Dėmėtoji hiena (Crocuta crocuta) – biologija, elgsena ir paplitimas

Dėmėtoji hiena (Crocuta crocuta) – hienos rūšis (britų anglų kalboje šis žodis rašomas "hyaena"). Jos dažnai vadinamos juokingosiomis hienomis. Dėmėtoji hiena paplitusi beveik visoje į pietus nuo Sacharos esančioje Afrikoje, gyvena įvairiose buveinėse nuo atviros savanos iki miškingesnių sričių. Dabartiniai laukinės populiacijos vertinimai siekia apytiksliai 27 000–47 000 individų, tačiau jų populiacija daugelyje sričių mažėja dėl buveinių nykimo, neteisėtos medžioklės ir konfliktų su žmonėmis. Europoje dėmėtosios hienos gyveno mažiausiai milijoną metų iki pleistoceno pabaigos ir paliko ryškius pėdsakus paleontologijoje.

Išvaizda ir dydis

Dėmėtoji hiena yra didžiausias Hyaenidae šeimos atstovas. Kūno ilgis be uodegos paprastai siekia apie 95–165 cm, peties aukštis apie 70–91 cm. Svoris kinta: patelės dažnai yra stambesnės nei patinai – suaugusios patelės gali sverti apie 54–80 kg, o patinai dažniau būna 40–60 kg. Kūnas raumeningas, su storais kaklo ir galvos raumenimis; žandikauliai ir dantys pritaikyti sutraiškyti kaulus. Dėmėtosios hienos pasižymi dryžuota ar dėmėta tamsesne kailio spalva, priklausomai nuo amžiaus ir regiono.

Socialinė struktūra ir elgsena

Dėmėtoji hiena yra viena iš socialiausių Carnivora atstovų: gyvena didelėmis bendruomenėmis (vadinamaisiais klanais), kuriuose gali būti iki 80 individų. Klanuose vyrauja griežta hierarchija, kurioje dominuoja patelės – jos ne tik stambesnės už patinus, bet ir kontroliuoja daugumą resursų. Socialinė dinamika apima tiek bendradarbiavimą (pvz., medžiojant ar ginant teritoriją), tiek intensyvų vidinį konkuravimą.

Nors hienos medžioja grupėse ir gali vykdyti koordinuotus persekiojimus, klano viduje dažnai pasireiškia agresyvios sąveikos dėl maisto ir statuso. Patelės dažniausiai rūpinasi savo jaunikliais, o patinai dažnai įsitraukia mažiau – jų vaidmuo priklauso nuo socialinio statuso ir konkrečios situacijos.

Neįprasta lytinė anatomija

Dėmėtosios hienos turi labai neįprastą lytinę anatomiją: patelės vysto išskirtinai didelį išorinį klitorį, vadinamą pseudo-peniu, o lapai gali būti sujungti į pseudo-skrotumą. Per šį peniforminį klitorį eina šlapinimosi kanalas, o gimdymas vyksta per tą patį kanalą, todėl patelėms gimdymas pavojingesnis nei daugeliui kitų žinduolių ir kartais būna sudėtingas. Ši speciali anatomija dažnai minima lyginant su įprasta makšties struktūra kitose rūšyse.

Maitinimosi strategijos

Dėmėtoji hiena yra sėkmingas šiukšlintojas ir medžiotojas. Ji turi labai stiprius žandikaulius ir specializuotus dantis kaulams trupinti, todėl gali ėsti odą, kaulus ir kitas gyvūnų atliekas, kurias kiti plėšrūnai paliktų. Hienos medžioja šeimynine ar grupine grupe – kartais tai būna koordinuotos persekiojimo operacijos, kurias sudaro kelios gyvūnų poros. Joms būdingas ištvermės tipas medžioklėje: išsirinkus auką, ją ilgai persekioja ir vargina.

Hienos taip pat dažnai terorizuoja kitus plėšrūnus ir gali atimti grobį iš liūtų ar gepardų. Jos geba pasiekti didelį bėgimo greitį – iki ~60 km/val. – ir panaudoja tiek greitį, tiek ištvermę aukos pavargdymui. Kai kuriose situacijose individuali medžioklė taip pat pasiteisina: jos medžioja nuo mažesnių žinduolių iki stambių antilopių.

