Squamata (žvynuotieji ropliai) – apibrėžimas: driežai, gyvatės ir ypatybės
Squamata (žvynuotieji ropliai): sužinokite apie driežus ir gyvates, jų žvynuotą odą, judančius žandikaulius, dydžių įvairovę ir unikalias dauginimosi ypatybes.
Squamata ("žvynuotieji ropliai") - roplių būrys, kuriam priklauso driežai ir gyvatės.
Jų oda turi persidengiančius raginius žvynelius. Jie taip pat turi judančius keturbriaunius kaulus, kurie leidžia judinti viršutinį žandikaulį smegenų korpuso atžvilgiu. Tai ypač pastebima gyvatėse, kurios gali labai plačiai atverti burną, kad sutalpintų palyginti didelį grobį.
Jie yra labiausiai įvairaus dydžio ropliai - nuo 16 mm nykštukinio gekono (Sphaerodactylus ariasae) iki 8 m ilgio žaliosios anakondos (Eunectes murinus).
Tai vienintelė gyvačių grupė, kurioje yra ir gyvakailių, ir kiaušialąsčių, ir įprastų kiaušinius dedančių roplių.
Squamata grupei nepriskiriami tuatarai iš Naujosios Zelandijos. Jie priklauso Rhynchocephalia ir yra gimininga, bet atskira grupė. Crocodilia yra nuo Squamata toliau nutolę roplių giminaičiai.
Morfologinės ypatybės
Squamata atstovai pasižymi keliais bendrais požymiais:
- Žvynai: epidermyje susidaro ragų sluoksnis, sudarantis persidengiančius žvynus. Jie saugo kūną, mažina drėgmės netekimą ir leidžia slinkti per siauras ertmes.
- Judanti žandikaulio sistema: mobilus quadrate (keturbriaunis) kaulas ir kitos kaukolės sąvybės leidžia viršutiniam žandikauliui judėti nepriklausomai nuo kaukolės dalies. Tai labai padeda praryjant didesnį grobį.
- Kojų sumažėjimas ir jų praradimas: daugelis gyvačių prarado galūnes, o kai kurios driežų grupės (pvz., amfisbenos) turi labai sumažintas arba paslėptas galūnes.
- Uodega: dažnai geba atsilaužti (autotomija) ir vėliau ataugti, tai apsauginė reakcija nuo plėšrūnų.
Sensorika ir elgsena
Daugelis Squamata rūšių turi gerai išvystytą vomeronazalinį (Jacobsono) organą, skirtą cheminėms signalams aptikti — tai padeda orientuotis, ieškoti grobio arba partnerių. Gyvatės dažnai naudoja liežuvį cheminiams pėdsakams rinkti ir perduoda informaciją į šį organą. Kai kurie driežai, pvz., gekonai, turi specialias plokšteles ant kojų, leidžiančias lipti vertikaliomis paviršiais.
Reprodukcija
Squamata išsiskiria įvairiomis reprodukcinėmis strategijomis: yra rūšių, kurios deda kiaušinius (oviparija), yra rūšių, kurios gimdo gyvus jauniklius (viviparija), ir tarpinis tipas — ovoviviparija (kiaušinių embrionai vystosi motinos kūne iki išsiristymo). Reprodukcijos strategija dažnai priklauso nuo buveinės bei klimato sąlygų.
Mityba ir ekologinė rolė
Squamata mityba yra labai įvairi: nuo grybienos ir žolių (kai kurios driežų rūšys) iki vabzdžių, smulkių žinduolių, paukščių ir net kitų roplių. Gyvatės dažnai būna svarbūs ekosistemos plėšrūnai, kontroliuojantys graužikų populiacijas. Kai kurios rūšys taip pat yra svarbios kaip grobis didesniems plėšrūnams.
Evoliucija ir taksonomija
Squamata yra gausiausias roplių būrys tiek rūšių skaičiumi, tiek ekologiniu išplitimu. Tradiciškai būrys skirstomas į tris dideles grupes: driežus (Sauria arba Lacertilia), gyvates (Serpentes) ir amfisbenas (Amphisbaenia — „žemės driežai“ arba „žemės gyvatės“). Fossiliniai radiniai liudija, kad squamatų kilmė siekia mezozojaus erą, o per milijonus metų jie išsiplėtė į labai įvairias nišas.
Grynos vietovės ir paplitimas
Squamata gyvena visuose žemynuose išskyrus Antarktidą ir užima labai įvairias buveines: dykumas, miškai, pelkės, upių ir ežerų pakrantės bei jūros pakrantės (kai kurios gyvatės ir driežai yra pusiau arba visiškai vandens gyventojai).
Venomas ir laimiklio styga
Kai kurios squamata grupės išsivystė nuodai (pvz., kai kurios gyvačių šeimos). Venomų sudėtis ir veikimo būdas yra įvairus: jie gali paralyžiuoti auką, sutrikdyti kraujavimo sistemą arba pradėti virškinimą dar prieš praryjant grobį. Svarbu pažymėti, kad daugumai squamata rūšių nuodai žmonėms nėra pavojingi.
Konservacija
Daugelis squamata rūšių susiduria su buveinių nykimu, invazinėmis rūšimis, klimato kaita ir prekyba naminiais gyvūnais. Kai kurios yra saugomos tarptautinių ir nacionalinių programų. Apsauga apima buveinių išsaugojimą, invazinių rūšių kontrolę ir teisinių apribojimų taikymą prekybai nykstančiomis rūšimis.
Praktiniai faktai
- Squamata rūšys skiriasi dydžiu nuo kelių milimetrų iki kelių metrų.
