Kulindadromeus – Sibiro jūros periodo žolėdis su plunksnų struktūromis
Kulindadromeus — Sibiro jūros periodo žolėdis su plunksnas primenančiomis struktūromis; išsaugotos fosilijos atskleidžia izoliacinę plunksnų dangą ir naujas ornitischianų evoliucijos įžvalgas.
Kulindadromeus - žolėdis dinozauras, ornitischianas iš Sibiro (Rusija) juros periodo. Rastas į beraštį Kulindos vietovėje Transbaikalyje, šis dinozauras tapo žinomas dėl neįprastos odos dangos ir gerai išsilaikiusių minkštųjų audinių liekanų.
Vardas, dydis ir morfologija
Pavadinimas Kulindadromeus reiškia „Kulindos bėgikas“ (Kulinda + graikiškas dromeus = bėgikas). Tai smulkus, greičiausiai bipedinis žolėdis — suaugę individai greičiausiai siekė apie 1–2 m ilgio (įskaitant uodegą), turėjo ilgus galinius galūnes ir trumpesnes priekinės. Kaukolė ir apatiniai kaukolė fragmentai su žandikauliais rodo pritaikymą augalinės mitybos arba mišrios (omninvorinės) dietos požymiams: smulkūs, plokšti dantys ir žandikaulių struktūra, leidžianti apdoroti augalą.
Plunksnų primenančios struktūros ir jų reikšmė
Ant fosilijos kūno matyti aiškių plunksnas primenančių struktūrų požymių. Išlikusių audinių pavyzdžiai rodo kelis tipų integumentą: segmentus, panašius į viengubas siūlines filamentas, ir tankesnes, „kuokštines“ struktūras ant kūno. Šios formacijos tikriausiai atliko temperatūros reguliavimo arba funkciją, taip pat galėjo dalyvauti demonstraciniuose (socialiniuose) signaliniuose elgesiuose. Svarbu pažymėti, kad aptiktos struktūros nėra pritaikytos skrydžiui — jos nėra skrydžio plunksnos.
Atraskimas, išsaugojimas ir stratigrafija
Pirminis egzempliorius buvo dalinė kaukolė su apatiniais žandikauliais, tačiau vėlesni kasinėjimai atvėrė gerai išsilaikiusių skeletų ir minkštųjų audinių kolekciją. Ugnikalnio pelenų sluoksniai sudaro išskirtinio išsilaikymo Konservat-Lagerstätte, kurioje vulkaninės dulkės ir anoksinės sąlygos leido išsaugoti ne tik kaulus, bet ir odos bei plunksnų pėdsakus. Nuo 2010 m. aptikta daugiau fosilinės medžiagos, įskaitant subadultinius ir juvenilinius individus, kas suteikė galimybę tirti raidos stadijas ir morfologijos variacijas skirtingame amžiuje.
Mityba, ekologija ir elgsena
Kulindadromeus laikomas pagrinde žolėdžiu: dantų ir žandikaulių ypatumai rodo, kad jis galėjo vartoti minkštą augalinę medžiagą, lapus, ūglius ir galbūt sėklas. Judėjimo anatomija – stiprios galinės galūnės ir ilgas uodegos balansas – rodo, kad gyvūnas buvo aktyvus dieninis bėgikas, gyvavęs mišriose miškų ir pievų aplinkose kartu su kitais dinozaurais, ropliais ir paukščių protėviais.
Reikšmė evoliucijos studijoms ir diskusijos
Aptikimas turi didelę reikšmę suvokiant plunksnų evoliuciją: anksčiau plunksnų primenančios struktūros buvo daugiausia susijusios su terapodais (dvikojai raidiniai rūšys, iš kurių kilo paukščiai). Kulindadromeus – kaip ornithischianas – parodė, kad tokios struktūros galėjo būti plačiau paplitusios tarp dinozaurų grupių, o galbūt ir jų bendrame protėvyje. Tai paskatino persvarstyti hipotezes apie plunksnų kilmę ir funkcijas ne tik kaip skrydžio elementą, bet ir kaip šilumos izoliaciją, kamufliažą ar signalizaciją.
Vis dėlto tarp mokslininkų vyko ir diskusijos: kai kurie tyrėjai kėlė abejonių dėl interpretacijos, siūlydami alternatyvias kilmes (pvz., derminius pluoštus ar mikrobinius sluoksnius). Tačiau dauguma paleontologų pripažįsta, kad aptikti filamento-panašūs dariniai yra reikšmingi ir palaiko idėją apie integumentinių struktūrų įvairovę dinozaurų faunoje.