Dauginimasis ir jauniklių auginimas

Patelės turi vidutinį nėštumą apie 110 dienų. Gimsta dažniausiai 1–3 jaunikliai, nors kartais gali būti daugiau. Naujagimiai turi mažą masę ir praleidžia pirmuosius gyvenimo mėnesius urve arba slėptuvėje po žeme, kur juos saugo motinos ir kai kuriais atvejais – ir kitų klano moterų. Jauniklių mirtingumas gali būti didelis, ypač dėl parazitų, ligų ar išlikimo sunkumų gimdymo metu dėl patelių specifinės anatomijos.

Jaunikliai vystosi greitai: jie greitai pradeda valgyti nuo suaugusiųjų likučių, mokosi socialinių žaidimų ir struktūrų, kurios vėliau lemia jų vietą klano hierarchijoje.

Komunikacija ir intelektas

Dėmėtosios hienos turi sudėtingą vokalinį repertuarą: garsai, vadinami "juoku" arba "kikenantis riksmas", trumpi "whoop" šauksmai, ūbavimai, cypimas ir įvairios kūno kalbos – visa tai naudojama susikalbėjimui apie teritoriją, medžioklę, socialinį statusą ar grėsmes. Tyrimai rodo, kad jos turi aukštą kognityvinį pajėgumą – geba planuoti, prisiminti socialines sąveikas ir naudoti įvairias medžioklės taktikas.

Buveinė ir paplitimas

Dėmėtosios hienos gyvena plačiai į pietus nuo Sacharos esančioje Afrikoje – atvirose savanose, pievose, miškingose vietose ir kai kuriose kalnų srityse. Jos palaiko dideles teritorijas ir dažnai sutampa teritorijos su kitais stambiųjų plėšrūnų tipais; dinamika su liūtais ir hienomis yra sudėtinga, kartais konkuruojama, kartais – tiesioginis konfliktas dėl maisto.

Išlikimo būklė ir grėsmės

Nors dėmėtosios hienos plačiai paplitusios, jų skaičius mažėja vietinėse populiacijose. Pagrindinės grėsmės yra buveinių nykimas, konfliktai su žmonėmis (nuo tiesioginio medžiojimo iki užnuodymo), mangų trūkumas ir ligos, tokios kaip pasiutligė ar kitos užkrečiamos ligos. Be to, mažėjant laukinių grobių, hienos dažniau stoja į konfliktą su žmonių auginamais gyvuliais, o tai dažnai baigiasi jų persekiojimu.

Santykis su žmonėmis ir kultūrinė reikšmė

Žmonės dėmėtąsias hienas pažįsta jau seniai: viršutiniame paleolite žmonės urvuose piešė hienų paveikslus. Vakarų kultūroje ir Afrikos folklore dėmėtosios hienos dažnai turi neigiamą reputaciją. Afrikos pasakose jos vaizduojamos kaip gudrios, bet baisios ir dažnai išjuokiamos būtybės; Vakarų interpretacijose jos kartais laikomos godžiais, kvailais arba pavojingais gyvūnais. Vis dėlto biologai pabrėžia jų ekologinę svarbą – kaip tiek medžiotojų, tiek šiukšlintojų, jos padeda palaikyti ekosistemų pusiausvyrą, sunaikindamos ligotas ir apleistas karves ar kitas liekanas.

Įdomūs faktai

• Dėmėtosios hienos gali sutraiškyti storus kaulus ir pasinaudoti tokiais likučiais, kurių kiti plėšrūnai negali panaudoti.
• Jų socialinės struktūros ir dominuojančios patelės padaro jas retai sutinkamu pavyzdžiu tarp žinduolių, kai moteriškos lyties individai yra pastebimai dominuojantys.
• Gimdymas per pseudo-penį yra sudėtingas ir kartais pavojingas patelėms ir jaunikliams – tai unikalus biologinis bruožas tarp žinduolių.

Apibendrinant: dėmėtoji hiena (Crocuta crocuta) yra sudėtingas, prisitaikęs ir socialus plėšrūnas, turintis svarbų vaidmenį Afrikos ekosistemose. Nors jos dažnai demonizuojamos folklore, iš mokslinės perspektyvos jos – įdomios, inteli¬gentingos ir ekologiniu požiūriu vertingos rūšys, kurias būtina saugoti ir geriau suprasti.

Klausimai ir atsakymai

K: Koks mokslinis dėmėtosios hienos pavadinimas?

K: Kiek individų gyvena laukinėje gamtoje?

K: Kodėl jų populiacija mažėja?

K: Ar patinai nori padėti patelėms su jaunikliais?

K: Kaip medžioja dėmėtosios hienos?

K: Ką Vakarų kultūra mano apie dėmėtąsias hienas?

K: Kaip žmonės jau seniai žino apie dėmėtąsias hienas?

Paieška pagal raidę