Squamata ("žvynuotieji ropliai") - roplių būrys, kuriam priklauso driežai ir gyvatės.

Jų oda turi persidengiančius raginius žvynelius. Jie taip pat turi judančius keturbriaunius kaulus, kurie leidžia judinti viršutinį žandikaulį smegenų korpuso atžvilgiu. Tai ypač pastebima gyvatėse, kurios gali labai plačiai atverti burną, kad sutalpintų palyginti didelį grobį.

Jie yra labiausiai įvairaus dydžio ropliai - nuo 16 mm nykštukinio gekono (Sphaerodactylus ariasae) iki 8 m ilgio žaliosios anakondos (Eunectes murinus).

Tai vienintelė gyvačių grupė, kurioje yra ir gyvakailių, ir kiaušialąsčių, ir įprastų kiaušinius dedančių roplių.

Squamata grupei nepriskiriami tuatarai iš Naujosios Zelandijos. Jie priklauso Rhynchocephalia ir yra gimininga, bet atskira grupė. Crocodilia yra nuo Squamata toliau nutolę roplių giminaičiai.

Morfologinės ypatybės

Squamata atstovai pasižymi keliais bendrais požymiais:

  • Žvynai: epidermyje susidaro ragų sluoksnis, sudarantis persidengiančius žvynus. Jie saugo kūną, mažina drėgmės netekimą ir leidžia slinkti per siauras ertmes.
  • Judanti žandikaulio sistema: mobilus quadrate (keturbriaunis) kaulas ir kitos kaukolės sąvybės leidžia viršutiniam žandikauliui judėti nepriklausomai nuo kaukolės dalies. Tai labai padeda praryjant didesnį grobį.
  • Kojų sumažėjimas ir jų praradimas: daugelis gyvačių prarado galūnes, o kai kurios driežų grupės (pvz., amfisbenos) turi labai sumažintas arba paslėptas galūnes.
  • Uodega: dažnai geba atsilaužti (autotomija) ir vėliau ataugti, tai apsauginė reakcija nuo plėšrūnų.

Sensorika ir elgsena

Daugelis Squamata rūšių turi gerai išvystytą vomeronazalinį (Jacobsono) organą, skirtą cheminėms signalams aptikti — tai padeda orientuotis, ieškoti grobio arba partnerių. Gyvatės dažnai naudoja liežuvį cheminiams pėdsakams rinkti ir perduoda informaciją į šį organą. Kai kurie driežai, pvz., gekonai, turi specialias plokšteles ant kojų, leidžiančias lipti vertikaliomis paviršiais.

Reprodukcija

Squamata išsiskiria įvairiomis reprodukcinėmis strategijomis: yra rūšių, kurios deda kiaušinius (oviparija), yra rūšių, kurios gimdo gyvus jauniklius (viviparija), ir tarpinis tipas — ovoviviparija (kiaušinių embrionai vystosi motinos kūne iki išsiristymo). Reprodukcijos strategija dažnai priklauso nuo buveinės bei klimato sąlygų.

Mityba ir ekologinė rolė

Squamata mityba yra labai įvairi: nuo grybienos ir žolių (kai kurios driežų rūšys) iki vabzdžių, smulkių žinduolių, paukščių ir net kitų roplių. Gyvatės dažnai būna svarbūs ekosistemos plėšrūnai, kontroliuojantys graužikų populiacijas. Kai kurios rūšys taip pat yra svarbios kaip grobis didesniems plėšrūnams.

Evoliucija ir taksonomija

Squamata yra gausiausias roplių būrys tiek rūšių skaičiumi, tiek ekologiniu išplitimu. Tradiciškai būrys skirstomas į tris dideles grupes: driežus (Sauria arba Lacertilia), gyvates (Serpentes) ir amfisbenas (Amphisbaenia — „žemės driežai“ arba „žemės gyvatės“). Fossiliniai radiniai liudija, kad squamatų kilmė siekia mezozojaus erą, o per milijonus metų jie išsiplėtė į labai įvairias nišas.

Grynos vietovės ir paplitimas

Squamata gyvena visuose žemynuose išskyrus Antarktidą ir užima labai įvairias buveines: dykumas, miškai, pelkės, upių ir ežerų pakrantės bei jūros pakrantės (kai kurios gyvatės ir driežai yra pusiau arba visiškai vandens gyventojai).

Venomas ir laimiklio styga

Kai kurios squamata grupės išsivystė nuodai (pvz., kai kurios gyvačių šeimos). Venomų sudėtis ir veikimo būdas yra įvairus: jie gali paralyžiuoti auką, sutrikdyti kraujavimo sistemą arba pradėti virškinimą dar prieš praryjant grobį. Svarbu pažymėti, kad daugumai squamata rūšių nuodai žmonėms nėra pavojingi.

Konservacija

Daugelis squamata rūšių susiduria su buveinių nykimu, invazinėmis rūšimis, klimato kaita ir prekyba naminiais gyvūnais. Kai kurios yra saugomos tarptautinių ir nacionalinių programų. Apsauga apima buveinių išsaugojimą, invazinių rūšių kontrolę ir teisinių apribojimų taikymą prekybai nykstančiomis rūšimis.

Praktiniai faktai

  • Squamata rūšys skiriasi dydžiu nuo kelių milimetrų iki kelių metrų.
  • Žvynų tipas (lyginiai, grublėti, stambūs ar smulkūs) padeda identifikuoti rūšis.
  • Daugelis driežų gali atsinaujinti uodegą, o gyvatės — ne.

Squamata yra viena iš įdomiausių ir įvairiausių roplių grupių, kurios biologija ir ekologija suteikia daug galimybių moksliniams tyrimams bei gamtosaugos pastangoms.