Žvynaropliai
Squamata ("žvynuotieji ropliai") - roplių būrys, kuriam priklauso driežai ir gyvatės.
Jų oda turi persidengiančius raginius žvynelius. Jie taip pat turi judančius keturbriaunius kaulus, kurie leidžia judinti viršutinį žandikaulį smegenų korpuso atžvilgiu. Tai ypač pastebima gyvatėse, kurios gali labai plačiai atverti burną, kad sutalpintų palyginti didelį grobį.
Jie yra labiausiai įvairaus dydžio ropliai - nuo 16 mm nykštukinio gekono (Sphaerodactylus ariasae) iki 8 m ilgio žaliosios anakondos (Eunectes murinus).
Tai vienintelė gyvačių grupė, kurioje yra ir gyvakailių, ir kiaušialąsčių, ir įprastų kiaušinius dedančių roplių.
Squamata grupei nepriskiriami tuatarai iš Naujosios Zelandijos. Jie yra gimininga kalmarų grupė. Crocodilia yra daug tolimesni giminaičiai.
Evoliucija
Vėžiagyviai yra monofilinė grupė, gimininga tuatarų grupei. Vėžiagyviai ir tuatara kartu yra seserinė grupė krokodilams ir paukščiams - gyviesiems archozaurams.
Vėžiagyvių fosilijos pirmą kartą pasirodė ankstyvojoje juroje, tačiau mitochondrijų filogenezė rodo, kad jie išsivystė permo pabaigoje. Evoliuciniai skeveldrų santykiai dar nėra iki galo išsiaiškinti, o daugiausia problemų kelia gyvatės santykiai su kitomis grupėmis.
Remiantis morfologiniais duomenimis, buvo manoma, kad Iguanid driežai labai anksti atsiskyrė nuo kitų voverinių, tačiau neseniai atliktos molekulinės filogenezės (tiek mitochondrijų, tiek branduolio DNR) nepatvirtina tokio ankstyvo atsiskyrimo. Kadangi gyvatės turi greitesnį molekulinį laikrodį nei kiti vikšrai, o ankstyvųjų gyvatės ir gyvatės protėvių fosilijų yra nedaug, sunku išspręsti gyvatės ir kitų vikšrų grupių giminystės klausimus.
Nuodų evoliucija
Naujausi tyrimai rodo, kad nuodų evoliucinė kilmė glūdi gilioje voverinių filogenezėje. 60 % voverių yra nuodingi Toxicofera.
Caenophidia, Anguimorpha ir Iguania šeimų nuodai evoliucionavo vieną kartą, paskui šios trys šeimos išsiskyrė. Visos trys linijos turi devynis bendrus toksinus. Fosilijų duomenys rodo, kad anguimorfų, iguanijų ir pažengusių gyvatės išsiskyrė maždaug prieš 200 m. pr. m. e., viršutiniame triase / apatinėje juroje.
Gyvatės nuodai išsivystė sudvigubinus geną, koduojantį įprastą reguliacinį arba biologinio aktyvumo baltymą. Tada kopija buvo išreikšta nuodų liaukoje.
Skirtingi toksinai buvo įdarbinti iš skirtingų baltymų ir yra įvairūs kaip ir pačios funkcijos.
Natūralioji atranka lėmė toksinų įvairovę, kad būtų galima pasipriešinti grobio gynybai. Nuodų genai sudaro dideles daugiagenių šeimas ir vystosi evoliucionuojant baltymams. Dėl to įvairėja toksinai, leidžiantys sėdintiems ir laukiantiems plėšrūnams pulti įvairų grobį.
Sparti evoliucija ir diversifikacija yra evoliucinių ginklavimosi varžybų tarp grobuonies ir plėšrūno rezultatas, kai kiekvienas prisitaiko prie kito.
Taksonomija
Klasikiniu požiūriu šis eiliškumas skirstomas į tris porūšius:
- Lacertilia, driežai;
- Serpentes, gyvatės;
- Amphisbaenia, kirmininiai driežai.
Iš jų driežai sudaro parafiletinę grupę. Naujesnėse klasifikacijose ropliams ir paukščiams apskritai vartojamas Sauria pavadinimas, o voverės (Squamata) skirstomos skirtingai:
- Iguania pošeimis (iguanos ir chameleonai)
- Scleroglossa porūšis
- Infraorder Gekkota (gekonai)
- Anguimorpha būrys (monitoriai, Gilos pabaisa ir lėtieji kirminai)
- Scincomorpha būrys (odiniai driežai, driežai su bičių uodegomis ir paprastieji europiniai driežai)
- Gyvatinių (Serpentes) pošeimis
- Alethinophidia (viperos, boa, kobros ir kt.)
- Aklosios gyvatės (Scolecophidia)
- Amphisbaenia porūšis
Klausimai ir atsakymai
K: Kas yra "Squamata"?
A: Squamata yra roplių būrys, kuriam priklauso driežai ir gyvatės.
K: Kokią odą turi Squamata būrio gyvūnai?
A.: Jų oda turi persidengiančius raginius žvynus.
K: Kokius ypatingus kaulus turi Squamata būrio gyvūnai?
A: Jie turi judančius keturbriaunius kaulus, kurie leidžia judinti viršutinį žandikaulį smegenų korpuso atžvilgiu.
K: Kaip gyvatės naudoja judriuosius keturgalvius kaulus?
A: Gyvatės naudoja judamuosius keturgalvius kaulus, kad galėtų labai plačiai atverti burną ir sutalpinti palyginti didelį grobį.
K: Kokio dydžio gali užaugti vikšrinių (Squamata) būrio gyvūnai?
A: Vėžiagyvių (Squamata) būrio gyvūnai gali būti nuo 16 mm nykštukinio gekono iki 8 m žalios anakondos.
K: Kuo išskirtinė Squamata grupės dauginimosi strategija?
A: Squamata yra vienintelė gyvačių grupė, kurioje, be įprastų kiaušinėliuose gyvenančių roplių, yra ir viviparinių, ir oviviparinių rūšių.
K: Kurie gyvūnai nepriskiriami Squamata grupei?
A: Naujojoje Zelandijoje gyvenantys tuatarai nepriskiriami Squamata grupei. Jie yra gimininga voverinių gyvūnų grupė. Krokodilai (Crocodilia) yra daug tolimesni giminaičiai.
