Vidurinysis juros periodas yra antroji geologinė juros epocha. Ji prasidėjo prieš 174,1 mln. metų ir baigėsi prieš 163,5 mln. metų. Periodas apima keturias pagrindines laiko tarpsnių atkarpas: Aaleną, Bajocą, Bathoną ir Callovą, kurių ribos nustatomos pagal radiometrinius datavimus ir biostratigrafines indikatorines fosilijas, ypač ammonitų grupes.
Geologinė ir tektoninė raida
Viduriniojoje juroje intensyvėjo pagrindiniai kontinentų judėjimo procesai, kurie pradėjo galutinai formuoti dabartinę žemėlapio struktūrą. Pangėja ėmė skilti – dideli lūžiai ir rifto zonos atskyrė masyvus, vedančius prie Laurasijos ir Gondvanos atskyrimo. Ji ėmė skilti į Laurusiją ir Gondvaną, o kartu galėjo prasidėti ir ankstyvojo Atlanto vandenyno atvėrimo fazės.
Šiuo laikotarpiu plačiai vyko rifto plokštelių atskyrimas, žemės plutos retėjimas ir vulkaninė veikla rifto zonose. Daugelyje sričių susiformavo plataus masto sedimentacinės lygumos ir epicontinentaliniai jūros baseinai, kur kaupėsi smulkūs smėliai, moliai ir karbonatinės nuosėdos.
Pasauliniai vandenynai ir orogeniniai procesai
Tektoninė veikla viduriniojoje juroje prisidėjo ir prie kitų vandenyninių bei orogeninių pokyčių: užsidarinėjo senojo Paleo-Tetiso vandenyno dalys, keitėsi jūrų srautai ir cirkuliacija. Vakarų Šiaurės Amerikos pakrantėje esančios subdukcijos zonos tęsė savo veikimą ir toliau formavo protėvių Uolinius kalnus, kartu su kitais Kordiljerų sistemos formavimosi etapais.
Klimatas, jūrinė ir žemės gyvybė
Vidurinysis jura pasižymėjo šiltu, drėgnu klimatu ir aukštesniu nei šiandien jūrų lygiu, dėl ko daug žemyno dalių buvo užliejamos seklomis jūromis. Jūrinė fauna buvo itin įvairi: dominavo ammonitai, belemnitai, vėžiagyviai, taip pat gausu buvo ichthyosaurų, plesiosaurų bei kitų morskų roplių. Terestriniai ekosistemose klestėjo dinozaurai — tiek didieji sauropodai, tiek įvairūs theropodai ir ankstyvieji stegozaurai. Augmenija buvo dominuojama spygliuočių, cikadų ir ginkmedžių giminėmis/psilotofitais, o pakrantėse augo gausios mangrovės tipo ir deltaikos sistema.
Stratigrafija ir mokslo reikšmė
Vidurinioji jura yra svarbi stratigrafinė intervalo dalis dėl gerai išsilaikiusių fosilijų sluoksnių ir plačiai paplitusių karbonatinių bei siliciklastinių nuosėdinių uolienų. Šio laikotarpio sluoksniai suteikia duomenų apie rifto plėtimosi tempą, vandenynų cirkuliaciją, jūrų lygio svyravimus ir biologinę evoliuciją. Tikslios šio periodo datacijos remiasi radiometriniais matavimais kartu su biostratigrafija, ypač ammonitų zonacijomis.
Santrauka: Vidurinysis jura (174,1–163,5 mln. metų) — tai laikas, kai Pangėja pradėjo suskaidytis, formavosi ankstyvieji Atlanto vandenyno plotai, užsidarinėjo segmentai Paleo-Tetiso, o tektoninė ir klimatinė dinamika stipriai paveikė gyvenimą tiek jūrose, tiek žemėje.