Ornithomimus – greitas plunksnuotasis dinozauras iš Šiaurės Amerikos
Ornithomimus — greitas plunksnuotasis Šiaurės Amerikos dinozauras. Sužinokite apie jo dydį, anatomiją, gyvenimo būdą, maitinimą ir rūšių painiavą.
Ornithomimus buvo lengvo sudėjimo, greitai bėgantis Šiaurės Amerikos plunksnuotasis dinozauras, gyvenęs vėlyvajame kreidos periode (maždaug prieš 76–66 mln. metų). Pavadinimas reiškia „panašus į paukštį“ ir atspindi jo grakščią, bėgimui pritaikytą kūno sandarą.
Ornitomimas turėjo po tris pirštus ant kiekvienos kojos, ilgas rankas ir kaklą, bet mažą galvą. Jis taip pat turėjo nagus ant kiekvienos rankos ir kojos. Neturėjo dantų ir silpnų žandikaulių, o tai galėjo reikšti, kad buvo visaėdis — maistą rinko žolę, augalų dalis, smulkius stuburinius arba vabzdžius, galbūt naudojosi snapu su keratininiais apvalkalais.
Ornithomimus edmonticus (kartais rašomas edmontonicus) buvo viena didesnių rūšių: iki 12 pėdų (3,5 m) ilgio, apie 7 pėdų (2,10 m) aukščio ir suaugusiųjų masė dažnai vertinama apie 100–150 kg. Jos vaikščiojo ant dviejų kojų ir savo proporcijomis šiek tiek priminė stručius, nors turėjo ilgą, standžią uodegą, padedančią išlaikyti pusiausvyrą.
Kilo problemų dėl pavadinimų suteikimo ir rūšių priskyrimo. Kai kurie egzemplioriai buvo perrašyti arba priskirti kitoms gentims, pavyzdžiui, Dromiceiomimus ir Struthiomimus, todėl Ornithomimus taksonomija yra gana sudėtinga ir nuolat peržiūrima.
Plunksnos ir jų reikšmė
Per pastaruosius dešimtmečius rasti Ornithomimus fosilijų egzemplioriai išsaugojo plunksnų liekanas ant rankų ir uodegos. Tai patvirtina, kad šie dinozaurai turėjo įvairių tipų plunksnas — nuo paprastų pūkelių iki ilgesnių, šeriškų plunksnų ant galinių galūnių ar uodegos. Plunksnos ne tik rodė ryšį su paukščių grupe, bet ir galėjo atlikti temperatūros reguliacijos, vizualinės signalizacijos ar jauniklių šildymo funkcijas.
Mityba ir elgsena
Nors Ornithomimus neturėjo dantų, jo snapo formos žandikauliai ir nagai rodo, kad jis galėjo būti visaėdis: rinkti augalų dalis, uogas, vabzdžius, smulkius stuburinius ar net kiaušinius. Kai kurie tyrinėtojai siūlo, kad jo elgsena galėjo būti panaši į šiuolaikinių būdržių ar didesnių paukščių — tiek pavieniui besišerinanti, tiek galimai grupėmis migruojanti ar gyvenusi bandose.
Buveinė ir ekosistema
Ornithomimus fosilijos randamos įvairiuose Šiaurės Amerikos regionuose — Kanados pietryčiuose (pvz., Alberta, Saskatchewan) ir JAV vakarinėse dalyse (pvz., Montana, Wyoming). Jis gyveno atvirose pievose ir užliejamose lygumose, kur sutiko tokias rūšis kaip hadrozaurai, ceratopsidai ir plėšrieji tyrannosauridai. Aplinką formavo upių deltos, lagūnos ir pakrančių lygumos, kur buvo gausu maisto šaltinių.
Judėjimas ir greitis
Ornithomimus buvo aiškiai pritaikytas prie bėgimo: ilgos, plonos galinės galūnės, lengvas kūnas ir ilga uodega leido jam pasiekti gerą greitį bei manevringumą. Tikslių greičio skaičių sunku nustatyti, tačiau jo morfologija rodo, kad tai buvo vienas iš greičiausių savo ekologinės grupės dinozaurų.
Mokslo atradimai ir neužbaigti klausimai
- Fosilijų gausa ir išsaugojimas: nors rasti gana gerai išsaugotų egzempliorių, vis dar trūksta pilnų skeletų su detalia plunksnų struktūra.
- Taksonominiai ginčai: rūšinių ribų nustatymas tarp Ornithomimus, Dromiceiomimus ir Struthiomimus kartais keičiasi moksliniuose aprašymuose, todėl dalis specimenų perklasifikuojami.
- Gyvenimo būdas: daug kas lieka neaišku apie socialinę struktūrą, migracijas ir dauginimosi elgesį — tai aktyviai tiria paleontologai.
Ornithomimus išlieka vienu įdomiausių pavyzdžių, kaip dinozaurai evoliuciškai priartėjo prie paukštiniam išvaizdos tipui artimų savybių ir kaip plunksnos plito tarp įvairių terapodų grupių. Kiekvienas naujas radinys padeda geriau suprasti jo ekologiją, anatomiją ir santykius su kitomis vėlyvosios kreidos faunos rūšimis.
1995 m. rastas O. edmontonicus egzempliorius su plunksnų rankenėlėmis, Royal Tyrrell muziejus
panašios genties kaukolė
Plunksnos
1995 m., 2008 m. ir 2009 m. rasti trys O. edmontonicus egzemplioriai su plunksnų pėdsakais. Dviejų suaugusių individų apatinėje rankos dalyje buvo plunksnų gumbai, rodantys, kad anksčiau būta į paukščių panašių plunksnų kotelių. Vieno jauniklio pakaušį, kojas ir kaklą dengė ilgų pūkuotų plunksnų, panašių į plauko gijas, įspaudai.
Plunksnų atspaudai rasti smiltainyje, kuris, kaip anksčiau manyta, negalėjo išlaikyti tokių atspaudų.
Klausimai ir atsakymai
K: Kokio tipo dinozauras buvo Ornitomimas?
A: Ornitomimas buvo plunksnuotasis dinozauras.
K: Kiek pirštų ant kiekvienos kojos turėjo Ornitomimusas?
A: Ornitomimus turėjo po tris pirštus ant kiekvienos kojos.
K: Ar Ornitomimus turėjo dantų?
A: Ne, Ornitomimus neturėjo dantų.
K: Kuo galėjo maitintis Ornitomimusas?
A: Ornitomimus galėjo būti visaėdis.
K: Kokio dydžio buvo didžiausia Ornithomimus rūšis?
A: Didžiausia Ornithomimus rūšis, Ornithomimus edmonticus, buvo 12 pėdų (3,5 m) ilgio, 7 pėdų (2,10 m) aukščio ir svėrė apie 100-150 kg.
K: Kaip Ornithomimus judėjo?
A: Ornitomimus vaikščiojo dviem kojomis ir buvo greitas bėgikas.
K: Kokia yra Ornitomimo pavadinimo problema?
A: Kai kurie Ornithomimus egzemplioriai buvo priskirti kitoms gentims, pavyzdžiui, Dromiceiomimus ir Struthiomimus.
Ieškoti