Vakarų pilkoji kengūra
Vakarų pilkoji kengūra (Macropus fuliginosus) - didelė ir labai paplitusi kengūra arba makropodas. Ji gyvena visoje pietinėje Australijos dalyje. Jos gyvena nuo į pietus nuo Ryklių įlankos Vakarų Australijoje iki vakarų Viktorijos. Pietų Australijoje jos gyvena palei pakrantę. Jos taip pat gyvena Murėjaus-Darlingo baseine Naujajame Pietų Velse ir Kvinslande. Kengūrų saloje, Pietų Australijoje, gyvenantis porūšis vadinamas Kengūrų salos kengūra.
Aprašymas
Vakarų pilkoji kengūra yra viena didžiausių kengūrų. Ji sveria 28-54 kg, jos ilgis 0,84-1,1 m, uodega - 80-100 cm, o ūgis - apie 1,3 m. Jai būdingas lytinis dimorfizmas - patinas yra iki dviejų kartų didesnis už patelę. Turi storą, šiurkštų kailį, kurio spalva svyruoja nuo šviesiai pilkos iki rudos. Blyškesnės spalvos yra gerklė, krūtinė ir pilvas. Maitinasi naktimis, daugiausia žolėmis, taip pat lapuotais krūmais ir žemais medžiais. Turi Smirdžiaus pravardę, nes subrendę patinai turi kario kvapą.
Kengūros gyvena grupėmis iki 15 žmonių. Veisimosi sezono metu patinai varžosi dėl patelių. Per šias "bokso" varžybas jie susikabina rankomis ir bando vienas kitą nustumti. Paprastai poruojasi tik stipriausias grupės patinas. Nėštumas trunka 30-31 dieną. Po gimdymo mažylis Joey devynis mėnesius laikosi prie patelės maišelio čiulptuko. Išėjęs iš maišelio, jis dar apie devynis mėnesius geria pieną iš motinos maišelio.
Klasifikacija
Nuo seno žinomas Australijos aborigenams, europiečiams vakarinis pilkasis beveik 200 metų buvo daugelio kartais komiškų taksonominių painiavų centras. Pirmą kartą jį pastebėjo Europos kolonistai, kai 1802 m. Kengūrų saloje išsilaipino didysis tyrinėtojas Matthew Flindersas. Flindersas kelias kengūras nušovė maistui, bet manė, kad tai rytinės pilkosios kengūros. 1803 m. prancūzų tyrinėtojai sugavo kelias vakarines pilkąsias kengūras ir parsivežė jas namo į Paryžių, kur jos kelerius metus gyveno zoologijos soduose. Galiausiai Paryžiaus gamtos istorijos muziejaus mokslininkai pripažino, kad šie gyvūnai iš tiesų skiriasi, ir 1817 m. oficialiai aprašė rūšį kaip Macropus fuliginosus. Deja, dėl neaiškių priežasčių ji buvo aprašyta kaip kilusi iš Tasmanijos.
Daugiau nei 100 metų šis klausimas nebuvo sprendžiamas, ir tik 1917 m. mokslininkai suprato, kad Tasmanijos "miškinė kengūra" iš tikrųjų yra Macropus giganteus, ta pati vakarinė pilkoji kengūra, kuri buvo ir tebėra paplitusi derlingesnėje pietrytinėje žemyno dalyje. Iki 1971 m. buvo suprasta, kad Kengūrų salos rūšis yra ta pati, kaip ir Vakarų Australijos pietuose gyvenančios kengūros, ir kad ši populiacija paplitusi ir didžiojoje rytinėje žemyno dalyje. Kurį laiką buvo aprašyti trys porūšiai: du žemyne ir vienas Kengūrų saloje. Galiausiai dešimtojo dešimtmečio pradžioje susiformavo dabartinis supratimas.
Porūšis
Yra du pilkųjų vakarinių kregždžių porūšiai: Macropus fuliginosus fuliginosus, gyvenantis Kengūrų saloje, ir Macropus fuliginosus melanops, kuriam būdingi įvairūs tipai, palaipsniui besikeičiantys iš vakarų į rytus.
Vakariniai pilkieji negyvena atogrąžų šiaurėje ar derlinguose Australijos pietryčiuose. Rytinis pilkasis negyvena už Naujojo Pietų Australijos Velso ir Pietų Australijos sienos, tačiau abi rūšys paplitusios Murėjaus-Darlingo baseino teritorijoje. Laukinėje gamtoje jos niekada nesikryžmina, nors nelaisvėje buvo išvesta rytinių pilkųjų patelių ir vakarinių pilkųjų patinų hibridų.
Vakarinė pilkoji kengūra dar vadinama juodalksnine kengūra, mallee kengūra, suodinąja kengūra ir karno kengūra.
Vakarų pilkoji kengūra ir Joey
