Žvirbliai (Passer) – apibrėžimas, rūšys, biologija ir elgsena

Sužinokite viską apie žvirblius (Passer): rūšys, biologija, elgsena, lizdavimas ir atpažinimas — išsamūs aprašymai, įdomybės ir nuotraukos.

Žvirblis yra Passer genties paukštis. Tai maži paukščiai, priklausantys Passeridae šeimai, dažnai vadinami senojo pasaulio žvirbliais. Žvirbliai paprastai suka lizdus netoli namų ar pastatų, todėl jie yra vieni iš lengviausiai pastebimų paukščių miestuose ir kaimuose.

Pasaulyje aptinkama maždaug 25–35 rūšių šios genties paukščių; tikslus skaičius priklauso nuo taksonominių sprendimų. Geriausiai žinoma rūšis yra naminis žvirblis (Passer domesticus), kuris visame pasaulyje paplitęs šalia žmonių gyvenamų vietovių.

Atpažinimas ir išvaizda

Žvirbliai yra santykinai stambesni už daugelį kitų smulkių paukščių: jų kūno ilgis dažniausiai svyruoja apie 11–18 cm, o svoris – maždaug 20–40 g, priklausomai nuo rūšies. Daugeliui rūšių būdinga trupinti, krūminiai snapai, pritaikyti gliaudyti sėklas. Plunksnos dažnai rudos, pilkos ir juodos spalvų, o patinai dažnai ryškesni arba turi atpažįstamus spalvinius ženklus (pvz., juodą smakrą ar baltas skruostų dėmes), o patelės dažniau yra blankesnės.

Paskirstymas ir gyvenamoji aplinka

Gentis Passer natūraliai paplitusi Eurazijoje ir Šiaurės Afrikoje, tačiau kai kurios rūšys, ypač Passer domesticus, buvo išvežtos ir prisitaikė prie žmogaus sukurtų aplinkų visame pasaulyje. Žvirbliai gyvena įvairiose buveinėse: nuo atvirų laukų ir pievų iki parkų, sodų ir miesto kvartalų. Daug rūšių pageidauja atvirų arba pusiau atvirų vietovių, kur yra prieigų prie sėklų ir slėptuvių.

Elgsena ir socialumas

Žvirbliai dažnai yra išties socialūs paukščiai. Jie maitinasi ir peržiemoja būriais, ypač šaltuoju metų laiku. Dažnai matomi vaikštantys ant žemės, ieškantys sėklų ar maisto atliekų. Jie taip pat praktikuoja dulkų vonias, kurios padeda pašalinti parazitus ir prižiūrėti plunksnas.

Mityba

Žvirbliai daugiausia minta sėklomis ir grūdais, tačiau per veisimosi laikotarpį dažnai neša vabzdžių savo jaunikliams, nes baltymai yra svarbūs augantiems paukščiams. Jie yra visėdžiai ir prisitaikantys: miestų žvirbliai gali maitinantis kreiptis į žmonių paliktą maistą.

Veisimosi biologija

Žvirbliai dažnai sudaro monogaminius poras, nors kai kurios rūšys gali būti poliginės arba turėti sudėtingesnę porų struktūrą. Lizdai statomi ertmėse, šalia pastatų, palėpėse, tarpuose po stogais ar natūraliose uolų plyšiuose. Daug rūšių atspariai naudoja ir žmogaus statinius lizdams. Kiaušinių skaičius vienoje santuokoje dažniausiai yra 3–7, inkubacija trunka apie 10–14 dienų, o jaunikliai išskridinami maždaug per 10–20 dienų, priklausomai nuo rūšies.

Garsai ir komunikacija

Žvirbliai turi įvairius kvietimus, čiulbesius ir čirpimus, kuriais bendrauja poros, palaiko teritorijas arba skelbia pavojaus signalus. Naminio žvirblio balsas yra gerai pažįstamas – trumpos, grubios frazės ir „čiulpčiojimai“.

Taksonomija ir giminės

Kai kurie ornitologai Passer gentį apima siauriau arba plačiau. Kartais į žvirblių grupę priskiriamos arti giminingos gentys, pavyzdžiui:

• Petronia – uoliniai žvirbliai;
• Carpospiza – blyškieji uoliniai žvirbliai;
• Montifringilla – snieguolės.

Taksonominiai pokyčiai priklauso nuo genetinių tyrimų ir morfologinių analizų, todėl rūšių skaičius ir grupavimas gali keistis.

Sveikata, parazitai ir grėsmės

Žvirbliai, ypač miestų populiacijos, susiduria su įvairiomis grėsmėmis: buveinių praradimu, pesticidų poveikiu, ligomis, plėšrūnų (pvz., kačių) spaudimu ir maisto trūkumu. Kai kuriose vietovėse, ypač Europoje, Passer domesticus populiacijos pastaraisiais dešimtmečiais mažėjo dėl intensyvesnės žemdirbystės ir mažėjančio lizdų bei maisto prieinamumo.

Ekologinė reikšmė ir santykiai su žmonėmis

Žvirbliai atlieka svarbias funkcijas ekosistemose: padeda kontroliuoti vabzdžių populiacijas, skleidžia sėklas ir prisideda prie biologinės įvairovės. Daugelyje kultūrų jie yra gerai pažįstami ir toleruojami – netgi laukiamas svečias soduose bei senuose pastatuose. Tačiau kai kuriose situacijose, ypač didelėmis kolonijomis, jie gali pakenkti sėjomainai ar būti laikomi triukšmo ir nešvarumų šaltiniu.

