Sterblinis velnias
Tasmanijos velnias (Sarcophilus harrisii) yra mėsėdis žinduolis. Jis yra marsupialas, t. y. turi mažą maišelį savo kūdikiams nešioti. Tai didžiausias pasaulyje mėsėdis mėsėdis kupranugaris. Jis yra naktinis, t. y. dieną miega, o naktį budi. Tasmanijos velniai dabar gyvena tik Tasmanijoje, Australijos salos valstijoje.
Velnias yra tokio pat dydžio kaip mažas šuo, plačia galva ir trumpa uodega. Velnių patinai gali sverti 12 kg ir būti 30 cm ūgio. Jis turi juodą kailį ir skleidžia garsų ir labai bauginantį klyksmą. Jis medžioja kitus gyvūnus, taip pat minta negyvais gyvūnais. Velnias turi stiprius dantis ir žandikaulius, todėl suėda visą grobį, net kaulus ir kailį.
Tasmanijos velnias Australijos žemyninėje dalyje išnyko maždaug prieš 3000 metų - iki 1788 m., kai čia apsigyveno europiečiai. Jie buvo medžiojami Tasmanijoje. XX a. trečiajame dešimtmetyje Van Diemano žemės bendrovė siūlė 25 centus už kiekvieną nužudytą patiną ir 35 centus už kiekvieną patelę. 1941 m. jie tapo oficialiai saugomi.
Liga
1996 m. velniukai pradėjo labai sirgti, o vėliau mirė su dideliais augliais ant veidų. Velniukų veido auglių liga labai sumažino velniukų skaičių ir dabar kelia grėsmę jų išlikimui. Kai kuriose vietovėse šia liga serga 85 proc. velnių. Tose vietose, kur augliai buvo pastebėti pirmiausia, velnių skaičius sumažėjo 95 %. Vėžys plinta įkandus. Kadangi visi velniai yra glaudžiai susiję (nėra pakankamos genetinės įvairovės), naviko ląstelės nėra laikomos naujomis, todėl velnio imuninė sistema su jomis nekovoja. 2008 m. gegužę Tasmanijos velnias buvo įtrauktas į nykstančių rūšių sąrašą. Tasmanijos vyriausybė bando įgyvendinti programas, kuriomis siekiama sumažinti ligos poveikį. Buvo sugauta apie 60 velnių, nesergančių šia liga, ir juos ketinama laikyti kaip grupę be navikų, kad būtų galima juos perauginti. Mokslininkai ieško būdų, kaip suteikti velniams imunitetą, tačiau kol kas tai nepadėjo.
Nauji tyrimai rodo, kad velniukai anksčiau susilaukia vaikų: anksčiau jie veisdavosi sulaukę dvejų metų, o dabar - vienerių. Anksčiau velniai kasmet po trejus metus susilaukdavo kūdikių, tačiau dabar jie miršta dar nespėję susilaukti antros vados (šeimos).
Veido naviko liga
Genetika
Velniai pasižymi maža genetine įvairove, o tai atitinka "įkūrėjo efektą". Tai reiškia, kad tam tikru metu iš Australijos į Tasmaniją atvyko nedidelis skaičius velnių. Taigi jų genetinė įvairovė buvo daug mažesnė nei motininės populiacijos. Gali būti, kad tokia liga, kaip dabartinė, pasireiškė anksčiau ir sumažino populiaciją iki nedidelio skaičiaus. Tokie įvykiai vadinami "populiacijos susiaurėjimu". Maža populiacija, turinti mažiau įvairovės, visada yra pažeidžiama išnykimo, nes nė vienas gyvūnas gali būti atsparus infekcijai.
Jos genomą 2010 m. nustatė Wellcome Trust Sangerio institutas. Yra vilties, kad jos išliks, nes nuo 2005 m. rastos trys iš dalies atsparios šiai ligai patelės.
Tasmanijos velnio patino kariotipas.
Vaizdai
· 
Raudona spalva parodytas navikų išplitimas
· 
Kūdikis Tasmanijos velnias
Klausimai ir atsakymai
K: Kas yra Tasmanijos velnias?
Atsakymas: Tasmanijos velnias - tai mėsėdis vikšrinis gyvūnas, kilęs iš Tasmanijos, didžiausias mėsėdis vikšrinis gyvūnas pasaulyje.
K: Ką reiškia būti naktiniu žmogumi?
A.: Naktinis gyvenimas reiškia, kad Tasmanijos velnias naktį budi, o dieną miega.
K: Kaip atrodo Tasmanijos velnias?
A: Tasmanijos velnias yra tokio pat dydžio kaip mažas šuo, plačia galva, trumpa uodega ir juodu kailiu. Velnių patinai gali sverti iki 12 kg ir būti 30 cm ūgio.
K: Kokį garsą skleidžia Tasmanijos velnias?
A: Tasmanijos velnias skleidžia garsų ir labai baisų klyksmą.
K: Ką valgo Tasmanijos velnias?
A: Tasmanijos velnias medžioja kitus gyvūnus ir minta negyvais gyvūnais. Jis turi stiprius dantis ir žandikaulius, todėl suėda visą grobį, net kaulus ir kailį.
K: Kodėl Tasmanijos velnias išnyko Australijos žemyne?
A: Tasmanijos velnias Australijos žemyninėje dalyje išnyko maždaug prieš 3000 metų iki 1788 m., kai čia apsigyveno europiečiai. Jie buvo medžiojami Tasmanijoje.
K: Kada Tasmanijos velnias tapo oficialiai saugomas?
A.: Tasmanijos velnias oficialiai apsaugotas 1941 m., kai daugelį metų buvo medžiojamas Tasmanijoje.
