Dėmėtasis (Kentukio) ešerys — Micropterus punctulatus, gėlavandenė medžiojamoji žuvis
Sužinokite apie Dėmėtatį (Kentukio) ešerį — Micropterus punctulatus: kilmę, atpažinimą, dydį ir žvejybos ypatybes gėlavandėse vietovėse.
Dėmėtasis ešerys (Micropterus punctulatus), dar vadinamas Kentukio ešeriu, yra saulažuvinių šeimos gėlavandenė medžiojamoji žuvis. Tai juodųjų ešerių rūšis, kilusi iš Misisipės upės žemupio ir centrinės dalies baseino Šiaurės Amerikoje. Jis introdukuotas kitose JAV valstijose iki pat Kalifornijos. Taip pat buvo įvežtas į kitas šalis. Dėmėtasis ešerys dažnai painiojamas su stambiuoju ešeriu, nes yra tokios pat spalvos. Tačiau jis išsiskiria tuo, kad turi mažesnę burną nei didysis ešerys. Pagal dydį jis mažesnis nei didysis ir mažasis ešerys. 1956 m. šis ešerys tapo oficialia Kentukio valstijos žuvimi. Nuo to laiko jis populiariai vadinamas Kentukio ešeriu.
Išvaizda ir atpažinimas
Išvaizda: dėmėtasis ešerys turi tamsesnes dėmes arba taškelius ant šonų, nuo čia kilęs pavadinimas. Kūnas pailgas, šiek tiek suplotas šonais. Nugara ir šonai būna žalsvai‑rudi arba rusvi, pilvas šviesesnis. Ant nugaros yra dvi pelekų dalys: priekinė—spininis plekas su spyglinėmis, užpakalinė—minkštoji.
Atpažinimo požymiai: pagal burnos dydį ir konkrečias šonų dėmes dažnai atskiriamas nuo stambiojo ešerio ir mažojo ešerio. Dėmėtojo ešerio apatinė žandikaulio dalis paprastai neviršija akių linijos tiek smulkesnėse, tiek vidutinio dydžio rūšyse. Taip pat svarbu stebėti dėmių išsidėstymą — jos būna smulkios, tankesnės nei kitų juodųjų ešerių.
Dydis ir gyvenimo trukmė
Dažniausiai suaugę dėmėtieji ešeriai būna apie 20–40 cm ilgio; retais atvejais gali pasiekti 50 cm ar daugiau. Svoris priklauso nuo buveinės ir maisto gausos — paprastai tai keli šimtai gramų iki kelių kilogramų. Gyvenimo trukmė laisvėje dažnai siekia 6–10 metų, palankiomis sąlygomis gali gyventi ilgiau.
Paplitimas ir buveinė
Natūrali arealas: kilęs iš Misisipės upės žemupio ir jos baseino centrinės dalies. Ten gyvena upių intakuose, ežeruose ir ruožuose su akmenuotu ar smėlėtu dugnu.
Introdukcijos: dėl gerų žvejybos savybių dėmėtasis ešerys buvo introdukuotas į daugelį kitų JAV valstijų ir už jų ribų, kartais sukeldamas vietinių ekosistemų pokyčius.
Buveinė: mėgsta vandenis su struktūromis — akmenimis, nendrių ir pan., taip pat upių ruožus su vidutinio greičio srautu. Gali gyventi tiek skaidriuose, tiek truputį drumstuose vandenyse; dažnai randamas prie kranto, kur yra slėptuvės ir pakankamai maisto.
Mityba ir elgsena
Dėmėtasis ešerys yra plėšrus: minta smulkesnėmis žuvimis, vėžiagyviais (pvz., kribitėmis), vabzdžių lervomis ir kartais mažais varliagyviais. Tai agresyvi medžiojimo taktika — jis naudoja slėptuves ir greitus puolimus. Jaunos žuvys iš pradžių maitinasi planktonu ir smulkiais bestuburiais, suaugusios ‒ dominuoja kaip mažesnių žuvų plėšrūnai.
Rūšiavimasis ir dauginimasis
Rūšiavimasis paprastai vyksta pavasarį, kai vandens temperatūra kyla iki maždaug 12–18 °C. Patinas iškasia lizdą (gilią duobę prie dugno) akmenuotoje arba smėlėtoje vietoje, kurioje patelė padeda įdėti ikrus. Patinas saugo lizdą ir jauniklius tam tikrą laiką po išsiritimo, kol jaunikliai tampa savarankiški.
