Compsognathus — mažas Juros periodo mėsėdis dinozauras: apibrėžimas ir faktai
Compsognathus — mažas Juros periodo mėsėdis dinozauras: sužinokite faktus apie radinius, dydį, elgseną ir išlikusias mitybos įrodymus iš Vokietijos ir Prancūzijos.
Compsognathus buvo nedidelis mėsėdis dinozauras-teropodas, gyvenęs Juros periodo pabaigoje, prieš 144 milijonus metų. Jis buvo maždaug metro ilgio, bėgiojo ant dviejų kojų, o pusiausvyrai išlaikyti naudojo ilgą uodegą.
Compsognathus žinomas iš dviejų beveik pilnų egzempliorių, vienas iš Vokietijos (89 cm 35 in ilgio), kitas iš Prancūzijos (125 cm 49 in ilgio). Vokiečių egzempliorius rastas Solnhofeno kalkakmenyje Bavarijoje, daugiau kaip prieš 150 metų.
Didesnis prancūziškas egzempliorius (MNHN CNJ 79) buvo rastas 1972 m. Portlando kalkakmenyje, netoli Nicos pietryčių Prancūzijoje. Nors iš pradžių jis buvo aprašytas kaip atskira rūšis Compsognathus corallestris, vėliau kiti jį pervadino į kitą Compsognathus longipes pavyzdį.
Tai vienas iš nedaugelio dinozaurų, kurių mityba tiksliai žinoma: abiejų egzempliorių pilvuose išliko mažų, judrių driežų liekanų.
Taksonomija ir radinių reikšmė
Compsognathus priskiriamas Compsognathidae šeimai, priklausančiai mažųjų coelurosaurių grupei. Tai vienas iš geriausiai žinomų vėlyvojo Juros mažų teropodų, kurio išsamūs skeletai leido mokslininkams geriau suprasti mažų dinozaurų anatomiją ir ekologiją. Nors taksonominiai sprendimai dėl kai kurių egzempliorių (pvz., prancūziškojo) pavadinimų kartais keitėsi, bendras vaizdas apie jo morfologiją yra pakankamai aiškus dėl išsaugotų skeletų.
Išvaizda, dydis ir fiziologija
Compsognathus buvo smulkus, grakštus teropodas: trumpas liemuo, ilga uodega ir stiprios užpakalinės galūnės, pritaikytos bėgimui. Galva buvo santykinai mažesnė, su ilga snores dalimi ir smulkiais, peiliškų formų dantimis, pritaikytais praryti mažu grobį. Priekinės galūnės turėjo tris pirštus su klausomais nagais, tinkamais laikyti ir užkabinti grobį.
Dydis svyravo tarp egzempliorių: mažesnis vokiečių pavyzdys apie 89 cm ilgį, didesnis prancūziškas apie 125 cm. Svorio estimacijos skiriasi, bet dažnai nurodomas maždaug 0,5–3 kg diapazonas, priklausomai nuo amžiaus ir kūno proporcijų.
Kalbant apie plunksnas ar plaušą, tiesioginių įrodymų Compsognathus atveju nėra išlikę, tačiau artimi giminingi teropodai (pvz., kai kurie coelurosaurai) rodė primityvias plunksnų struktūras. Dėl to daugelis mokslininkų mano, kad Compsognathus galėjo turėti plaušišką ar filamentinę dangą, ypač jauniklių ar tam tikromis kūno vietomis.
Elgsena ir ekologija
Compsognathus buvo greitas ir vikrus plėšrūnas, mityboje orientuotas į mažus gyvius — driežus, vabzdžius ir galbūt smulkius žinduolius ar kiaušinius. Išlikusios pilvo srityje rastos driežų liekanos aiškiai rodo, kad jis aktyviai gaudė lengvai pagaunamą grobį. Dėl mažo dydžio jis greičiausiai naudojo greitį ir manevringumą puolimams ir pabėgimams nuo didesnių plėšrūnų.
Gyveno sausumos pakraščiuose ir lagūnų aplinkoje, kurią reprezentuoja Solnhofeno ir Portlando kalkakmenys — tai rodo, kad Compsognathus galėjo veikti tiek sausumoje, tiek netoli vandens ekosistemų, kur gausu smulkaus grobio.
Evoliucinis kontekstas ir reikšmė paleontologijoje
Compsognathus padėjo mokslui suprasti, kokie galėjo būti smulkūs teropodai Juros laikais: jų anatominės savybės, greičio ir medžioklės strategijos. Nors ilgą laiką laikytas vienu iš mažiausių žinomų dinozaurų, vėlesni radiniai iš Kinijos ir kitų vietovių atrado dar mažesnių rūšių. Vis dėlto Compsognathus išlieka svarbus dėl gerai išsaugotų skeletų ir retų pilvo turinio liekanų, leidžiančių tiesiogiai nustatyti mitybą.
