Archeopteriksas: fosilinis pereinamasis paukštis iš viršutinės juros
Archeopteriksas — įspūdinga viršutinės juros fosilija: pereinamasis paukštis, atskleidžiantis dinozaurų ir paukščių evoliucinį ryšį.
Archeopteriksas yra viena svarbiausių kada nors atrastų fosilijų. Tai paukštis iš viršutinės juros periodo, maždaug prieš 150 mln. metų. Jis rodo evoliucinį ryšį tarp neavinių teropodinių dinozaurų ir paukščių. Pirmasis archeopteriksas buvo rastas 1860 m. netoli Solnhofeno, Bavarijoje, Vokietijoje. Šiandien rasta dešimt Archeopteriksų skeletų ir viena plunksna.
Archeopteriksas atrodė kaip mažas mėsėdis dinozauras su sparnais ir plunksnomis. Jis turėjo burną su dantimis, nagus ant rankų ir ilgą uodegą. Šiandien žinoma, kad dromaeozaurai ir galbūt dauguma teropodų atrodė kaip paukščiai ir kad daugelis jų turėjo plunksnas. Kai gimsta, šiandieniniai Pietų Amerikos hoatzinai, būdami jauni, turi nagus ant sparnų, kaip ir archeopteriksas.
Išvaizda ir dydis
Archeopteriksas buvo maždaug varnos dydžio — bendras ilgis apie 0,5 m. Jo kūnas turėjo tiek dinozaurams būdingų bruožų (pvz., dantys, ilga bendra uodega su kauliniu pamatu, nagai ant trimis pirštais stovinčių rankų), tiek paukščių bruožų (plunksnos, furkula arba "vilties kaulas"). Galva buvo su dantimis, o priekinių galūnių pirštai buvo judrūs ir užbaigti nagais.
Plunksnos ir skraidymo galimybės
Fosilijos rodo gerai išlikusias plunksnas, įskaitant ilgą primetinių ir sekundarinių plunksnų eilę ant sparnų bei uodegos plunksnas. Dalis plunksnų yra asimetriškos — tai rodo, kad jos galėjo būti pritaikytos skraidymui ar bent aktyviam slydimui. Vis dėlto mokslininkai diskutuoja, ar archeopteriksas galėjo atlikti pilnavertį nuolatinių skrydžių stilių kaip šiuolaikiniai paukščiai, ar labiau elgėsi kaip glideris, kuris kartais plazdėjo sparnais (pritaikytas įgūdiniam persikėlimui tarp medžių arba trumpoms purslams ore).
Kada ir kur buvo rasta
Fosilijos daugiausia randamos Solnhofeno litografinio kalkakmens sluoksniuose Bavarijoje — tai ramių lagūnų sedimentai, kurie puikiai išsaugo smulkias detales, įskaitant plunksnų kontūrus. Pirmą kartą radinys buvo aprašytas XIX a. pradžioje (aprašymas publikavimas siejamas su 1861 m.), o atradimas buvo ypač reikšmingas, nes pasirodė netrukus po Charleso Darwino evoliucinės teorijos paskelbimo ir suteikė stiprius įrodymus apie ryšį tarp dinozaurų ir paukščių.
Evoliucinė reikšmė
Archeopteriksas dažnai minima kaip klasikinis pereinamasis organizmas — jis jungia anatomines savybes, kurios anksčiau buvo laikomos atskiromis grupėmis. Tai padėjo suprasti, kaip sudėtingi bruožai, tokie kaip plunksnos ir skraidymo mechanizmai, galėjo vystytis palaipsniui. Be to, radinių analizė paskatino platesnį supratimą, kad daug teropodinių dinozaurų turėjo plunksnas ir kai kurie jų elgėsi panašiai kaip paukščiai.
Pagrindiniai anatomijos požymiai
- Dantys — priešingai nei dauguma šiuolaikinių paukščių, burnoje buvo smulkūs dantys.
- Rankų nagai — trys laisvi pirštai su nagais, galintys suimti ar paimti objektus.
- Ilga, kaulinė uodega — uodega priminė dinozaurams būdingą struktūrą, bet buvo aprūpinta plunksnomis.
- Plunksnos — apimamos tiek puriųjų kontūrų, tiek ilgesnių primetinių plunksnų, panašių į skraidymo plunksnas.
- Furkula — rasta "vilties kaulo", kuris šiuolaikiniuose paukščiuose padeda skraidymo raumenims.
Įdomūs faktai
- Ši fosilija buvo vienas iš pirmųjų atradimų, stiprinančių idėją, kad paukščiai kilo iš dinozaurų.
- Šiuolaikiniai genetiniai ir morfologiniai tyrimai rodo, kad plunksnos ir kiti "paukščiški" bruožai buvo paplitę tarp įvairių teropodų grupių.
