaugusių individų.

Taksonomija ir kilmė

Tarbozauras priklauso tiranozauro šeimai (Tyrannosauridae) ir yra artimas Šiaurės Amerikos Tyrannosaurus. Dėl panašumų tarp fosilijų vyko diskusijos, ar kai kurie Azijos tiranai yra atskiros rūšys ar tik giminaičiai. Dabartiniai filogenetiniai tyrimai dažniausiai laiko Tarbozaurą atskiru, bet glaudžiai susijusiu su Šiaurės Amerikos tiranozaurais.

Gyvenamoji aplinka ir išmirimas

Tarbozauras gyveno įvairiose kreidos periodo lygumose — nuo upių slėnių iki užlietų floodplain'ų ir lagūnų pievų. Jis egzistavo iki K–Pg masinio išmirimo įvykio prieš ~66 mln. metų, kai dinozaurai, tarp jų ir Tarbozauras, išnyko kartu su daugeliu kitų gyvųjų grupių.

Reikšmė ir atradimai

Tarbozauras yra vienas žinomiausių Azijos tiranų ir svarbus objektas suprasti tiranų evoliuciją ir biologinę įvairovę kreidos pabaigoje. Jo fosilijos padeda atskleisti, kaip dideli plėšrūnai prisitaikė prie skirtingų pasaulio regionų ir kokią ekologinę rolę jie užėmė prieš masinį išmirimą.