Mokslo istorija ir popkultūra
Pirmieji Compsognathus radiniai buvo aprašyti XIX a., o jų geras išsaugojimas padėjo formuoti ankstyvą supratimą apie teropodų anatomiją. Per pastaruosius dešimtmečius diskusijos apie rūšis ir pavadinimus (pvz., C. corallestris vs. C. longipes) parodo, kaip nauji radiniai ir persvarstymai gali keisti taksonominį vaizdą.
Compsognathus taip pat pateko į populiariąją kultūrą — dažnai rodomas filmuose ir leidiniuose kaip „kompaktiškas“ plėšrūnas (kartais sutrumpintai vadinamas „compy“). Tokios reprezentacijos dažnai išryškina jo greitį ir grobuonišką elgesį, nors popkultūroje jo charakteristikos kartais būna išgalvotos arba perdėtos.
Santrauka: Compsognathus buvo smulkus, greitas Juros periodo teropodas, gerai žinomas dėl beveik pilnų egzempliorių ir išsaugotų pilvo turinio liekanų, kurios patvirtina jo mitybą mažais stuburiniais. Jis atstovauja svarbų žingsnį suprantant mažų dinozaurų ekologiją ir evoliuciją.
Šioje 1903 m. Franzo Nopcos iliustracijoje pavaizduotas vokiško pavyzdžio skrandžio turinys.
Skeleto rekonstrukcija, Senovės gyvybės muziejus - Padėkos taškas, Lehis, Jutos valstija Skulptūrinį modelį sukūrė Bruce'as J. Mohnas
Istorinė reikšmė
Thomas Henry Huxley ("Darvino buldogas"), kuris buvo lyginamosios anatomijos specialistas, beveik prieš 150 metų atliko jos tyrimą. Jis palygino pirmąjį iškastinį paukštį Archaeopteryx su Compsognathus. Šios dvi fosilijos buvo rastos tose pačiose uolienose: Solnhofeno kalkakmenyje Bavarijoje, Vokietijoje. Sluoksniai kilę iš juros periodo pabaigos, maždaug prieš 144 mln. metų. Hakslis įrodė, kad jos beveik identiškos, išskyrus Archeopterikso priekines galūnes ir plunksnas. Jis parodė esminį paukščių ir roplių giminingumą, kurį sujungė į Sauropsida pavadinimą. Hakslis padarė išvadą, kad paukščiai išsivystė iš mažų mėsėdžių dinozaurų.
Dieta
Driežo liekanos Vokietijos egzemplioriaus krūtinės ląstos ertmėje rodo, kad Compsognathus maitinosi mažais stuburiniais gyvūnais. Maršas, 1881 m. tyrinėjęs egzempliorių, manė, kad šis nedidelis skeletas Compsognathus pilve yra embrionas, tačiau 1903 m. Francas Nopcsa padarė išvadą, kad tai driežas. Ostromas nustatė, kad palaikai priklauso Bavarisaurus genties driežui, kuris dėl ilgos uodegos ir galūnių proporcijų buvo greitas ir vikrus bėgikas. Tai savo ruožtu leido daryti išvadą, kad jo grobuonys Compsognathus turėjo turėti aštrų regėjimą ir gebėjimą greitai pagreitėti bei aplenkti driežą. Bavarisauras yra vientisas, o tai rodo, kad Compsognathus turėjo praryti visą grobį. Prancūziškojo egzemplioriaus skrandžio turinį sudaro neidentifikuoti driežai arba sphenodontidai.
Dydis
Kadaise buvo manoma, kad Comsognathus yra mažiausias dinozauras. Tačiau, jei manytume, kad mažesnysis egzempliorius buvo jauniklis, tuomet yra ir kitų šiek tiek mažesnių rūšių. Mažiausias dinozauras tikriausiai yra Anchiornis; kiti kandidatai yra šie: Mikropachicefalozauras; Caenagnathasia; Microraptor; ir Parvicursor.
Klausimai ir atsakymai
Klausimas: Kas yra Compsognathus?
A: Compsognathus buvo mažas mėsėdis teropodas dinozauras.
K: Kada egzistavo Compsognathus?
A: Compsognathus egzistavo Juros periodo pabaigoje, prieš 144 milijonus metų.
K: Kiek laiko gyveno Compsognathus?
A: Compsognathus buvo maždaug metro ilgio.
K: Kaip judėjo Compsognathus?
A: Compsognathus bėgiojo ant dviejų kojų, o pusiausvyrai išlaikyti naudojo ilgą uodegą.
K: Kur buvo rasti du beveik pilni Compsognathus egzemplioriai?
A: Vienas egzempliorius buvo rastas Vokietijoje, o kitas - Prancūzijoje.
K: Kokia buvo Compsognathus mityba?
A: Compsognathus mitybą sudarė maži, judrūs driežai, kurių rasta abiejų egzempliorių pilvuose.
K: Ar Compsognathus buvo mažiausias dinozauras Žemėje?
A: Taip, Compsognathus kadaise buvo mažiausias dinozauras žemėje, tačiau dabar šis titulas priklauso mikropachicefalozaurams.
Ieškoti