Viverridae - tai mažų ir vidutinio dydžio žinduolių - viverridų - šeima. Jie priklauso kačių (Feliformia), į kates panašių plėšrūnų, grupei. Viverridai pasižymi ilgomis kūno linijomis, trumpomis kojomis ir dažnai ilgoku, tvarkingai nukarusiu uodegu; daugelis rūšių turi gerai išvystytas analines liaukas, kurios gamina stiprų kvapą.

Šeimą sudaro 15 genčių ir 33 rūšys. Ją 1821 m. pavadino Džonas Edvardas Grėjus (John Edward Gray). Viverridų taksonomija per pastaruosius dešimtmečius keitėsi: kai kurios grupės buvo peržiūrėtos pagal molekulinius tyrimus, todėl kartais sutinkamos skirtingos klasifikacijos.

Jos aptinkamos visame Rytų regione, visoje Afrikoje ir pietų Europoje. Kadangi jie gyvena Madagaskare ir Celebeso salose, tai rodo, kad jie taip pat gyveno Senojo pasaulio atogrąžose ir už jo ribų, už Wallace'o linijos.

Viverridai dažniausiai gyvena tropiniuose atogrąžų miškuose. Jie taip pat gyvena miškuose, savanose ir kalnuose. Dauguma rūšių yra naktinės arba aktyvios sutemus, nors pasitaiko ir dieninių formų.

Pagrindinės savybės

  • Ugdymo ir kūno forma: jų kūnas aptakus, kaklas ilgesnis nei daugelio kitų smulkių plėšrūnų, uodega dažnai ilga ir grakšti.
  • Plaukas ir spalvos: spalviniai raštai įvairūs – nuo dryžuotų ir dėmėtų iki vientisų; kai kurios rūšys turi išraiškingus veido ženklus.
  • Jutimai ir elgsena: gerai išvystytas uoslės jausmas; dauguma rūšių yra švelnūs medžių lipikai (arborealiniai) arba pusiau mediniai.
  • Mityba: omnivorai – minta smulkiais stuburiniais (graužikais, paukščiais, driežais), bestuburiais ir augalinės kilmės maistu (vaisiai, uogos). Kai kurios rūšys taip pat maitinasi išliekomis ir vabzdžiais.

Rūšys ir pavyzdžiai

Tarp labiausiai žinomų viverridų yra civetės (pvz., afrikietiškasis civetas), genėtės (Genetta gentis), palmiviverridės (palm civets) ir linasangai. Taip pat dažnai minimas binturongas – didesnė, uodegą naudojanti rūšis, kuri skiriasi elgesio bruožais. Kai kurios rūšys vertinamos dėl savo kvapinių liaukų produktų arba dėl ryšio su žmonėmis (pvz., palm civet ir „kopi luwak“ kava).

Dauginimasis ir gyvenimo ciklas

Viverridų reprodukcijos ypatumai skiriasi tarp rūšių, tačiau paprastai poravimo sezonas sutampa su palankiausiu maisto periodu. Nėštumo trukmė dažnai būna maždaug 60–90 dienų, gimsta 1–4 jaunikliai. Jaunikliai pradeda judėti ir ragauti tvirtesnį maistą per kelias savaites, o nepriklausomi dažniausiai tampa po kelių mėnesių.

Ecosistemos vaidmuo ir ryšiai su žmonėmis

Viverridai atlieka svarbų vaidmenį kaip grobuonys, kontroliuodami smulkių žinduolių ir vabzdžių populiacijas, bei kaip sėklų skleidėjai kai kurioms medžių rūšims. Tačiau kai kurios rūšys susiduria su žmonių poveikiais: miškų kirtimu, buveinių nykimu, medžiokle ir neteisėtu prekybos kvapiosiomis medžiagomis ar kailiu.

Apsauga

Nors daug viverridų rūšių yra vietomis gausios ir išvardytos kaip mažesnės grėsmės, kelios rūšys yra pažeidžiamos ar nykstančios. Pagrindiniai grėsmės veiksniai – buveinių praradimas, fragmentacija, per didelė medžioklė ir neteisėta prekyba. Apsaugai svarbu stebėti populiacijas, išsaugoti miškų plotus ir mažinti brakonieriavimą.

Apibendrinant: viverridai yra įvairi ir ekologiniu požiūriu svarbi plėšrūnų grupė, prisitaikiusi gyventi įvairiose Senojo pasaulio buveinėse. Dėl savo įvairovės ir kai kurių rūšių ryšio su žmonėmis (ekonominiu arba kultūriniu) jie išlieka dėmesio objektu tiek mokslo, tiek gamtosaugos srityse.