Hyperoliidae - tai mažų ir vidutinio dydžio, ryškiai spalvotų varlių šeima. Joje yra daugiau kaip 250 rūšių, priklausančių apie 19 genčių, daugiausia paplitusių Afrikoje į pietus nuo Sacharos, taip pat Madagaskare ir kai kuriose Indijos vandenyno salose. Daugelis rūšių pasižymi ryškia, kontrastinga spalva ir raštais, kuriuos dažnai keičia patelės ir patinėliai.
Morfologija ir išvaizda
Hiperolidų kūno ilgis svyruoja nuo maždaug 1,5 cm iki 8 cm. Daugelio rūšių oda yra lygi, blizgi ir ryškiai raštuota, beveik emaliuota. Dauguma rūšių turi išsivysčiusius lipamuosius pėdų diskelius, leidžiančius gerai laipioti medžių ir krūmų augmenijoje. Kai kuriose rūšyse pasitaiko lytinis dimorfizmas — patelės ir patinėliai gali skirtis dydžiu arba spalva.
Gyvenamoji vieta ir paplitimas
Dauguma hiperolidų gyvena medžiuose ir krūmuose, dažnai šalia stovinčio arba lėto tekančio vandens. Tačiau yra ir sausumos specialisčių: kelios Kassina rūšys pereina žemę vaikščiodamos arba bėgdamos, o ne šokinėdamos. Kai kurios gentys yra endeminės aiškiai apribotose teritorijose, pavyzdžiui, Madagaskare gyvenantys taksonai.
Mityba ir elgsena
Mityba hiperolidų šeimoje labai įvairi. Daug rūšių minta smulkiais bestuburiais — vabzdžiais ir kitais nariuotakojais. Yra specializuotų pavyzdžių: pavyzdžiui, Tornierella atstovai buvo aprašyti kaip mityboje besitelkiantys į sraiges. Taip pat užfiksuota, kad Afrixalus fornasinii kartais lesioja kiaušiniais, priklausomai nuo aplinkos sąlygų — tai rodo, kad kai kurios rūšys gali turėti neįprastus mitybos įpročius.
Aktyvumas daugelyje rūšių yra naktinis: patinėliai dažnai skleidžia garsius kvietimo balsus iš augmenijos, suburdami daugiau patelių į veisimosi vietas.
Veisimosi biologija
Ši šeima pradeda veistis prasidėjus lietaus sezonui. Hiperolidai susiburia veisimosi vietose, kur patinėliai skleidžia rūšims būdingus kvietimo balsus. Dauguma hiperolijų kiaušinius deda į vandenį arba ant vandens augalijos. Kai kurios gentys (pvz., kai kurie Afrixalus atstovai) deda kiaušinius ant lapų virš vandens ir juos klijuoja arba sulenkia lapą per kiaušinius — po išsiritimo lervos patenka į vandenį.
Patelės deda kiaušinius, iš kurių išsirita tvenkinio tipo lervos su dideliais nugariniais pelekais ant uodegos. Lervų vystymasis dažnai greitai vyksta lietinguoju sezonu, bet konkrečios vystymosi trukmės priklauso nuo rūšies ir aplinkos sąlygų.
Elgesio ypatybės
- Daugelis rūšių yra medžiuose gyvenančios ir puikiai prisitaikiusios lipti.
- Kelioms rūšims būdingas vaikščiojimas ar bėgimas vietoje šuolių (pvz., Kassina).
- Spalvinė kintamumas ir laiko priklausoma spalvų kaita (pvz., dienos ir nakties metu arba per reprodukciją) — dažna adaptacija signalizacijai ir kamufliažui.
Išsaugojimas ir grėsmės
Nors daugelis hiperolidų rūšių yra gausios ir adaptavusios gyvenimui žmogaus paveiktoje aplinkoje, daug vietinių ir siaurai paplitusių rūšių susiduria su grėsmėmis: buveinių nykimu dėl žemės ūkio plėtros, miesto augimo ir drenažo, taršos bei invazinių rūšių poveikiu. Chitridinės grybelių ligos (chytridiomycosis) paveikė daugelį varliagyvių grupių pasaulyje, tačiau hiperolidų atsparumas ir poveikis skiriasi tarp regionų.
Svarbu pažymėti, kad nėra žinoma jokių iškastinių hiperolidų, todėl daug apie jų evoliuciją tenka spręsti iš lyginamųjų morfologinių ir molekulinių tyrimų.
Keletas geriau žinomų genčių
- Hyperolius — viena didžiausių genčių, daug ryškių ir spalvingų rūšių.
- Afrixalus — „bananinės“ varlės, kai kurios rūšys deda kiaušinius ant lapų virš vandens.
- Kassina — žinomos dėl vaikščiojimo/ridinėjimo judesio vietoje tradicinių šuolių.
- Heterixalus — Madagaskaro endemai, dažnai su ryškiais raštais.
Apibendrinant, Hyperoliidae yra įvairiapusė ir ekologiškai svarbi varlių šeima, kurios rūšys atlieka reikšmingą vaidmenį Afrikos ir gretimų regionų ekosistemose. Dėl savo spalvingumo ir įdomių elgsenos bruožų jos taip pat traukia mokslininkų ir gamtos mylėtojų dėmesį.