Žūklė ir kultūrinė reikšmė
Dėmėtasis ešerys yra populiari sportinė žuvis dėl savo atkaklumo ir gero kovojimo su meškere. Žvejojama spiningu, masalui naudojami smulkūs gyvi arba dirbtiniai vobleriai, gumos masalai ir kt. Dėl savo reikšmingos vietos rekreacinėje žūklėje jis tapo ir simboline Kentukio valstijos žuvimi (1956 m.).
Ekologinis poveikis ir tvarkymas
Introdukuotos populiacijos gali konkuruoti su vietinėmis rūšimis dėl maisto ir buveinių, kartais sumažindamos vietinių smulkių žuvų gausą. Gali susidaryti hibridai su kitais juodųjų ešerių atstovais. Valstijų ir regionų žuvininkystės tarnybos dažnai reglamentuoja išteklių tvarkymą, leidimus ir dydžio/gaudymo ribojimus, siekdamos išlaikyti pusiausvyrą ekosistemose.
Apsauga ir valdymas
Šiuo metu dėmėtasis ešerys nėra plačiai pripažįstamas kaip nykstanti rūšis; daugelyje regionų populiacijos stabilios arba plėtojasi dėl introdukcijų ir tinkamų buveinių. Vis dėlto valdymo priemonės — kontrolė, atsakinga introdukcijų politika, žvejybos taisyklės — padeda išvengti nepageidaujamo poveikio vietinėms rūšims.
Panašios rūšys ir atpažinimo patarimai
- Stambusis ešerys (stambusis ešerys) turi didesnę burną ir kiek kitokį dėmių išsidėstymą.
- Mažasis ešerys (mažasis ešerys) paprastai mažesnis, su kitokiu kūno profiliu.
- Atpažinti padeda dėmių forma ir koncentracija, burnos ilgis bei bendras kūno kontūras. Jei kyla abejonių, rekomenduojama pasikonsultuoti su vietos žuvininkystės specialistais.
Apibendrinant, dėmėtasis (Kentukio) ešerys — plačiai paplitusi ir žvejų mėgiama žuvis, turinti savitą ekologinį vaidmenį tiek savo natūraliose buveinėse, tiek introdukuotuose vandenyse. Atsakingas jo tvarkymas padeda išlaikyti pusiausvyrą tarp rekreacinės žūklės poreikių ir vietinių ekosistemų sveikatos.
Profesionalus gidas Louie Bartenfieldas Karterio ežere, Džordžijoje, sugavo didelį dėmėtąjį ešerį
Porūšis
Šiuo metu pripažįstami trys dėmėtųjų ešerių porūšiai.
- Alabamos dėmėtasis ešerys (Micropterus p. henshalli). Jie daugiausia aptinkami Alabamoje, Misisipėje ir Džordžijoje.
- Šiaurinis dėmėtasis ešerys (Micropterus punctulatus punctulatus). Tai labiausiai paplitusi rūšis.
- Vičitos dėmėtasis ešerys (Micropterus p. wichitae). Jie aptinkami Oklahomos valstijos Vičitos kalnuose.
Be to, yra pranešimų, kad natūraliai pasitaiko hibridinių dėmėtųjų ešerių. Tai stambiųjų ir dėmėtųjų ešerių mišrūnai, kurių palikuonis sunku priskirti kuriai nors rūšiai.
Fizinis aprašymas
Dėmėtasis ešerys - tai žuvis, kurios lieknas kūnas paženklintas juodomis dėmėmis šonuose. Žuviai bręstant jos tampa netaisyklinga juosta. Jų spalva svyruoja nuo šviesiai žalios iki šviesiai rudos. Skirtingai nei didžiųjų ešerių, dėmėtojo ešerio liežuvis turi dantų lopą. Ant žiaunų dangtelių taip pat yra didelė tamsi dėmė. Alabamos dėmėtasis ešerys išsiskiria ne tik tamsia dėme ant uodegos, bet ir tamsia dėme ant kiekvieno žiaunų dangalo. Šiaurinis dėmėtasis ešerys turi uodegos dėmę, tačiau žiaunų dėmė nėra tokia ryški. Vidutinis ešerio dydis yra 4-5 kg. IFGA pasaulio rekordas - 10 svarų ir 4 uncijos.
