Archeopteriksas yra viena svarbiausių kada nors atrastų fosilijų. Tai paukštis iš viršutinės juros periodo, maždaug prieš 150 mln. metų. Jis rodo evoliucinį ryšį tarp neavinių teropodinių dinozaurų ir paukščių. Pirmasis archeopteriksas buvo rastas 1860 m. netoli Solnhofeno, Bavarijoje, Vokietijoje. Šiandien rasta dešimt Archeopteriksų skeletų ir viena plunksna.
Archeopteriksas atrodė kaip mažas mėsėdis dinozauras su sparnais ir plunksnomis. Jis turėjo burną su dantimis, nagus ant rankų ir ilgą uodegą. Šiandien žinoma, kad dromaeozaurai ir galbūt dauguma teropodų atrodė kaip paukščiai ir kad daugelis jų turėjo plunksnas. Kai gimsta, šiandieniniai Pietų Amerikos hoatzinai, būdami jauni, turi nagus ant sparnų, kaip ir archeopteriksas.
Išvaizda ir dydis
Archeopteriksas buvo maždaug varnos dydžio — bendras ilgis apie 0,5 m. Jo kūnas turėjo tiek dinozaurams būdingų bruožų (pvz., dantys, ilga bendra uodega su kauliniu pamatu, nagai ant trimis pirštais stovinčių rankų), tiek paukščių bruožų (plunksnos, furkula arba "vilties kaulas"). Galva buvo su dantimis, o priekinių galūnių pirštai buvo judrūs ir užbaigti nagais.
Plunksnos ir skraidymo galimybės
Fosilijos rodo gerai išlikusias plunksnas, įskaitant ilgą primetinių ir sekundarinių plunksnų eilę ant sparnų bei uodegos plunksnas. Dalis plunksnų yra asimetriškos — tai rodo, kad jos galėjo būti pritaikytos skraidymui ar bent aktyviam slydimui. Vis dėlto mokslininkai diskutuoja, ar archeopteriksas galėjo atlikti pilnavertį nuolatinių skrydžių stilių kaip šiuolaikiniai paukščiai, ar labiau elgėsi kaip glideris, kuris kartais plazdėjo sparnais (pritaikytas įgūdiniam persikėlimui tarp medžių arba trumpoms purslams ore).
Kada ir kur buvo rasta
Fosilijos daugiausia randamos Solnhofeno litografinio kalkakmens sluoksniuose Bavarijoje — tai ramių lagūnų sedimentai, kurie puikiai išsaugo smulkias detales, įskaitant plunksnų kontūrus. Pirmą kartą radinys buvo aprašytas XIX a. pradžioje (aprašymas publikavimas siejamas su 1861 m.), o atradimas buvo ypač reikšmingas, nes pasirodė netrukus po Charleso Darwino evoliucinės teorijos paskelbimo ir suteikė stiprius įrodymus apie ryšį tarp dinozaurų ir paukščių.
Evoliucinė reikšmė
Archeopteriksas dažnai minima kaip klasikinis pereinamasis organizmas — jis jungia anatomines savybes, kurios anksčiau buvo laikomos atskiromis grupėmis. Tai padėjo suprasti, kaip sudėtingi bruožai, tokie kaip plunksnos ir skraidymo mechanizmai, galėjo vystytis palaipsniui. Be to, radinių analizė paskatino platesnį supratimą, kad daug teropodinių dinozaurų turėjo plunksnas ir kai kurie jų elgėsi panašiai kaip paukščiai.
Pagrindiniai anatomijos požymiai
- Dantys — priešingai nei dauguma šiuolaikinių paukščių, burnoje buvo smulkūs dantys.
- Rankų nagai — trys laisvi pirštai su nagais, galintys suimti ar paimti objektus.
- Ilga, kaulinė uodega — uodega priminė dinozaurams būdingą struktūrą, bet buvo aprūpinta plunksnomis.
- Plunksnos — apimamos tiek puriųjų kontūrų, tiek ilgesnių primetinių plunksnų, panašių į skraidymo plunksnas.
- Furkula — rasta "vilties kaulo", kuris šiuolaikiniuose paukščiuose padeda skraidymo raumenims.
Įdomūs faktai
- Ši fosilija buvo vienas iš pirmųjų atradimų, stiprinančių idėją, kad paukščiai kilo iš dinozaurų.
- Šiuolaikiniai genetiniai ir morfologiniai tyrimai rodo, kad plunksnos ir kiti "paukščiški" bruožai buvo paplitę tarp įvairių teropodų grupių.
- Šiandien žinomi radiniai priskaičiuojami iki maždaug 12 specimenų (įskaitant skeletus ir atskiras plunksnas), iš kurių žymiausi yra Berlyno, Londono ir Eichstätt'o egzemplioriai.
Archeopteriksas išlieka svarbi mokslo ir visuomenės ikona — tiek kaip evoliucijos įrodymas, tiek kaip unikalus langas į tolimąjį geologinį laikotarpį, kai formavosi daugelis vėlesnių paukščių bruožų.