- Šiandien žinomi radiniai priskaičiuojami iki maždaug 12 specimenų (įskaitant skeletus ir atskiras plunksnas), iš kurių žymiausi yra Berlyno, Londono ir Eichstätt'o egzemplioriai.
Archeopteriksas išlieka svarbi mokslo ir visuomenės ikona — tiek kaip evoliucijos įrodymas, tiek kaip unikalus langas į tolimąjį geologinį laikotarpį, kai formavosi daugelis vėlesnių paukščių bruožų.
Berlyno archeopteriksas (originalas)
Londono pavyzdys (lietinis)
Analizė
Thomas Henry Huxley ("Darvino buldogas"), kuris buvo lyginamosios anatomijos specialistas, beveik prieš 150 metų atliko šio reiškinio tyrimą. Jis palygino archeopteriksą su mažuoju teropodiniu dinozauru Compsognathus. Šios dvi fosilijos atkeliavo iš tos pačios vietos: Solnhofeno mieste Bavarijoje, Vokietijoje. Sluoksniai yra iš juros periodo pabaigos, maždaug prieš 144 milijonus metų. Jis įrodė, kad abi jos labai panašios, išskyrus priekines galūnes ir Archeopterikso plunksnas.
Hakslio tyrimas parodė pagrindinį paukščių ir roplių ryšį. Jis juos sujungė į Sauropsida. Jo darbai apie Archeopteriksus ir paukščių kilmę kėlė ir tebekelia didžiulį susidomėjimą. Hakslis padarė išvadą, kad paukščiai išsivystė iš mažų mėsėdžių dinozaurų.
Būklė šiandien
Tik vienas dinobirdas buvo rastas iš laikų prieš Archeopteriksą. Jis vadinamas Anchiornis huxlei, gyvenęs prieš 160-155 mln. metų. Jis turėjo plunksnas ant priekinių ir užpakalinių kojų ir tikrai galėjo sklandyti. Galbūt turėjo, o gal ir neturėjo tam tikrų gebėjimų skraidyti. Šis atradimas reiškia, kad negalime teigti, jog Archeopteriksas yra pirmasis žinomas paukštis, tačiau jo indėlis į mokslą buvo didžiulis. Dabar tikrai žinome, kad visa grupė mažų teropodinių dinozaurų turėjo plunksnas, o skrydis buvo vėlesnis, antrinis plunksnų panaudojimo būdas. Pirmoji plunksnų paskirtis buvo temperatūros reguliavimas ir tikriausiai signalizacija (žr. Epidexipteryx).
Tiesioginiai protėviai ar ne?
Gali būti, kad Archeopteriksas nėra tiesioginis visų paukščių protėvis, tačiau jis vis tiek yra puiki pereinamojo laikotarpio fosilija.
"Pavyzdžiui, archeopteriksas nebūtinai yra tiesioginis paukščių protėvis. Jis galėjo būti šalutinė rūšis. Tačiau tai jokiu būdu nereiškia, kad jis yra pereinamoji forma ar evoliucijos įrodymas. Evoliucija numato, kad tokios fosilijos egzistuos, ir jei nebūtų ryšio tarp roplių ir paukščių, tuomet archeopteriksas neegzistuotų, nepriklausomai nuo to, ar jis yra tiesioginis protėvis, ar ne".
Susiję puslapiai
Klausimai ir atsakymai
K: Kas yra Archeopteriksas?
A: Archeopteriksas yra skraidantis dinozauras iš viršutinės juros periodo, maždaug 150 mln. metų senumo.
K: Kokia Archeopterikso reikšmė?
A.: Archeopteriksas svarbus, nes parodo evoliucinį ryšį tarp neavinių dinozaurų teropodų ir paukščių.
K: Ar Archeopteriksas yra šiuolaikinių paukščių protėvis?
A: Ne, archeopteriksas nėra šiuolaikinių paukščių protėvis.
K: Kur buvo rastas pirmasis archeopteriksas?
A: Pirmasis archeopteriksas buvo rastas 1860 m. netoli Solnhofeno, Bavarijoje, Vokietijoje.
K: Kiek archeopteriksų skeletų rasta iki šiol?
A: Šiandien rasta dešimt Archaeopteryx skeletų ir viena plunksna.
K: Kokios yra kai kurios fizinės Archaeopteryx savybės?
A: Archeopteriksas buvo mažas mėsėdis dinozauras su plunksnomis ir sparnais. Jis turėjo burną su dantimis, nagus ant rankų ir ilgą uodegą.
K: Kokie kiti išnykę teropodai buvo panašūs į paukščius ir turėjo plunksnų?
A: Yra žinoma, kad dromezozaurai ir galbūt dauguma kitų išnykusių teropodų buvo panašūs į paukščius ir turėjo plunksnas.
Ieškoti