Išsaugojimas

Dauguma Passer rūšių šiuo metu nėra kritiškai nykstančios, tačiau lokalūs populiacijų svyravimai verčia stebėti jų būklę. Išsaugojimo priemonės apima buveinių apsaugą, natūralių lizdų vietų išsaugojimą ir miesto aplinkos planavimą taip, kad būtų palikta vietos paukščiams lizduotis ir rasti maisto. Žmonių supratimas apie miesto ekologiją taip pat padeda sukurti palankesnes sąlygas žvirbliams.

Santrauka: Žvirbliai (Passer) yra plačiai paplitusi gentis mažų, socialių paukščių, prisitaikiusių gyventi šalia žmonių. Jie pasižymi universalumu mityboje, gebėjimu naudotis žmogaus statinių teikiamomis galimybėmis ir svarbia ekologine funkcija. Nors daugumos rūšių padėtys stabili, kai kurios populiacijos reikalauja dėmesio dėl aplinkos pokyčių ir žmogaus veiklos.

Naminis žvirblis

Naminis žvirblis (Passer domesticus) - žvirblių rūšis. Jis gyvena visame pasaulyje. Iš pradžių gyveno tik Europoje ir Azijoje. Tačiau žmonės keliavo į naujas vietas, ir naminis žvirblis taip pat iškeliavo į tas vietas. Dabar tai plačiausiai paplitęs paukštis. Tai reiškia, kad jis gyvena daugelyje vietų. Ši rūšis turi apie 50 porūšių.

Platinimas

Žvirblių galima pamatyti visuose Žemės žemynuose. Ilgą laiką jie gyveno tik Europoje, Azijoje ir Afrikoje. Tačiau žmonės keliavo į Australiją, Šiaurės ir Pietų Ameriką, todėl dabar žvirbliai sutinkami ir ten. Naminis žvirblis sutinkamas visuose žemynuose. Australijoje Vakarų Australijoje žvirblių nėra, nes jie nesugebėjo keliauti per dykumas, skiriančias šią valstiją nuo rytinių valstijų. Vyriausybė samdo žmones, kurie medžioja ir naikina visus galinčius atvykti žvirblius.

Šiaurės Amerika

Į Ameriką naminis žvirblis buvo atvežtas XIX a. pabaigoje. Jis buvo įvežtas specialiai. Jį importavo keli žmonės, tarp jų Eugene'as Schieffelinas, turtingas Niujorko Šekspyro gerbėjas. Jis norėjo į Ameriką įvežti visus Šekspyro kūriniuose minimus paukščius. Dvi iš šių rūšių sulaukė didelės sėkmės: strazdai ir naminiai žvirbliai. Jis suorganizavo užsienietiškų paukščių įvežimo draugiją, įregistruotą Albanio mieste.

Naminio žvirblio patinas


Žiniasklaida Patinas čirškia, patelė apsižvalgo.

Kiti vadinamieji "žvirbliai

Kai kurie ornitologai manė, kad Estrildid finches priklauso tai pačiai šeimai kaip ir žvirbliai. Tačiau dabar jos priskiriamos kitai šeimai - Estrildidae.

Taip pat yra grupė, vadinama amerikietiškaisiais žvirbliais arba Naujojo pasaulio žvirbliais. Jie taip pat priklauso kitai šeimai - Emberizidae (žvirbliniai).

Gyvatvorinis žvirblis (dar vadinamas dunksu) Prunella modularis taip pat nėra tikras žvirblis. Žvirbliu jis vadinamas tik todėl, kad seniai seniai žmonės visus mažus rudus paukščius vadino žvirbliais. Šis pavadinimas vartojamas iki šiol, nes tai yra tradicija.

Aprašymas

Naminis žvirblis yra mažas paukštis. Jis būna 14-18 cm ilgio. Sveria 24-39,5 g. Patelės yra mažesnės už patinus.

Naminių žvirblių patinai ir patelės yra skirtingų spalvų. Patinas yra rudos, pilkos ir baltos spalvos. Jis turi juodą gerklę. Naminių žvirblių patelės ir jaunikliai yra rudos ir tamsiai geltonos arba kreminės spalvos. Jų galva ir sparnai turi dryžius (juosteles).

Buveinė

Naminis žvirblis gyvena šalia žmonių, dažnai netoli žmonių namų miestuose ir miesteliuose. Taip pat gyvena netoli ūkių ir lizdą suka krūme ar nedideliame medyje. Per metus jis gali turėti du ar tris jauniklius. Tai reiškia, kad kiekvienais metais jis turi du arba tris kiaušinių ir jauniklių rinkinius.

Konservavimas

Jungtinėje Karalystėje sumažėjo naminių žvirblių skaičius, nes sumažėjo jų buveinių gyvatvorėse. Dabar Jungtinėje Karalystėje jiems gresia išnykimas. Tačiau kitose šalyse šie paukščiai vis dar labai paplitę.

Passer domesticus domesticus kiaušiniai

Klausimai ir atsakymai

K: Kas yra žvirblis?

K: Kur žvirbliai dažnai suka lizdus?

K: Kiek pasaulyje yra žvirblių rūšių?

K: Kokia yra žinomiausia žvirblių rūšis?

K: Ar yra kitų genčių, kurios kartais priskiriamos žvirblių grupei?

Paieška pagal raidę