Zebrinė midija (Dreissena polymorpha) – aprašymas, invazija ir pasekmės

Zebrinė midija (Dreissena polymorpha): invazinė rūšis — aprašymas, plitimo keliai ir ekologinės bei infrastruktūros pasekmės Didžiuosiuose ežeruose ir vandens tiekimo sistemose.

Zebrinė midija (Dreissena polymorpha) yra mažas vėžiagyvis. Tai dvigeldis moliuskas, vadinamas midijų rūšimi. Suaugusios zebrinės midijos dažniausiai užauga apie 1–2,5 cm ilgio, jų kriauklės forma yra trikampė arba kūgiška. Spalvų raštai būna įvairūs — juostos gali būti tamsios, rusvos, geltonos arba blyškios; kai kurios kriauklės beveik vientisos be ryškių dryžių.

Išvaizda ir atskyrimas nuo panašių rūšių

Šios midijos tvirtinasi prie kietų paviršių naudodamos byssus — plonus, šilkinius siūlus, esančius po kriauklėmis. Dėl to jos dažnai formuoja tankias kolonijas ant uolų, krantų, savo kolegų kriauklių ir žmogaus statinių. Nors jų išvaizda panaši į kvagga midijų, šias dvi rūšis galima atskirti: padėtos ant paviršiaus zebrinės midijos stabiliai laikosi ant savo plokščios apatinės dalies, o kvagga midijos (Dreissena bugensis), neturinčios taip išreikštos plokščios apačios, dažniau apvirsta ir gali įsikurti ant minkštesnių dugno gruntų.

Gyvenimo ciklas ir plitimo būdai

Zebrinė midija dauginaosi gausiai: patelės ir patinai išskiria kiaušinius ir spermą į vandenį, iš kurių išsirita plaukiantys lervos stadijų (veligeriai). Šios lervos gali plūduriuoti vandenyje nuo kelių dienų iki kelių savaičių, kol suranda tinkamą paviršių prisitvirtinti. Dėl plaukiamųjų lervų ir prisitvirtinimo prie laivų, laivų variklių, vandens prietaisų ir kitų plaukiojančių objektų, zebrinės midijos plinta pasyviai per ilgus atstumus.

Invazijos istorija ir paplitimas

Ši rūšis kilusi iš Ponto-Kaspijos regiono; XX a. pabaigoje ji plačiai išplito po Europos ir Šiaurės Amerikos vidaus vandenis. Šie moliuskai greitai plinta prilipę prie laivų. Šiuo pasyviu būdu jos pateko į daugelį naujų vietovių, kur neturi natūralių plėšrūnų, todėl jų populiacijos dažnai smarkiai išauga.

Pasekmės ekologijoje ir ūkyje

Zebražuvės kelia rimtų problemų Šiaurės Amerikos Didžiųjų ežerų regione ir kitur, nes jos greitai dauginasi. Jos kolonizuoja hidroelektrinių ir atominių elektrinių, viešojo vandens tiekimo įmonių ir pramonės objektų vandentiekio vamzdžius. Dėl to jos užkemša vandens šaltinius ir filtavimosi ruožus: kolonizuoja vamzdžius, susiaurindamos srautą, todėl sumažėja įsiurbimas į šilumokaičius, kondensatorius, priešgaisrinę įrangą, oro kondicionavimo ir aušinimo sistemas. Manoma, kad zebriniai moliuskai ir toliau apgyvendins Didžiuosius ežerus ir net pateks į Misisipės upės regioną.

Ekologinės pasekmės:

• Planktono sumažėjimas: intensyvus filtruojamasis maitinimasis sumažina fitoplanktono ir zooplanktono gausą, keičia maisto tinklus ir gali nusilpninti vietinių žuvų jauniklių maitinimąsi.
• Vandens skaidrumo padidėjimas: dėl planktono sumažėjimo vanduo tampa skaidresnis, kas gali pakeisti vandens augalijos augimą ir buveinių struktūrą.
• Cheminių medžiagų kaupimasis: midijos gali kaupti sunkiuosius metalus ir kitus teršalus, veikiamaisiais bioindikuojančiais organizmais.
• Bendra biologinė įtaka: jie konkuruoja su vietinėmis rūšimis, gali pakeisti dumblių ir vandens augalų bendrijas, taip pat tarnauti kaip substratas kitoms invazinėms rūšims.

Ekonominės pasekmės:

• Kainuojantys valymo ir priežiūros darbai vandens įsiurbimo sistemoms, jėgainių įrenginiams ir infrastruktūrai.
• Sumažėjęs pramoninių procesų efektyvumas dėl užsikimšusių įsiurbimo angų ir sumažinto vandens pralaidumo.
• Kelia grėsmę rekreacinei veiklai ir žvejybai bei didina prieinamų išteklių valdymo sąnaudas.

Valdymas ir prevencija

Visuomenės bei infrastruktūros valdymo priemonės apima:

• Fizinines priemones: mechaninis kasimas ir nuėmimas, laikini barjerai, ultragarso arba elektriniai prietaisai, kurie mažina prisitvirtinusių midijų skaičių.
• Cheminės ir terminės procedūros: dezinfekcinės medžiagos, tirpiklių naudojimas ar karštas vanduo (priklausomai nuo įrenginio jautrumo) — taikoma tik profesionaliai ir atsargiai dėl aplinkos apsaugos reikalavimų.
• Suveikimo įrenginių apsauga: filtrai, tinkleliai ir didesnės angos įsiurbimo vietose, reguliarus patikrinimas ir priežiūra.
• Prevencinės priemonės: valčių, pramoginių priemonių ir įrangos išvalymas prieš perkėlimą į kitus vandenis, keramikinės arba cheminės danga ant laivų denių, laivų valymas sausu būdu, sausas džiovinimas arba karštas vanduo.

Ką daryti, jei radote zebrinę midiją?

Jei pastebite didelius kolonijų sankaupas arba neįprastą midijų plitimą, praneškite vietos aplinkos apsaugos tarnybai arba vandens ūkio institucijai. Jeigu plaukiate su valtimis ar kita plaukiojančia įranga, laikykitės taisyklių: išvalykite, išdžiovinkite, išjunkite (angl. Clean, Drain, Dry) ir venkite perkėlimo į kitus vandens telkinius. Dalyvavimas stebėjimo programose ir ataskaitų teikimas padeda valdyti invaziją ir mažinti ilgalaikes pasekmes.

Žvelgiant į ateitį, svarbu derinti technologinius sprendimus su visuomenės švietimu ir tarptautiniu reguliavimu (pvz., balasto vandens valdymas), kad būtų sumažintas tolesnis zebrinių midijų plitimas ir jų poveikis ekologijai bei ekonomikai.

Klausimai ir atsakymai

K: Kas yra zebrinė midija?

K: Kaip plinta zebriniai moliuskai?

K.: Kuo zebrinės midijos skiriasi nuo kvaitulinių midijų?

Klausimas: Kodėl zebrinės midijos yra Šiaurės Amerikos Didžiųjų ežerų regiono problema?

K.: Kaip zebrinės midijos veikia pramoninius objektus?

K.: Ar zebrinės midijos ir toliau gyvens Didžiuosiuose ežeruose?

K: Koks yra zebrinių moliuskų spalvinis raštas?

Paieška pagal raidę