Plunksnuotasis dinozauras – tai dinozauras, turėjęs plunksnas. Šiandien daugelis mokslininkų mano, kad plunksnos buvo plačiai paplitusios tarp coelurozaurų ir galbūt pasitaikė daugelyje kitų teropodų. Plunksnų pasiskirstymas ir tipai skyrėsi: nuo paprastų, viengubų siūlų (proto-plunksnų) iki sudėtingų dvikrypčių ir skraidymo plunksnų, panašių į šiandieninių paukščių.

Idėja, kad dinozaurai yra artimai susiję su paukščiais, leido peržiūrėti plunksnų kilmę ir paskirtį. Archeopteriksų fosilijose randamos gerai išsaugotos plunksnos, o 1990-ųjų pradžioje pradėti atradimai Kinijoje atskleidė akivaizdžiai ne paukščių dinozaurų liekanas su išlikusiomis plunksnomis. Dabar žinoma, kad apie 40 teropodų genčių turėjo plunksnas arba plunksnų atitikmenis.

Įrodymai ir metodai

  • Fosilijos: plunksnų struktūros ir odos atspaudai dažniausiai randami smulkiaagrūdėse nuosėdose, pvz., Yixian formacijoje (Kinija), kurios leido išsaugoti smulkias detales.
  • Molekuliniai tyrimai: vieno iš egzempliorių, Shuvuuia deserti, iškastinių plunksnų imunologiniai tyrimai parodė teigiamą beta-keratino aptikimą. Beta-keratinas yra pagrindinis paukščių plunksnų baltymas, todėl tokie radiniai stiprina plunksnų homologijos su paukščių plunksnomis idėją.
  • Struktūriniai požymiai: kai kurių dinozaurų ant žastų ar žandikaulių matomos “quill knobs” (plunksnų tvirtinimosi vietos), liudijančios apie plunksnų buvimą ir funkciją.
  • Melanosomų analizė: išlikę spalvos pigmentų pėdsakai leido rekonstrutuoti plunksnų spalvas ir raštus, suteikiant informaciją apie elgseną (pvz., kamufliažas ar rodyklės).

Plunksnų funkcijos

Plunksnų evoliucija greičiausiai prasidėjo ne dėl skraidymo. Galimos pagrindinės funkcijos:

  • Izoliacija – šilumos išlaikymas, ypač mažesniems dinozaurams ir jaunikliams.
  • Parodomosios funkcijos – patinų ar individualių primatavimų raiška, poravimosi elgsenai ir išsigelbėjimui nuo plėšrūnų.
  • Sauga ir maskavimas – spalvų ir raštų įvairovė galėjo padėti slėptis ar įspėti priešus.
  • Broodingas ir kiaušinių šildymas – kaip ir šiuolaikiniai paukščiai, kai kurie dinozaurai galėjo naudoti plunksnas lizdams ir jauniklių priežiūrai.
  • Skraidymo ar glajdavimo prototipai – kai kurių rūšių (pvz., Microraptor tipo formos) plunksnos prisidėjo prie glajdavimo ar pradinės skraidymo mechanikos vystymosi.

Evoliucinis ryšys su paukščiais

Daugelis požymių – skeletiniai bruožai, plunksnų struktūra ir molekuliniai radiniai – palaiko idėją, kad šiuolaikiniai paukščiai yra ištikimi tam tikrų teropodų palikuonys. Archeopteriksas tradiciškai laikomas pereinamu formatu tarp dinozaurų ir paukščių, o vėlesni atradimai Kinijoje papildė šią grandinę sudėtingesnėmis plunksnų formomis ir skirtingomis jų funkcijomis.

Žymios fosilijos ir atradimai

  • Archeopteriksas – seniūnas tarp „ankstyvųjų paukščių“, su gerai išsaugotomis plunksnomis.
  • Yixian formacijos radiniai – daugybė plunksnuotų dinozaurų, suteikusių reikšmingos informacijos apie plunksnų įvairovę.
  • Shuvuuia deserti, – pavyzdys, kuriame imunologiniai tyrimai parodė beta-keratino buvimą.
  • Kiti gerai žinomi pavyzdžiai (pvz., Sinosauropteryx, Velociraptor, Microraptor, Anchiornis) parodė įvairius plunksnų tipus nuo paprastų siūlinių iki sudėtingų skraidymo plunksnų.

Išvados

Šiuolaikiniai duomenys leidžia manyti, kad plunksnos nebuvo retas ar unikalus paukščių bruožas – jos buvo plačiai paplitusios tarp tam tikrų dinozaurų grupių ir atliko daug įvairių funkcijų. Tyrimai vis dar tęsiasi: nauji radiniai, pažangios analizės metodikos (pvz., pigmentų ir baltymų atsekimas) bei fosilijų atradimai gerina supratimą apie plunksnų kilmę, vaidmenį ir evoliuciją, bei stiprina ryšį tarp dinozaurų ir šiandieninių paukščių.