Anchiornis ("artimas paukštis") - mažų, plunksnuotų troodontinių dinozaurų gentis. Anchiornis huxleyi pavadintas Thomo Henry Huxley, kuris pirmasis pasiūlė glaudų evoliucinį ryšį tarp paukščių ir dinozaurų, garbei. Visas individas būtų 34 cm ilgio ir svertų tik 110 g, todėl tai mažiausias žinomas plunksnuotasis dinozauras.
Anchiornis fosilijų rasta Liaoninge (Kinija), datuojamų pirmąja vėlyvojo juros periodo puse, prieš 160-161 mln. metų.
Išvaizda ir plunksnos
Anchiornis buvo padengtas įvairių tipų plunksnomis: pūkinėmis (plumaceous) kūno dalims ir labiau išvystytomis žemo profilio (pennaceous) plunksnomis ant sparnų ir kojų. Dėl tų ilgesnių plunksnų ant priekinių ir užpakalinių galūnių jis kartais apibūdinamas kaip „keturispėkis“ arba turintis „antrąsias sparnas“ ant kojų. Tokia plunksnų išdėstymo kombinacija suteikė jam platų plunksnų paviršių, galėjusį padėti stabilizuoti kūną skrydyje ar glidime.
Spalvos rekonstrukcija
Vienas žymiausių Anchiornis tyrimų — spalvos rekonstrukcija pagal melanosomų (plauko/plunksnos pigmento organelių) pėdsakus. Remiantis tyrimais, Anchiornis turėjo kontrastingą raštą: daugiausia juodos ir pilkos dėmės su baltomis juostomis ant sparnų bei rudai-ryškiai raudoną kepurėlę arba krestą. Tokios rekonstrukcijos padėjo suprasti, kad plunksnos ankstyvuosiuose paraviančiuose buvo ne tik izoliacinės ar aerodinaminės funkcijos, bet ir vizualinėms (kamufliažas, signalizacija) reikmėms.
Dydis ir gyvenimo būdas
- Ilgis: apie 34 cm nuo snukio iki uodegos galo.
- Svoris: apytiksliai 110 g — panašus į mažų dabartinių paukščių svorį.
- Mityba: greičiausiai smulkus plėšrūnas arba visavalgis, medžiojęs bestuburius (vabzdžius), mažus stuburinius arba rinkęs maistą iš žemės ir medžių.
- Judėjimas: greičiausiai geras bėgikas, moki kilti į medžius; plunksnos ant kojų ir rankų galėjo leisti glidinti arba manevruoti ore, nors nėra įrodymų, kad jis sugebėjo ilgai palaikyti tiesioginį sparnuotą skrydį kaip šiuolaikiniai paukščiai.
Taksonomija ir evoliucinė reikšmė
Nors Anchiornis iš pradžių buvo priskirtas troodontidams, vėlesni filogenetiniai tyrimai dažnai rodo jį kaip bazalinį paravianą, artimą paukščiams (Avialae) arba pasidalijantį bruožus su abiem grupėmis. Jo išlikę plunksnų tipai ir kūno proporcijos yra svarbūs įrodymai palaipsninės skrydžio adaptacijos evoliucijai: jie rodo, kad daugelis plunksnų ir struktūrų, susijusių su skrydžiu, pirmiausia atsirado dėl kitų funkcijų (šiltinimas, parodymai) ir vėliau buvo eksaptuoti skrydžiui.
Radimo istorija ir išsaugojimas
Tiriamosios Anchiornis fosilijos yra gerai išsaugotos, dažnai rodančios detalias plunksnų kontūras ir net melanosomų struktūras. Dėl išsamaus plunksnų išsaugojimo mokslininkai galėjo atlikti mikrostruktūrinius tyrimus, kurie leido rekonstruoti raštus ir spalvas bei geriau suprasti plunksnų evoliuciją prieš paukščių kilmę.
Reikšmė mokslui
Anchiornis padėjo sujungti spragas tarp klasikinių dinozaurų ir ankstyvųjų paukščių, pateikdamas tiesioginius įrodymus, kad plunksnos ir jų įvairūs tipai atsirado jau prieš patį sistemingą skrydį. Šis dinozauras tapo vienu iš geriausiai žinomų pavyzdžių, rodantį, kaip kompleksinės struktūros (pvz., sparnų plunksnos) gali atsirasti palaipsniui ir turėti kelias funkcijas per savo evoliuciją.