- Žvynų tipas (lyginiai, grublėti, stambūs ar smulkūs) padeda identifikuoti rūšis.
- Daugelis driežų gali atsinaujinti uodegą, o gyvatės — ne.
Squamata yra viena iš įdomiausių ir įvairiausių roplių grupių, kurios biologija ir ekologija suteikia daug galimybių moksliniams tyrimams bei gamtosaugos pastangoms.
Evoliucija
Vėžiagyviai yra monofilinė grupė, gimininga tuatarų grupei. Vėžiagyviai ir tuatara kartu yra seserinė grupė krokodilams ir paukščiams - gyviesiems archozaurams.
Vėžiagyvių fosilijos pirmą kartą pasirodė ankstyvojoje juroje, tačiau mitochondrijų filogenezė rodo, kad jie išsivystė permo pabaigoje. Evoliuciniai skeveldrų santykiai dar nėra iki galo išsiaiškinti, o daugiausia problemų kelia gyvatės santykiai su kitomis grupėmis.
Remiantis morfologiniais duomenimis, buvo manoma, kad Iguanid driežai labai anksti atsiskyrė nuo kitų voverinių, tačiau neseniai atliktos molekulinės filogenezės (tiek mitochondrijų, tiek branduolio DNR) nepatvirtina tokio ankstyvo atsiskyrimo. Kadangi gyvatės turi greitesnį molekulinį laikrodį nei kiti vikšrai, o ankstyvųjų gyvatės ir gyvatės protėvių fosilijų yra nedaug, sunku išspręsti gyvatės ir kitų vikšrų grupių giminystės klausimus.
Nuodų evoliucija
Naujausi tyrimai rodo, kad nuodų evoliucinė kilmė glūdi gilioje voverinių filogenezėje. 60 % voverių yra nuodingi Toxicofera.
Caenophidia, Anguimorpha ir Iguania šeimų nuodai evoliucionavo vieną kartą, paskui šios trys šeimos išsiskyrė. Visos trys linijos turi devynis bendrus toksinus. Fosilijų duomenys rodo, kad anguimorfų, iguanijų ir pažengusių gyvatės išsiskyrė maždaug prieš 200 m. pr. m. e., viršutiniame triase / apatinėje juroje.
Gyvatės nuodai išsivystė sudvigubinus geną, koduojantį įprastą reguliacinį arba biologinio aktyvumo baltymą. Tada kopija buvo išreikšta nuodų liaukoje.
Skirtingi toksinai buvo įdarbinti iš skirtingų baltymų ir yra įvairūs kaip ir pačios funkcijos.
Natūralioji atranka lėmė toksinų įvairovę, kad būtų galima pasipriešinti grobio gynybai. Nuodų genai sudaro dideles daugiagenių šeimas ir vystosi evoliucionuojant baltymams. Dėl to įvairėja toksinai, leidžiantys sėdintiems ir laukiantiems plėšrūnams pulti įvairų grobį.
Sparti evoliucija ir diversifikacija yra evoliucinių ginklavimosi varžybų tarp grobuonies ir plėšrūno rezultatas, kai kiekvienas prisitaiko prie kito.
Taksonomija
Klasikiniu požiūriu šis eiliškumas skirstomas į tris porūšius:
- Lacertilia, driežai;
- Serpentes, gyvatės;
- Amphisbaenia, kirmininiai driežai.
Iš jų driežai sudaro parafiletinę grupę. Naujesnėse klasifikacijose ropliams ir paukščiams apskritai vartojamas Sauria pavadinimas, o voverės (Squamata) skirstomos skirtingai:
- Iguania pošeimis (iguanos ir chameleonai)
- Scleroglossa porūšis
- Infraorder Gekkota (gekonai)
- Anguimorpha būrys (monitoriai, Gilos pabaisa ir lėtieji kirminai)
- Scincomorpha būrys (odiniai driežai, driežai su bičių uodegomis ir paprastieji europiniai driežai)
- Gyvatinių (Serpentes) pošeimis
- Alethinophidia (viperos, boa, kobros ir kt.)
- Aklosios gyvatės (Scolecophidia)
- Amphisbaenia porūšis
Klausimai ir atsakymai
K: Kas yra "Squamata"?
A: Squamata yra roplių būrys, kuriam priklauso driežai ir gyvatės.
K: Kokią odą turi Squamata būrio gyvūnai?
A.: Jų oda turi persidengiančius raginius žvynus.
K: Kokius ypatingus kaulus turi Squamata būrio gyvūnai?
A: Jie turi judančius keturbriaunius kaulus, kurie leidžia judinti viršutinį žandikaulį smegenų korpuso atžvilgiu.
K: Kaip gyvatės naudoja judriuosius keturgalvius kaulus?
A: Gyvatės naudoja judamuosius keturgalvius kaulus, kad galėtų labai plačiai atverti burną ir sutalpinti palyginti didelį grobį.
K: Kokio dydžio gali užaugti vikšrinių (Squamata) būrio gyvūnai?
A: Vėžiagyvių (Squamata) būrio gyvūnai gali būti nuo 16 mm nykštukinio gekono iki 8 m žalios anakondos.
K: Kuo išskirtinė Squamata grupės dauginimosi strategija?
A: Squamata yra vienintelė gyvačių grupė, kurioje, be įprastų kiaušinėliuose gyvenančių roplių, yra ir viviparinių, ir oviviparinių rūšių.
K: Kurie gyvūnai nepriskiriami Squamata grupei?
A: Naujojoje Zelandijoje gyvenantys tuatarai nepriskiriami Squamata grupei. Jie yra gimininga voverinių gyvūnų grupė. Krokodilai (Crocodilia) yra daug tolimesni giminaičiai.
Ieškoti