Casineria — ankstyviausias amniotas iš Sūrio įlankos (340 mln. m.)
Casineria — 340 mln. metų senumo ankstyviausias amniotas iš Sūrio įlankos: mažas vabzdžiaėdis su naguotomis kojomis, kertinis radinys amniotų kilmei.
Casineria buvo keturkojis, gyvenęs prieš maždaug 340 mln. metų Misisipės (ankstyvojo Karbono) periode. Tai buvo nedidelis gyvūnas — apytiksliai 15 cm ilgio — kurio kūno sandara rodo pereinamą stadiją tarp ankstyvųjų varliagyvių ir vėlesnių sausumos amniotų.
Gyvenamoji vieta ir ekologija
Manoma, kad Casineria gyveno gana sausoje aplinkoje dabartinėje Škotijoje, netoli pakrančių ir palankių perėjimo zonų tarp sausumos ir drėgnų biotopų. Tokia vieta galėjo būti sudaryta iš užliejamų lygumų ir seklumų su sezoniniais sausesniais tarpsniais — sąlygos, kuriomis evoliucinės naujovės, leidžiančios nepriklausyti nuo vandens dauginimosi, buvo ypač naudingos.
Anatomija ir mityba
Casineria turėjo daugelį bruožų, kurie sudaro bazinių (= primityvių) varliagyvių ir išvestinių (= pažengusių) amniotų požymių — tai vadinama evoliucine mozaika. Išlikę kaulų fragmentai leidžia manyti, kad gyvūnas buvo smulkių grobuonių — tikėtina, vabzdžiaėdė — tipo: jo dantys ir žandikaulio forma būtų tinkami gaudyti smulkų bezdžius bei bestuburius.
Ypač svarbu, kad išlikusiose galūnių liekanose nustatyta po penkis pirštus su nagais ant kiekvienos rankos, o tai žymi ankstyviausią žinomą naguotą pėdą tarp panašių fosilijų. Tokie požymiai rodo prisitaikymą prie aktyvaus gyvenimo sausumoje ir gebėjimą vaikščioti ant kieto substrato.
Fosilijos atradimas ir trūkumai
Vienintelė žinoma fosilija yra fragmentinė — joje trūksta didžiosios dalies kaukolės ir nemažos kūno dalies, todėl pilna anatominių detalių rekonstrukcija yra sudėtinga. Nepaisant to, išlikę elementai suteikia pakankamai informacijos, kad būtų galima nustatyti ryšius su ankstyvaisiais amniotais, nors interpretacijos dėl tikslios taksonomijos kartais skiriasi tarp mokslininkų.
Reikšmė evoliucijoje
Casineria laikoma vienu iš gyvybingų kandidatų būti arti amniotų kilmės vietos arba net vienu pirmųjų tikrų amniotų grupės narių. Jei šis interpretavimas teisingas, Casineria iliustruoja svarbų žingsnį, kai stuburiniai gyvūnai įgijo bruožus, leidžiančius visiškai pereiti prie sausumos gyvenimo (pvz., aptaki galūnių sandara, nagai), sumažinant ryšį su vandenimi dauginimosi ciklo metu.
Pavadinimas
Jo pavadinimas Casineria lotyniškai reiškia „Cheese Bay (Sūrio įlanka)“ — tai vietovė netoli Edinburgo, kurioje buvo rastas fosilijos fragmentas.
Neaiškumai ir tolimesni tyrimai
Dėl fragmentiškumo lieka atvirų klausimų: ar Casineria tikrai buvo tikras amniotas ar tik jam artimas progenitorius; kaip tiksliai atrodė jo kaukolė ir vidaus organų išsidėstymas; ar jis jau turėjo visas reprodukcines adaptacijas, būdingas amniotams (pvz., kiaušinio apvalkalą). Nauji radiniai arba persvarstymai esamų duomenų gali patikslinti jo vietą evoliucinėje medyje.
Išvada: Casineria yra reikšmingas, nors fragmentiškas, tarpinis fosilinis liudijimas apie perėjimą nuo varliagyvių link amniotų. Jo kombinacija primityvių ir pažengusių bruožų bei gyvenimo požymiai daro šią formą svarbia studijų tema, siekiant suprasti sausumos faunos evoliuciją prieš ~340 mln. metų.
Atradimas
1992 m. mėgėjas kolekcininkas mėgėjas pastebėjo šio keturkojo gyvūno liekanas ant Sūrio įlankos kranto Škotijoje. Kitus penkerius metus fosilija laukė Škotijos nacionaliniame muziejuje Edinburge, kol mokslininkai susitelkė ties kitais projektais. 1997 m. buvo pradėti darbai, kurių metu iš aplinkinės akmeninės matricos buvo atidengtos likusios fosilijos dalys.
Tyrimas atskleidė, kad šis gyvūnas tikriausiai gyveno daug sausesnėje aplinkoje, nei iki šiol buvo žinoma. Pirmą kartą apie šiuos atradimus buvo pranešta 1999 m.
Filogenetiniai ryšiai
Casineria turi bruožų, kurie ją sieja su ankstyvaisiais keturkojais, ypač grakštaus (liekno) kūno sudėjimo, su lengvais kojų kaulais, nesujungtomis kulkšnimis ir nagais pasibaigiančiais pirštais. Dėl to gyvūnas galėjo aktyviai naudoti pėdas traukos tikslais, o ne kaip atramas. Tai rodo, kad daugiausia gyveno sausumoje. Šie požymiai rodo, kad jis buvo glaudžiai susijęs su amniotais.
Dėl savo pažangių savybių Casineria galėjo būti vienas iš pirmųjų tikrų amniotų, t. y. kiaušinių dėjikų, kurie kiaušinius dėjo dar iki skilimo tarp sinapsidų ir sauropsidų. Casineria nukelia amniotų linijų kilmę daug toliau, nei buvo manoma anksčiau.
Casineria ir jos giminaičiai buvo bene pirmieji stuburiniai gyvūnai, kurie gyveno ir dauginosi sausumoje.
Klausimai ir atsakymai
K: Kada gyveno Kasinerija?
Atsakymas: Kasinerija gyveno prieš 340 milijonų metų Misisipės epochoje.
K: Kokio dydžio buvo Kasinerija?
Atsakymas: Casineria buvo nedidelis, maždaug 15 cm ilgio gyvūnas.
K: Kur gyveno Casineria?
A: Casineria gyveno dabartinėje Škotijoje, kur tuo metu buvo gana sausa aplinka.
K: Kokių bruožų turėjo Casineria?
A: Casineria turėjo primityvių varliagyvių ir pažengusių amniotų požymių derinį.
K: Ar Casineria buvo vienas iš ankstyviausių amniotų?
A: Taip, Casineria buvo amniotų atsiradimo pradžioje arba labai arti jo ir galėjo būti vienas iš pirmųjų tikrų amniotų.
K: Kuo maitinosi Casineria?
A: Casineria buvo vabzdžiaėdis, t. y. maitinosi vabzdžiais.
K: Kokia Casineria vardo reikšmė?
A: Casineria pavadinta pagal Cheese Bay, vietovę netoli Edinburgo, kurioje ji buvo rasta, lotynišką pavadinimo versiją.
Ieškoti