Gyvenamoji aplinka
Skirtingai nei didieji ešeriai, dėmėtieji ešeriai mėgsta srovę (judantį vandenį). Jie toleruoja šiltesnį vandenį nei didieji ešeriai ir gerai laikosi upeliuose ir upėse. Jie taip pat gali gerai jaukintis pietiniuose telkiniuose, kurių dugnas yra žvyruotas ir akmenuotas. Kaip ir geriau žinomi pusbroliai, dėmėtieji ešeriai yra mėsėdžiai. Jis ėda grobį nuo dugno iki vandens paviršiaus. Jei yra galimybė, jis daugiausia minta vėžiais. Taip pat minta menkėmis, šamais ir vabzdžiais.
Neršto metu patinas susuka nuo vieno iki keturių lizdų ir juos gina, kol patelės padeda kiaušinius. Patelės deda mažiau ikrų nei didieji ir mažieji ešeriai. Tačiau kai ikrai jau būna sudėti lizde, patelė lieka ir padeda saugoti lizdą dar vieną dieną, o paskui iš jo iškeliauja. Tada patinas saugo lizdą (-us) nuo melsvųjų kirų ir kitų į jį įsibrovusių žuvų. Išsiritus jaunikliams, jie ir toliau juos saugo. Skirtingai nei kiti juodieji ešeriai, dėmėtieji ešeriai linkę burtis į būrius. Kartais juos galima pamatyti persekiojančius šešėlinius ešerius atviruose vandenyse.
Žvejyba
Daug dėmėtųjų ešerių atsitiktinai sugauna žvejai, ieškantys didžiųjų ar mažųjų ešerių. Jie aptinkami upeliuose ir upėse, kaip ir mažieji ešeriai, nors nepakenčia tokio šalto vandens. Jie taip pat negali toleruoti mažo deguonies prisotinimo šiltame vandenyje, kaip didieji ešeriai. Kitaip jie gyvena tuose pačiuose vandenyse. Užkibęs ant kabliuko dėmėtasis ešerys yra stiprus kovotojas, panašiai kaip ir mažasis ešerys. Skirtingai nei jų pusbroliai, jie nėra linkę šokinėti iš vandens. Tais pačiais masalais, kuriais viliojami kiti juodieji ešeriai, viliojami ir dėmėtieji ešeriai. Tačiau jie labai mėgsta vėžius, todėl bet koks masalas, panašus į vėžį, yra labai veiksmingas. Vasaros viduryje, žvejojant telkiniuose, dėmėtieji ešeriai gali būti net 100 pėdų gylyje. Žvejai turi užmesti masalus pakankamai giliai, kad priviliotų dėmėtuosius ešerius.
Klausimai ir atsakymai
K: Kas yra dėmėtasis ešerys?
A: Dėmėtasis ešerys yra gėlavandenė medžiojamoji žuvis, priklausanti saulažuvių šeimai.
K: Kur gyvena dėmėtasis ešerys?
A: Dėmėtieji ešeriai gyvena Šiaurės Amerikos Misisipės upės žemupyje ir centrinėje dalyje.
K.: Ar dėmėtasis ešerys buvo įveistas kitose JAV valstijose?
A: Taip, dėmėtasis ešerys buvo introdukuotas į kitas JAV valstijas iki pat Kalifornijos.
K: Ar dėmėtasis ešerys buvo introdukuotas į kitas šalis?
A: Taip, dėmėtasis ešerys buvo introdukuotas į kitas šalis.
K: Kaip atskirti dėmėtuosius ešerius nuo didžiųjų ešerių?
A: Dėmėtąjį ešerį galima atskirti nuo didžiojo ešerio, nes jo burna yra mažesnė nei didžiojo ešerio, nors jis yra tokios pat spalvos.
K: Ar dėmėtasis ešerys yra didesnis ar mažesnis už didįjį ar mažąjį ešerį?
A: Dėmėtieji ešeriai yra mažesni ir už didžiuosius, ir už mažuosius ešerius.
K: Kada dėmėtasis ešerys tapo oficialia Kentukio medžioklės žuvimi?
A: Dėmėtieji ešeriai oficialia Kentukio medžioklės žuvimi tapo 1956 m.
Ieškoti