Anchiornis

Aprašymas

Anchiornis yra mažas ankstyvasis troodontinis dinozauras su trikampio formos kaukole, kaip ir kitų troodontinių dinozaurų. Be to, Anchiornis turėjo ilgas kojas, kurios paprastai rodo, kad buvo stiprus bėgikas. Tačiau gausios kojų plunksnos rodo, kad ilgos kojos gali būti vestigialinis bruožas, nes bėgiojantys gyvūnai paprastai turi mažiau, o ne daugiau plaukų ar plunksnų ant kojų. Anchiornis priekinės galūnės taip pat buvo labai ilgos, neįprastos troodontidams (kurie paprastai turi trumpas rankas), bet panašios į dromaeozauridų ir ankstyvųjų paukščių, o tai pabrėžia jo bazinę ("primityvią") padėtį tarp dinobitų.

Plunksnos

Pirmasis Anchiornis egzempliorius, rastas 2000-aisiais, išsaugojo tik silpnus plunksnų pėdsakus aplink išlikusią kūno dalį, o gerai išsilaikiusio antrojo egzemplioriaus plunksnos išliko beveik visiškai, todėl mokslininkai galėjo nustatyti plunksnų struktūrą ir jų išsidėstymą.

Kaip ir kiti ankstyvieji paukščiai, pavyzdžiui, Microraptor, Anchiornis turėjo didelius sparnus, sudarytus iš skrydžio plunksnų, pritvirtintų prie rankos ir plaštakos (kaip ir šiuolaikinių paukščių), taip pat skrydžio plunksnų ant užpakalinių kojų, sudarančių priekinių ir užpakalinių sparnų sistemą. Anchiornis priekinį sparną sudarė 11 pirminių ir 10 antrinių plunksnų. Skirtingai nei Microraptor, Anchiornis pirminės plunksnos buvo maždaug tokio pat ilgio kaip ir antrinės, jos sudarė labiau suapvalintą sparną su išlenktomis, bet simetriškomis centrinėmis mentėmis, mažomis ir plonomis santykinai, užapvalintais galais, o visa tai rodė prastesnes aerodinamines savybes, palyginti su vėlesniais giminaičiais. Microraptor ir Archaeopteryx ilgiausios priekinių sparnų plunksnos buvo arčiausiai sparno galo, todėl sparnai atrodė ilgi, siauri ir smailūs. Tačiau Anchiornis ilgiausios sparnų plunksnos buvo prie riešo, todėl sparnas buvo plačiausias per vidurį ir siaurėjo ties galu, todėl buvo apvalesnis, mažiau pritaikytas skrydžiui.

Anchiornis užpakaliniai sparnai taip pat buvo trumpesni nei Microraptor, juos sudarė 12-13 skrydžio plunksnų, pritvirtintų prie blauzdikaulio (apatinės kojos) ir 10-11 - prie metatarsuso (viršutinės kojos). Be to, kitaip nei Microraptor, užpakalinių sparnų plunksnos buvo ilgiausios arčiau kūno, o pėdų plunksnos buvo trumpos ir nukreiptos žemyn, beveik statmenai pėdos kaulams. Skirtingai nei kitų žinomų Mezozojaus dinozaurų, Anchiornis pėdos (išskyrus nagus) buvo visiškai padengtos plunksnomis (daug trumpesnėmis nei sudarančios užpakalinį sparną).

Likusią kūno dalį dengė dviejų tipų paprastesnės pūkinės (plunksninės) plunksnos, kaip ir Sinornithosaurus. Ilgos pūkinės plunksnos dengė beveik visą galvą ir kaklą, liemenį, viršutinę kojų dalį ir pirmąją uodegos pusę. Likusią uodegos dalį puošė plunksninės uodegos plunksnos (rectrices).

Spalva

2010 m. komanda ištyrė daugybę itin gerai išsilaikiusio Anchiornis egzemplioriaus plunksnų taškų, kad nustatytų melanosomų - pigmentinių ląstelių, suteikiančių plunksnoms spalvą - pasiskirstymą. Ištyrę melanosomas ir palyginę jas su šiuolaikinių paukščių melanosomomis, mokslininkai galėjo sudaryti Anchiorniso spalvų ir raštų žemėlapį, kai jis buvo gyvas. Nors šis metodas buvo naudotas ir anksčiau, Anchiornis tapo pirmuoju mezozojaus dinozauru, kurio beveik visą gyvenimo spalvą pavyko sužinoti.

Dauguma Anchiornis kūno plunksnų buvo pilkos ir juodos. Galvos plunksnų vainikas daugiausia buvo rausvas, o jo pagrindas ir priekis - pilkas, o veidas tarp daugiausia juodų galvos plunksnų turėjo rausvų dėmelių. Priekinių ir užpakalinių sparnų plunksnos buvo baltos su juodais galiukais. Dangčiai (trumpesnės plunksnos, dengiančios ilgųjų sparnų plunksnų pagrindus) buvo pilki, kontrastuojantys su daugiausia baltais pagrindiniais sparnais. Didesni sparno dangalai taip pat buvo balti su pilkais arba juodais galiukais, išilgai sparno vidurio suformuodami tamsesnių taškų eiles. Ant išorinio sparno (pagrindinių plunksnų dangalų) jos buvo tamsios juostos arba lygios taškų eilės, o ant vidinio sparno (antrinių plunksnų dangalų) - nelygios dėmės. Kojų blauzdos buvo pilkos, išskyrus ilgas užpakalinių sparnų plunksnas, o pėdos ir kojų pirštai buvo juodi.

Kaip ir daugeliui šiuolaikinių paukščių, anchiornis turėjo sudėtingą spalvinį raštą, kai ant kūno ir sparnų dėmėmis išsidėsčiusios skirtingos spalvos, arba "plunksnų ir plunksnų viduje ir tarp plunksnų". Šiuolaikinių paukščių tokie spalvų raštai naudojami bendraujant ir rodant vaizdą tos pačios rūšies paukščiams (pvz., poruojantis ar rodant teritorinę grėsmę) arba gąsdinant ir perspėjant konkuruojančias ar plėšrias rūšis.

Paleobiologija

Anchiornis išsiskyrė ilgomis priekinėmis galūnėmis, kurios sudarė 80 % viso užpakalinių galūnių ilgio. Tai panašu į Archeopteriksą; ilgos priekinės galūnės būtinos skrydžiui. Anchiornis taip pat turėjo labiau paukštišką riešą nei kiti neavialiniai teropodai. Autoriai iš pradžių manė, kad Anchiornis galėjo skraidyti arba sklandyti. Tačiau tolesni radiniai parodė, kad Anchiornis sparnai, nors ir gerai išsivystę, buvo trumpi, palyginti su vėlesnėmis rūšimis, pavyzdžiui, Microraptor, su palyginti trumpomis pirminėmis plunksnomis, kurių galai buvo suapvalinti, simetriški, priešingai nei smailėjančių, aerodinamiškai proporcingų Microraptor plunksnų. Taigi gyvūnas galėjo sklandyti, bet greičiausiai ne skraidyti.

Anchiornis turi ilgas užpakalines kojas, o tai rodo, kad jis greitai bėga. Tačiau Anchiornis kojos ir net pėdos bei pirštai buvo padengti plunksnomis, todėl mažai tikėtina, kad Anchiornis galėjo bėgioti žeme. Tikėtinas medžiuose besilaikančio sklandytojo gyvenimo būdas.

Susiję puslapiai

• Paukščių kilmė