Spinosaurus (tai reiškia "dygliuotas driežas") buvo didžiulis pusiau vandens dinozauras, gyvenęs kreidos periode, prieš maždaug 112–93,5 mln. metų. Jis turėjo ilgą, siaurą, krokodilui primenantį snukį su akivaizdžiomis konusinėmis dantimis, kurie buvo pritaikyti gaudyti žuvis. Šalia to Spinosaurus pasižymėjo ypatingais anatomijos bruožais: aukštomis nugaros stuburo ataugomis, sudarančiomis “vėduoklę” arba burią, bei kūno sandara, kuri rodo prisitaikymą prie pusiau vandens gyvenimo.

Aprašymas ir išvaizda

Spinosauro nugaros stuburo ilgos neuralinės ataugos sudarė aiškų plėšriosios gyvūno siluetą – vadinamąją “burę” ar “dygius”. Jos funkcija diskutuojama: galėjo tarnauti rodymui ir poravimosi ritualams, termoreguliacijai arba kaip riebalų arba raumenų prisitvirtinimo paviršius. Snukis buvo ilgas ir siauras, su daug konusinių dantų be dantų pjūvių, todėl jie buvo geriau pritaikyti slėgti ir laikyti slystančią grobį (pvz., žuvis) nei plėšyti minkštą žemės stambiagyvulišką grobį.

Dydis ir judėjimas

  • Dydis: Spinosaurus buvo vienas iš didžiausių žinomų plėšrūnų – kai kurie vertinimai nurodo, kad jo ilgis galėjo siekti apie 12–15 metrų, tačiau tikslios masės prognozės labai skiriasi ir priklauso nuo fragmentiškų skeletų interpretacijos.
  • Judėjimas: naujesni tyrimai rodo, kad Spinosaurus turėjo trumpesnes užpriekinės galūnes ir sutankėjusias kaulų struktūras, o judėdamas sausumoje galėjo būti gremėzdiškesnis. Kai kurie mokslininkai teigia, kad žemėje jis galėjo vaikščioti ir keturkojo imitacija (dėl kūno centro paslinkimo), tačiau tai nėra visiškai išaiškinta ir lieka diskusijų tema.

Pusiau vandens adaptacijos

Skirtingi tyrimai rodo kelis prisitaikymus prie pusiau vandens gyvenimo:

  • snukio ir dantų forma, labai panaši į žuvėdžių – tinkama gaudyti žuvis;
  • nosies angos išdėstymas arčiau galvos viršaus, leidžiantis kvėpuoti dalinai panirus;
  • tankesni (osteosclerotiški) kaulai, kurie sumažina plūdrumą ir palengvina panirimą;
  • ilga, lateraliai sutankėjusi uodega (pagal naujesnius radinius), kuri galėjo veikti kaip plaukiojimo „vimpelė“ ar irklas.

Šie bruožai leidžia manyti, kad Spinosaurus daug laiko leido vandenyje ir žvejojo upėse ir deltose, nors jis greičiausiai ir toliau apsirūpindavo įvairiu maistu – tiek žuvimi, tiek galbūt sausumos grobiu ar padermėmis.

Mityba

Dėl snukio formos ir dantų tipų Spinosaurus buvo geri žuvų gaudytojai. Taip pat jis galėjo medžioti ar grobti kitus vandens organizmus bei, esant progai, užpulti sausumos gyvūnus arba rinkti bangų išmestą grobį. Palyginimai su artimaisiais spinosauridais (pvz., barioniksu) rodo panašų mitybos modelį, bet Spinosaurus buvo didesnis ir masyvesnis.

Rūšys ir systematika

Dauguma paleontologų pripažįsta bent dvi pavadintas rūšis: S. aegyptiacus ir S. marocannus, tačiau kai kurie specialistai mano, kad šios medžiagos nepakanka aiškiai atskirti dvi atskiras rūšis ir gali būti, kad iš tiesų egzistavo viena plačiai kintanti rūšis. Spinosauridae grupė, kuriai priklauso Spinosaurus, apima keletą upinių ir žuvėdžių formų plėšrūnų.

Radiniai ir atradimai

Spinosauro kaulus 1912 m. Egipte pirmą kartą aptiko vokiečių paleontologas Ernstas Štromeris, o oficialus aprašymas pasirodė 1915 m. Deja, didžioji dalis pirmojo, gana pilno, 20 a. pradžios egzemplioriaus buvo sunaikinta per 1944 m. Miuncheno bombardavimą. Vėliau rasti fragmentai ir įrašai leido rekonstruoti žinias apie šį dinozaurą, tačiau iki vėlesnių radinių trūko išsamesnės medžiagos.

Vienas svarbus įvykis buvo atradimas pilnesnio skeletinio fragmento Maroke: fosiliją Maroke rado privatus kolekcininkas, kuris leido mokslininkams ją ištirti. Šis ir kiti nauji radiniai (įskaitant uodegos fragmentus) leido naujai įvertinti Spinosauruso ekologiją ir morfologiją. Iki šiol atkasti maždaug šeši skirtingi egzemplioriai ar jų fragmentai, tačiau dauguma jų yra daliniai ir fragmentiški, todėl interpretacijos gali kisti su naujais radiniais.

Istorinės pastabos

Stromero atradimas ir vėlesnis Stebėjimas parodė, kokią reikšmę turi istorinė sauga ir saugojimas: dalis unikalios medžiagos, surinktos ankstyvaisiais tyrinėjimų laikais, buvo prarasta Antrojo pasaulinio karo metu, todėl šiuolaikiniai tyrimai turi remtis fragmentiškais radiniais bei naujesnėmis ekspedicijomis Šiaurės Afrikoje.

Išvados

Spinosaurus yra vienas iš įdomiausių ir labiausiai diskutuojamų dinozaurų: jo anatomija rodo reikšmingus prisitaikymus prie pusiau vandens gyvenimo, o didžiulis nugaros „burės“ ir uodegos formos savitumai atskleidžia unikalią ekologinę nišą tarp kredinių plėšrūnų. Nors daug ką dar reikia išaiškinti — pavyzdžiui, tikslų dydį, stovėjimo ir judėjimo būdus sausumoje — laipsniui randami nauji radiniai ir modernūs tyrimo metodai leidžia vis aiškiau suvokti šio giganto gyvenimo būdą.