Hoatzinas (Opisthocomus hoazin) – Amazonės lapų valgantis paukštis su nagais

Hoatzinas – unikalus Amazonės lapų valgantis paukštis su sparnų nagais. Sužinok apie jo biologiją, virškinimą, elgseną ir paslaptis evoliucijos istorijoje.

Hoatzinas (Opisthocomus hoazin) – atogrąžų paukštis, gyvenantis Amazonės ir Orinoko deltos pelkėse, upių miškuose ir mangrovėse Pietų Amerikoje. Tai vienintelis gyvas Opisthocomidae šeimos atstovas ir vienas iš labiausiai neįprastų paukščių pasaulyje.

Išvaizda ir dydis

Hoatzinas yra vidutinio dydžio, ilgakojis paukštis su ilgoka uodega ir plunksnuotu, šiek tiek kergtais dobgintais kuokšteliais ant galvos. Plunksnos dažniausiai rusvos, rudašviesės, su juodomis ir baltomis dėmėmis ant sparnų. Veidas yra plikas ir melsvai rudas, akys – rausvai rudos arba raudonos. Suaugę paukščiai neturi sparnų nagų – jie pranyksta pereinant į suaugusio stadiją.

Mityba ir virškinimo adaptacijos

Tai praktiškai vienintelis paukštis, kurio pagrindinę mitybos dalį sudaro lapai. Hoatzinai renkasi ypač jaunas, minkštus lapus, taip pat vartoja ūglius, žiedus ir kartais vaisius. Jų virškinimo sistema turi unikalių adaptacijų: labai išsiplėtęs snapas ir ypač išsiplėtusi pririjimo kamera (crop) leidžia vykdyti išplėstą, mikroorganizmų grindžiamą pradmenų fermentaciją – panašiai kaip raguočiai. Dėl šių fermentacijos procesų jie išskiria specifinį stiprų kvapą, todėl anglų kalboje kartais vadinami „stinkbird“ (dvoklio paukštis).

Elgsena, socialumas ir gyvenamoji aplinka

Hoatzinai dažniausiai gyvena tankiuose pakrantės medžių klostėse, kur puikiai paslepia savo ramų, lapinį gyvenimo būdą. Jie dažniausiai matomi mažomis grupelėmis arba kolonijomis. Diena praleidžiama ramiai sėdint ant šakų ir kraujant lapus – judėjimas yra lėtas, todėl jie dažnai neskraido toli. Sparnų raumenys nėra pritaikyti ilgoms skrydžio atkarpoms.

Dauginimasis ir jaunikliai

Hoatzinai stato lizdus medžių šakose virš vandens, dažnai kolonijose. Lizduose dedami 2–3 kiaušiniai; inkubacija ir jauniklių priežiūra dažnai vyksta abiejų tėvų ir kartais gaujos narių dalyvaujant. Jaunikliai pasižymi išskirtiniu bruožu – ant riešinių sparnų jie turi mažus nagus (du nagai kiekviename sparne), kuriais gali kabintis ir lipti po šakomis. Jei lizdas yra pavojuje, jaunikliai gali iššokti į vandenį, plaukti ir vėliau šliaužioti atgal į šakas, naudodami nagus. Šie nagai pranyksta pereinant į suaugusį amžių, kai plunksnų struktūra pasikeičia.

Taksonomija ir evoliucinė padėtis

Hoatzinas yra taksonomiškai unikalus; jis dažnai skiriamas į atskirą eiles ir šeimas (Opisthocomiformes, Opisthocomidae). Jo evoliuciniai ryšiai su kitais paukščiais ilgai buvo diskutuojami – įvairūs tyrimai siūlė ryšius su kukūžėmis, turakais ar kitomis grupėmis, tačiau pilnas jų kilmės ir giminystės medis tebėra dalinai neaiškus. Greičiausiai artimiausi giminaičiai išnyko prieš milijonus metų.

