Vidurinioji jura
Vidurinysis juros periodas yra antroji geologinė juros epocha. Ji prasidėjo prieš 174,1 mln. metų, o baigėsi prieš 163,5 mln. metų.
Viduriniojoje juroje Pangėja pradėjo skilti. Ji ėmė skilti į Laurusiją ir Gondvaną, susiformavo Atlanto vandenynas. Tektoninė veikla uždarė Paleo-Tetiso vandenyną. Vakarų Šiaurės Amerikos pakrantėje esanti subdukcijos zona toliau formuoja protėvių Uolinius kalnus.
Epochos gyvenimas
Jūrų gyvenimas
Tuo metu suklestėjo jūros gyvybė (įskaitant amonitus ir dvigeldžius moliuskus). Nors ichtiozaurai buvo paplitę, jų įvairovė sumažėjo. Pirmą kartą pasirodė krokodilų rūšis.
Tuo metu paplito pleziozaurai. Didžiausi jūriniai plėšrūnai, pliozaurai, išaugo iki banginių žudikų ir didesnių dydžių, pvz., pliozauras, liopleurodonas.
Sausumos gyvybė
Sausumoje išsivystė naujos dinozaurų rūšys. Cetiozauras buvo ankstyvasis sauropodas, rastas Anglijoje XIX a. viduryje.
Aplinka, kurioje gyveno cetiozaurai, buvo užliejamos lygumos ir atviri miškai. Šioje aplinkoje taip pat gyveno brachiozaurai ir megalozaurai.
Kinodontiniai terapsidai klestėjo kartu su dinozaurais, tačiau jie buvo tik žvirblio dydžio. Nė vienas jų nebuvo didesnis už barsuką. Viena kinodontų grupė, triteldontai, darėsi vis retesni ir galiausiai šios epochos pabaigoje išnyko. Tačiau tritilodontai vis dar buvo paplitę. Šioje epochoje iš kinodontų grupės išsivystė "tikrieji" žinduoliai.
Flora
Viduriniojoje juroje vyravo spygliuočiai. Buvo paplitę ir kiti augalai, pavyzdžiui, ginkmedžiai, cikados ir paparčiai. Šiais medžiais maitinosi stambūs žolėdžiai.
