Hienos (kartais „hienos“) yra žinduoliai. Jos priklauso Hyaenidae šeimai, Carnivora būriui. Gyvena Afrikoje, Vakarų ir Pietų Azijoje. Anksčiau jų paplitimas buvo daug platesnis. Dabar yra du pošeimiai, kuriuose yra keturios rūšys, o kiekviena iš jų turi savitų elgsenos ir mitybos ypatumų.

Rūšys

  • Plekšninė hienė (Crocuta crocuta) – geriausiai žinoma, dažnai gyvena didelėmis grupėmis (klanai) ir yra aktyvi tiek kaip medžiotoja, tiek kaip skavengerė.
  • Ruda hienė (Hyaena brunnea, kartais Parahyaena brunnea) – paplitusi pietinėje Afrikoje, dažniausiai naktinė, labiau linkusi skavengeriškam gyvenimo būdui.
  • Dryžuotoji hienė (Hyaena hyaena) – išplitusi Šiaurės ir Rytų Afrikoje bei Vakarų Azijoje; dažnai gyvena vienišiau arba mažomis grupelėmis.
  • Aardvolf (aardwolf) (Proteles cristata) – nedidelė, termitinėms vabzdžiams besimaitinanti rūšis; skiriasi nuo likusių hienių tiek išvaizda, tiek mityba.

Išvaizda ir judėjimas

Hyaena kūno sandara būdinga: priekinės kojos yra ilgesnės už užpakalines, todėl pečiai aukščiau už klubus ir nugaros linija šiek tiek nusvirus. Dėl to jų žingsnis primena meškos eiseną. Dantys ir kaukolė yra labai masyvūs – ypač žandikaulio raumenys ir krūminiai dantys, pritaikyti laužyti ir sutraiškyti kaulus.

Elgsena ir socialinė struktūra

Plekšninė hienė garsėja labai sudėtinga socialine struktūra: jos gyvena klanuose, kuriuose gali būti iki keliasdešimt individų. Šie klanai yra moteriškos hierarchijos pagrindu – patelės dažnai dominuoja patinus. Plekšninės hienės bendradarbiauja medžioklėje, dalijasi grobiu ir turi sudėtingą vokalinę komunikaciją (iš jų kilęs žinomas „juokas“). Dryžuotosios ir rudosios hienių rūšys paprastai yra mažiau socialios, dažnesni naktiniai skavengeriai; aardwolf yra daug kuklesnis ir aktyviai medžioja termitus, nenaudodamas kaulų laužymo įgūdžių.

Mityba ir vaidmuo ekosistemoje

Hienos yra oportunistinės – jas traukia tiek šviežias grobis, tiek lavonai. Plekšninės hienės yra labai produktyvios medžiotojos ir gali kartu nugalėti didesnius žvėris (pvz., antilopes, jaunus zebrus ar gnu). Hienių stiprus įkandimas leidžia joms išnaudoti kaulus ir kremzles, kurių dauguma kitų plėšrūnų neįstengia panaudoti. Aardwolf minta beveik vien termitais ir retai naikina didesnius gyvūnus.

Ekologiškai hienos atlieka kelias svarbias funkcijas:

  • skaidydamos lavonus, mažina ligų plitimą;
  • veikia kaip populiacijų reguliatoriai – kontroliuoja žolėdžių skaičių;
  • konkurencijos ir sinergijos santykiai su kitais plėšrūnais (liūtais, šakalais, ereliais) formuoja trapią maisto grandinę.

Reprodukcija ir vystymasis

Sąrėmimai ir poravimasis priklauso nuo rūšies: dauguma hienių po vienkartinio nėštumo atveda kelis jauniklius (dažniausiai 1–4). Nėštumo trukmė skiriasi, bet dažnai yra maždaug 3 mėnesiai (pvz., plekšninė hienė – apie 110 dienų). Jaunikliai gimsta paslėpti urvuose ar šakniagumbiuose ir pirmuosius gyvenimo mėnesius gauna motinos pieną bei apsaugą nuo grupės narių.

Pasiklausimai, teritorija ir komunikacija

Hienos aktyviai žymi teritorijas šlapimu ir fekalijomis, naudoja vokalizaciją (whoop, „juokas“, riaumojimas) susisiekimui ir pavojų signalizavimui. Plekšninė hienė turi ilgiausius „whoop“ signalus, kurie gali perduoti informaciją apie individą ar grupę per didelius atstumus.

Pasklidimas, grėsmės ir apsauga

Hienių paplitimas šiandien daug mažesnis nei anksčiau – kai kurioms rūšims trūksta tinkamų buveinių ir grobio. Pagrindinės grėsmės:

  • žemės ūkio plėtra ir buveinių fragmentacija;
  • persekiojimas ir tyčinis naikinimas (kaimų konfliktai, ginkluotas medžioklės trakimas);
  • nuodai ir spąstai, skirti kitoms plėšrūnams;
  • mažėjanti natūrali grobio baseinas.

Tarptautinės organizacijos ir daugelis valstybių saugo hienių populiacijas įvairiomis priemonėmis: saugomomis teritorijomis, žmogaus ir laukinės gyvūnijos konfliktų mažinimu bei tyrimais. Hienių rūšių tarptautinė raida skiriasi – kai kurios (pvz., plekšninė) laikomos mažiau pažeidžiamos dėl plačios paplitimo zonos ir didesnio gyventojų skaičiaus, kitos (pvz., ruda ir dryžuotoji) yra labiau pažeidžiamos ir joms reikalingos specifinės apsaugos priemonės.

Kultūrinė reikšmė

Hienos tradiciškai aptinkamos įvairiose Afrikos ir Azijos kultūrose, kur joms priskiriamos tiek neigiamos, tiek teigiamos simbolinės reikšmės. Dėl santykių su žmonėmis (kartais grobia naminę gyvulių) hienių vaidmuo ekosistemoje dažnai yra nesuprantamas, todėl švietimas apie jų ekologinę naudą yra svarbi apsaugos dalis.

Santrauka: nors hienių rūšių yra nedaug, jos yra morfologiškai ir elgsena labai įvairios – nuo efektyvių medžiotojų ir kaulų laužytojų iki specializuotų termitų valgytojų. Jos atlieka svarbų vaidmenį gamtoje, todėl jų apsauga ir supratimas apie žmonių bei hienių santykius yra būtini išsaugojimui.