Sauga ir grėsmės

Tarptautinės organizacijos statusas rodo, kad hoatzinų populiacijos nėra kritiškai sumažėjusios, tačiau vietinės populiacijos gali patirti spaudimą dėl buveinių sunaikinimo, pakrėčių degradacijos ir medžioklės. Jų priklausomybė nuo pakrančių miškų ir vingiuotų vandens ekosistemų daro juos ypač jautriais hidrologiniams pokyčiams ir miškų kirtimams. Svarbu išsaugoti upių pakrančių buveines ir saugoti kolonijas nuo tiesioginės žmogaus trikdymo.

Įdomybės

• Hoatzinas yra vienas iš kelių paukščių, kurių mityboje lapai sudaro didžiausią dalį.
• Jo kvapas atsiranda dėl fermentacijos pririjimo kameroje – tai netgi padeda atbaidyti kai kuriuos plėšrūnus.
• Jauniklių „nagai“ yra gyvas pavyzdys, kaip ontogenezė (individo vystymasis) gali atskleisti evoliucines savybes, kurios su amžiumi pranyksta.

Hoatzinas – unikalus gyvūnas, liudijantis tropinių miškų ir upių ekosistemų įvairovę ir sudėtingumą. Jo išsaugojimas priklauso nuo natūralių buveinių apsaugos ir atsakingo gamtos išteklių naudojimo.

Virškinimas

Kikilis yra vienintelis paukštis, kuris minta lapais. Jų kvapas lyginamas su šviežio karvės mėšlo kvapu. Kvapą sukelia jų virškinimo sistema.

Hucinas minta drėgnose buveinėse augančių augalų lapais, kai kuriais vaisiais ir žiedais. Jis nerangiai laipioja tarp šakų. Kadaise buvo manoma, kad ši rūšis gali maitintis tik arumų ir mangrovių lapais, tačiau ji minta daugiau kaip penkiasdešimties rūšių lapais. Vieno Venesueloje atlikto tyrimo metu nustatyta, kad hoatzinų mitybos racioną sudaro 82 % lapų, 10 % žiedų ir 8 % vaisių.

Vienas iš daugelio šios rūšies paukščių ypatumų yra unikali virškinimo sistema. Augalinės kilmės medžiagoms suskaidyti, panašiai kaip galvijai ir kiti atrajotojai, Hoatzins naudoja bakterinę fermentaciją priekinėje žarnyno dalyje. Tačiau skirtingai nei atrajotojai, kurie turi prieskrandį (specializuotą skrandį, skirtą bakterinei fermentacijai), hoacinai turi neįprastai didelį pasėlį, sulankstytą į dvi kameras, ir didelę, kelių kamerų apatinę stemplę. Jo skrandžio kamera ir skrandis yra daug mažesni nei kitų paukščių.

Kiaulytės pasėlis yra toks didelis, kad išstumia skridimo raumenis ir krūtinkaulio kilį. Todėl jie taip prastai skraido. Dėl jų suėstuose lapuose esančių aromatinių junginių ir bakterinės fermentacijos paukštis turi nemalonų, į mėšlą panašų kvapą. Žmonės jį medžioja tik didelio nepritekliaus metu, kad gautų maisto. Jei paukštis minta vabzdžiais ar kitomis gyvūninėmis medžiagomis, tai yra grynai atsitiktinis dalykas.

Skrydžio metu, Bolivija

Klausimai ir atsakymai

K: Kur galima rasti Hoagą?

K: Kokia yra pagrindinė hoatzinų mityba?

K: Kokių ypatingų prisitaikymų turi hoatzinų žarnynas?

K: Kuo unikalūs hoatzinų jaunikliai?

K.: Kokiai šeimai priklauso hoatzinai?

K: Kas atsitiko artimiausiems hoatzinų giminaičiams?

K: Dėl ko vyksta diskusijos apie hoatzinus?

Paieška pagal raidę