Utahraptoras — vienas didžiausių viduriniojo kreidos dromaeozauridų (5–7 m)
Utahraptoras — didelis dromaeozauridas, gyvenęs ankstyvuoju kreidos laikotarpiu maždaug prieš 125–130 mln. metų ir savo fosilijas palikęs Šiaurės Amerikos dykvėse (ypač Cedar Mountain formacijoje, Utahas, JAV). Pavadinimas reiškia „Utaho plėšrūnas“; rūšis Utahraptor ostrommaysi pirmą kartą aprašyta 1993 m. ir yra vienas didžiausių žinomų dromaeozauridų.
Išvaizda ir dydis. Utahraptoras buvo didelis, galingas ir grakštus dinozauras: 5–7 m ilgio, galbūt apie 0,5 tonos (apie 500 kg) svorio — dydžio bei masės vertinimai skiriasi priklausomai nuo rastų skeletų fragmentų. Tai buvo greitai judantis, vikrus, dvikojis (vaikščiojo ant dviejų kojų), į paukštį panašus dinozauras. Jis turėjo lenktą, lankstų kaklą ir santykinai didelę galvą su aštriais dantimis.
Ginklai – pirštų nagai ir dantys. Vienas ryškiausių utahraptoro požymių — išsivysčiusi antrinio piršto „vikšro“ (sickle) formos nagas: jo pėdos antrasis pirštas turėjo 9–15 colių (23–38 cm) ilgio ropo formos nagą, o kiti pirštai — mažesnius nagus. Be to, kiekvienos rankos trys pirštai turėjo didelius, aštrius, lenktus nagus. Jo aštrūs, dantyti dantys buvo įstatyti į labai galingus žandikaulius, skirti prasmėžti ir laikyti grobį.
Uodega, smegenys, jutimai. Ilga, standri uodega turėjo kaulinius strypelius (osifikacijas / sustingusias slankstelių išaugas), kurios padidino standumą ir leido dinozaurui išlaikyti pusiausvyrą bei greitai suktis posūkiuose. Utahraptoras turėjo gana dideles smegenis ir gerai išvystytas akis, kas rodo orientuotą grobį medžiojančią elgseną ir gerą regėjimą schemoje atpažinti bei sekimui.
Elgsena ir mityba
Utahraptoras buvo griežtas mėsėdis. Jis galėjo grobti įvairius vidutinio ir didesnio dydžio sausumos stuburinius — nuo mažesnių dinozaurų iki galbūt jauniklių didesnių rūšių bei lengvai pažeidžiamų individų. „Vikšro“ nagas turbūt tarnavo ne tik kirtimui: mokslinėje literatūroje aptariamos kelios funkcijos — spaudimas ir įkirtimas į gyvūno minkštus audinius, laikymas bei sužeidimas, taip pat galimas kabinimasis ant grobio ar net pakilimus ant didesnių gyvūnų kūnų. Ar utahraptorai medžiojo vieni, ar grupėmis — tebėra diskutuotinas klausimas: kai kurie radiniai leidžia svarstyti apie socialines medžioklės formas, bet aiškių, neabejotinų grupinio elgesio įrodymų nėra.
Morfologija ir plunksnos
Nors tiesioginių plunksnų pėdsakų Utahraptoro fosilijose kol kas nėra rasta, kiti dromaeozauridai rodo, kad ši grupė turėjo plunksnas. Todėl daugeliui mokslininkų laikoma tikėtina, kad ir utahraptoras turėjo plunksnų dangą ar bent plunksniškas struktūras, ypač ant galūnių ir uodegos, kas gerino termoreguliaciją, manevringumą ir galbūt socialinę komunikaciją.
Atrasti radiniai ir reikšmė
Utahraptoro fosilijos rasta Utaho valstijoje (JAV) Cedar Mountain formacijoje. Radinių fragmentiškumas reiškia, kad bendras vaizdas apie gyvūną sudarytas derinant išlikusius kaulus, palyginimus su artimomis rūšimis ir biomechanines rekonstrukcijas. Dėl savo dydžio ir geros anatomijos Utahraptoras tapo svarbiu pavyzdžiu, rodant, kad dromaeozauridai neapsiribojo smulkiais plėšrūnais — kai kurios rūšys pasiekė labai didelius matmenis ir užėmė aukštas ekologines nišas.
Neaiškumai ir moksliniai ginčai
- Morfologiniai duomenys grindžiami fragmentiškais radiniais, todėl dydžio ir elgsenos vertinimai gali kisti, atsiradus naujų radinių.
- Funkcija „vikšro“ nagui — vis dar diskutuojama: ar tai buvo pjovimo-inertinis ginklas, ar labiau skirtas įkirtimui ir laikymui.
- Plunksnų buvimas nėra tiesiogiai patvirtintas, bet remiamasi artimų roplių požymiais ir bendru dromaeozauridų lipdu.
Apibendrinant, Utahraptoras buvo vienas įspūdingiausių dromaeozauridų — didelis, greitas ir gerai ginkluotas plėšrūnas, kurio tyrimai padeda geriau suprasti kreidos fauna bei dromaeozauridų ekologinę įvairovę.
Utahraptor gyvybės atkūrimas.