Apibendrinimas
Kulindadromeus yra vienas iš svarbiausių atradimų, pakeitusių supratimą apie dinozaurų odą ir plunksnų rūšis. Jo atvejis parodo, kad plunksnų ar plunksnų primenančių struktūrų evoliucija buvo sudėtingesnė ir galbūt ankesnė nei manyta anksčiau. Tolimesni tyrimai ir nauji radiniai leis aiškiau nustatyti, kiek plačiai tokie dariniai buvo paplitę įvairiose dinozaurų grupėse ir kokias funkcijas jie atliko skirtinguose ekologiniuose kontekstuose.
Kūno paviršiaus ypatybės
Ant egzempliorių matomos didelės kūno paviršiaus dalys (oda arba "integuent"). Ant uodegos viršaus yra žvynų eilės, o žvynų danga išsišakoja į plunksnas panašiomis struktūromis. Iki jo atradimo buvo manoma, kad proto plunksnos būdingos tik teropodams. Aptiktos plunksnų liekanos yra trijų tipų.
Pirmąjį tipą sudaro plauko pavidalo gijos, dengiančios liemenį, kaklą ir galvą. Jie yra iki trijų centimetrų ilgio ir primena "dinopūkelius", jau žinomus iš tokių teropodų kaip Sinosauropteryx. Antrajame tipe matyti 1,5 cm ilgio gijų grupės, kurių kiekviena grupė išeina iš bazinės plokštelės. Jos yra ant žasto ir šlaunies. Bazinės plokštelės išsidėsčiusios šešiakampiu, tačiau viena kitos neliečia. Trečiasis tipas yra unikalus. Jis rastas ant viršutinės blauzdos dalies ir sudarytas iš šešių ar septynių į juosteles panašių iki dviejų centimetrų ilgio struktūrų pluoštų. Kiekviena juostelė sudaryta iš maždaug dešimties lygiagrečių iki 0,1 milimetro pločio gijų.
Anksčiau aprašyti Ornitischia, Psittacosaurus ir Tianyulong, siūlai gali būti homologiški "protoperoms", rastoms neavijinių teropodų organizmuose. Tai reikštų, kad plunksnos yra originalios visai Dinosauria ir galbūt visai Archosauria, nes panašių struktūrų yra ir Pterosauria.
Taip pat yra trijų tipų svarstyklės. Ant blauzdų apatinės dalies yra iki 3,5 mm skersmens šešiakampių žvynų. Mažais apvaliais, neperdengiamais žvyneliais, kurių skerspjūvis mažesnis nei vienas milimetras, padengtos rankos, kulkšnys ir pėdos. Uodegos viršų dengia penkios ilgos eilės lenktų stačiakampių žvynų, kurių skersmuo siekia 1 × 2 cm. Šių žvynelių galinis kraštas šiek tiek uždengia už jų esančio žvynelio priekinį kraštą. Viduryje, priešingai, į priekį išsikiša nedidelė atauga, kuri uždengia prieš ją esančios žvynelinės galinį kraštą. Autoriai mano, kad žvyneliai nėra suakmenėjusios žvynelinės ar osteodermos.
Klausimai ir atsakymai
K: Koks dinozauras yra Kulindadromeus?
A: Kulindadromeus yra žolėdis juros periodo dinozauras.
K: Kur buvo atrastas Kulindadromeus?
A: Kulindadromeus buvo rastas Sibire, Rusijoje.
K: Kuo reikšminga Kulindadromeus fosilija?
A: Kulindadromeus fosilijoje aiškiai matyti į plunksnas panašių struktūrų požymiai ant jo kūno.
K: Ar anksčiau buvo manoma, kad plunksnos būdingos šiai dinozaurų grupei?
A: Ne, nebuvo žinoma, ar šios grupės dinozaurai turėjo proto plunksnų.
K: Kokią funkciją atliko į plunksnas panašios struktūros ant Kulindadromeus kūno?
A: Į plunksnas panašios Kulindadromeus kūno struktūros tikriausiai atliko temperatūros reguliavimo funkciją.
K: Koks buvo originalus Kulindadromeus egzempliorius?
A: Originalus Kulindadromeus egzempliorius buvo dalinė kaukolė su apatiniais žandikauliais.
K: Kaip išliko Kulindadromeus fosilija?
A: Kulindadromeus fosilijos išsilaikymas yra išskirtinis dėl vulkaninių pelenų sluoksnių, kurie sudaro Konservat-Lagerstätte.
Ieškoti