Yi - laipiojančių ir sklandančių dinozaurų gentis iš Kinijos juros periodo. Vienintelė rūšis - Yi qi - žinoma iš vieno iškastinio suaugusio individo egzemplioriaus, rasto viduriniojoje arba vėlyvojoje juroje Hebei, Kinijoje. Jis gyveno maždaug prieš 160 mln. metų. Fosilija buvo aprašyta mokslinėje literatūroje 2015 m. ir sukėlė didelį susidomėjimą dėl savo neįprastos sparno konstrukcijos.

Išvaizda ir morfologija

Yi buvo nedidelis, greičiausiai medžiuose gyvenęs gyvūnas, turėjęs plonas galūnes ir aštrias nagas, pritaikytas laipiojimui. Kaip ir kiti šios šeimos gyvūnai, Yi turėjo neįprastą, pailgą trečiąjį pirštą, kuris, kartu su kitomis struktūromis, padėjo išlaikyti iš odos padarytą membraninę sklandymo plokštumą (aerodinaminį sparną). Be to, fosilijoje matomi įvairūs odos ir plunksnų pėdsakai, kurie rodo sudėtingą dengiamųjų struktūrų kombinaciją – buvo aptikti ir pūkų tipo elementai, ir plokščios membranos liekanos.

Unikalus sparnas

Yi qi slydimo plokštumas taip pat palaikė ilga kaulinė atrama, pritvirtinta prie riešo. Šis modifikuotas riešo kaulas (kartais vadinamas „styliform“ elementu) ir sklandymo membrana yra unikalus tarp visų žinomų dinozaurų ir galėjo lemti sparnus, savo išvaizda panašius į šikšnosparnių sparnus. Tačiau svarbu pabrėžti, kad tai nėra homologinė pterosaurų ar šikšnosparnių struktūra — tai konvergentinė adaptacija, kurią šis genas išbandė sklandymui ar ribotam skrydžiui.

Elgsena ir judėjimas

Dauguma tyrėjų mano, kad Yi buvo labiau pritaikytas sklandymui nei aktyviam plakamojo tipo skrydžiui. Kombinacija ilgo trečio piršto, styliform elemento ir membranos leido formuoti plokščią paviršių, tinkamą oro pasipriešinimui ir horizontaliam slinkimui tarp medžių. Aplinkos rekonstrukcijos rodo miškingas vietoves, kuriose toks gebėjimas būtų naudingas persikelti tarp šakų, gaudyti maistą ar pabėgti nuo plėšrūnų.

Taksonomija ir giminystė

Yi priskiriamas šeimai Scansoriopterygidae, kuriai priklauso ir kiti mažesni, medžiuose gyvenę teropodai, pvz., Scansoriopteryx ir Epidexipteryx. Šios grupės dinozaurai pasižymėjo modifikuotais rankų skeletais ir įvairiomis eksperimentinėmis oro judėjimo adaptacijomis (pvz., plunksnomis ar membranomis), todėl Yi ypač svarbus suprantant, kaip nepriklausomai vystėsi skraidymo sprendimai tarp dinozaurų.

Mokslinės diskusijos

Rasta fosilija ir jos interpretacija sukėlė diskusijų: dalis mokslininkų pabrėžia tiesioginį membranos buvimą ir interpretaciją kaip sklandymo organo, kiti atkreipia dėmesį į mikroskopines struktūras ir siūlo, kad kai kurios išsaugotos dalys gali būti plunksnų ar minkštųjų audinių variacijos. Tyrimai apie aerodinamiką ir biomechaniką tiek iš kompiuterinių modelių, tiek iš lyginamosios anatomijos paprastai rodo, kad Yi labiau tiktų glidavimui nei aktyviam plakamojo skrydžiui.

Reikšmė evoliucijai

Yi qi yra svarbus radinys, nes iliustruoja, kad oro judėjimo evoliucijoje dinozaurų linijoje vyko daug eksperimentų: ne tik plunksnuotas „paukščių“ tipo sprendimas, bet ir membraniniai sparnai ar mišrios konstrukcijos. Tai parodo konvergenciją – skirtingos linijos nepriklausomai išrado panašias struktūras, kad galėtų judėti ore.

Pavadinimas Yi qi bei jo neįprasta anatomija primena, kad praeityje gyvūnai bandė labai įvairius morfologinius sprendimus, o kiekvienas naujas radinys praturtina mūsų supratimą apie skrydžio ir sklandymo atsiradimą tarp teropodų.