Vidurinė jura (174–163 mln. metų) – Pangėjos skilimas ir tektonika
Vidurinysis juros periodas yra antroji geologinė juros epocha. Ji prasidėjo prieš 174,1 mln. metų ir baigėsi prieš 163,5 mln. metų. Periodas apima keturias pagrindines laiko tarpsnių atkarpas: Aaleną, Bajocą, Bathoną ir Callovą, kurių ribos nustatomos pagal radiometrinius datavimus ir biostratigrafines indikatorines fosilijas, ypač ammonitų grupes.
Geologinė ir tektoninė raida
Viduriniojoje juroje intensyvėjo pagrindiniai kontinentų judėjimo procesai, kurie pradėjo galutinai formuoti dabartinę žemėlapio struktūrą. Pangėja ėmė skilti – dideli lūžiai ir rifto zonos atskyrė masyvus, vedančius prie Laurasijos ir Gondvanos atskyrimo. Ji ėmė skilti į Laurusiją ir Gondvaną, o kartu galėjo prasidėti ir ankstyvojo Atlanto vandenyno atvėrimo fazės.
Šiuo laikotarpiu plačiai vyko rifto plokštelių atskyrimas, žemės plutos retėjimas ir vulkaninė veikla rifto zonose. Daugelyje sričių susiformavo plataus masto sedimentacinės lygumos ir epicontinentaliniai jūros baseinai, kur kaupėsi smulkūs smėliai, moliai ir karbonatinės nuosėdos.
Pasauliniai vandenynai ir orogeniniai procesai
Tektoninė veikla viduriniojoje juroje prisidėjo ir prie kitų vandenyninių bei orogeninių pokyčių: užsidarinėjo senojo Paleo-Tetiso vandenyno dalys, keitėsi jūrų srautai ir cirkuliacija. Vakarų Šiaurės Amerikos pakrantėje esančios subdukcijos zonos tęsė savo veikimą ir toliau formavo protėvių Uolinius kalnus, kartu su kitais Kordiljerų sistemos formavimosi etapais.
Klimatas, jūrinė ir žemės gyvybė
Vidurinysis jura pasižymėjo šiltu, drėgnu klimatu ir aukštesniu nei šiandien jūrų lygiu, dėl ko daug žemyno dalių buvo užliejamos seklomis jūromis. Jūrinė fauna buvo itin įvairi: dominavo ammonitai, belemnitai, vėžiagyviai, taip pat gausu buvo ichthyosaurų, plesiosaurų bei kitų morskų roplių. Terestriniai ekosistemose klestėjo dinozaurai — tiek didieji sauropodai, tiek įvairūs theropodai ir ankstyvieji stegozaurai. Augmenija buvo dominuojama spygliuočių, cikadų ir ginkmedžių giminėmis/psilotofitais, o pakrantėse augo gausios mangrovės tipo ir deltaikos sistema.
Stratigrafija ir mokslo reikšmė
Vidurinioji jura yra svarbi stratigrafinė intervalo dalis dėl gerai išsilaikiusių fosilijų sluoksnių ir plačiai paplitusių karbonatinių bei siliciklastinių nuosėdinių uolienų. Šio laikotarpio sluoksniai suteikia duomenų apie rifto plėtimosi tempą, vandenynų cirkuliaciją, jūrų lygio svyravimus ir biologinę evoliuciją. Tikslios šio periodo datacijos remiasi radiometriniais matavimais kartu su biostratigrafija, ypač ammonitų zonacijomis.
Santrauka: Vidurinysis jura (174,1–163,5 mln. metų) — tai laikas, kai Pangėja pradėjo suskaidytis, formavosi ankstyvieji Atlanto vandenyno plotai, užsidarinėjo segmentai Paleo-Tetiso, o tektoninė ir klimatinė dinamika stipriai paveikė gyvenimą tiek jūrose, tiek žemėje.
Epochos gyvenimas
Jūrų gyvenimas
Tuo metu suklestėjo jūros gyvybė (įskaitant amonitus ir dvigeldžius moliuskus). Nors ichtiozaurai buvo paplitę, jų įvairovė sumažėjo. Pirmą kartą pasirodė krokodilų rūšis.
Tuo metu paplito pleziozaurai. Didžiausi jūriniai plėšrūnai, pliozaurai, išaugo iki banginių žudikų ir didesnių dydžių, pvz., pliozauras, liopleurodonas.
Sausumos gyvybė
Sausumoje išsivystė naujos dinozaurų rūšys. Cetiozauras buvo ankstyvasis sauropodas, rastas Anglijoje XIX a. viduryje.
Aplinka, kurioje gyveno cetiozaurai, buvo užliejamos lygumos ir atviri miškai. Šioje aplinkoje taip pat gyveno brachiozaurai ir megalozaurai.
Kinodontiniai terapsidai klestėjo kartu su dinozaurais, tačiau jie buvo tik žvirblio dydžio. Nė vienas jų nebuvo didesnis už barsuką. Viena kinodontų grupė, triteldontai, darėsi vis retesni ir galiausiai šios epochos pabaigoje išnyko. Tačiau tritilodontai vis dar buvo paplitę. Šioje epochoje iš kinodontų grupės išsivystė "tikrieji" žinduoliai.
Flora
Viduriniojoje juroje vyravo spygliuočiai. Buvo paplitę ir kiti augalai, pavyzdžiui, ginkmedžiai, cikados ir paparčiai. Šiais medžiais maitinosi stambūs žolėdžiai.
