Kulindadromeus - žolėdis dinozauras, ornitischianas iš Sibiro (Rusija) juros periodo. Rastas į beraštį Kulindos vietovėje Transbaikalyje, šis dinozauras tapo žinomas dėl neįprastos odos dangos ir gerai išsilaikiusių minkštųjų audinių liekanų.
Vardas, dydis ir morfologija
Pavadinimas Kulindadromeus reiškia „Kulindos bėgikas“ (Kulinda + graikiškas dromeus = bėgikas). Tai smulkus, greičiausiai bipedinis žolėdis — suaugę individai greičiausiai siekė apie 1–2 m ilgio (įskaitant uodegą), turėjo ilgus galinius galūnes ir trumpesnes priekinės. Kaukolė ir apatiniai kaukolė fragmentai su žandikauliais rodo pritaikymą augalinės mitybos arba mišrios (omninvorinės) dietos požymiams: smulkūs, plokšti dantys ir žandikaulių struktūra, leidžianti apdoroti augalą.
Plunksnų primenančios struktūros ir jų reikšmė
Ant fosilijos kūno matyti aiškių plunksnas primenančių struktūrų požymių. Išlikusių audinių pavyzdžiai rodo kelis tipų integumentą: segmentus, panašius į viengubas siūlines filamentas, ir tankesnes, „kuokštines“ struktūras ant kūno. Šios formacijos tikriausiai atliko temperatūros reguliavimo arba funkciją, taip pat galėjo dalyvauti demonstraciniuose (socialiniuose) signaliniuose elgesiuose. Svarbu pažymėti, kad aptiktos struktūros nėra pritaikytos skrydžiui — jos nėra skrydžio plunksnos.
Atraskimas, išsaugojimas ir stratigrafija
Pirminis egzempliorius buvo dalinė kaukolė su apatiniais žandikauliais, tačiau vėlesni kasinėjimai atvėrė gerai išsilaikiusių skeletų ir minkštųjų audinių kolekciją. Ugnikalnio pelenų sluoksniai sudaro išskirtinio išsilaikymo Konservat-Lagerstätte, kurioje vulkaninės dulkės ir anoksinės sąlygos leido išsaugoti ne tik kaulus, bet ir odos bei plunksnų pėdsakus. Nuo 2010 m. aptikta daugiau fosilinės medžiagos, įskaitant subadultinius ir juvenilinius individus, kas suteikė galimybę tirti raidos stadijas ir morfologijos variacijas skirtingame amžiuje.
Mityba, ekologija ir elgsena
Kulindadromeus laikomas pagrinde žolėdžiu: dantų ir žandikaulių ypatumai rodo, kad jis galėjo vartoti minkštą augalinę medžiagą, lapus, ūglius ir galbūt sėklas. Judėjimo anatomija – stiprios galinės galūnės ir ilgas uodegos balansas – rodo, kad gyvūnas buvo aktyvus dieninis bėgikas, gyvavęs mišriose miškų ir pievų aplinkose kartu su kitais dinozaurais, ropliais ir paukščių protėviais.
Reikšmė evoliucijos studijoms ir diskusijos
Aptikimas turi didelę reikšmę suvokiant plunksnų evoliuciją: anksčiau plunksnų primenančios struktūros buvo daugiausia susijusios su terapodais (dvikojai raidiniai rūšys, iš kurių kilo paukščiai). Kulindadromeus – kaip ornithischianas – parodė, kad tokios struktūros galėjo būti plačiau paplitusios tarp dinozaurų grupių, o galbūt ir jų bendrame protėvyje. Tai paskatino persvarstyti hipotezes apie plunksnų kilmę ir funkcijas ne tik kaip skrydžio elementą, bet ir kaip šilumos izoliaciją, kamufliažą ar signalizaciją.
Vis dėlto tarp mokslininkų vyko ir diskusijos: kai kurie tyrėjai kėlė abejonių dėl interpretacijos, siūlydami alternatyvias kilmes (pvz., derminius pluoštus ar mikrobinius sluoksnius). Tačiau dauguma paleontologų pripažįsta, kad aptikti filamento-panašūs dariniai yra reikšmingi ir palaiko idėją apie integumentinių struktūrų įvairovę dinozaurų faunoje.
Apibendrinimas
Kulindadromeus yra vienas iš svarbiausių atradimų, pakeitusių supratimą apie dinozaurų odą ir plunksnų rūšis. Jo atvejis parodo, kad plunksnų ar plunksnų primenančių struktūrų evoliucija buvo sudėtingesnė ir galbūt ankesnė nei manyta anksčiau. Tolimesni tyrimai ir nauji radiniai leis aiškiau nustatyti, kiek plačiai tokie dariniai buvo paplitę įvairiose dinozaurų grupėse ir kokias funkcijas jie atliko skirtinguose ekologiniuose kontekstuose.