Causinae — naktiniai driežai (Causus): apibrėžimas ir biologija
Sužinokite apie Causinae (naktinius driežus, Causus): rūšys, išvaizda, elgsena, nuodai ir mityba Afrikoje — išsami biologijos apžvalga.
Causinae, paprastai vadinami „naktiniais smaugliais“ arba „naktinėmis gyvatėmis“, yra pietų Sacharos Afrikoje gyvenančių nuodingų vipetų pošeimis. Šeima dažnai laikoma monotipine, nes jai priklauso vienintelė Causus gentis. Tradiciškai minima, kad yra šešios rūšys, tačiau priklausomai nuo taksonominių peržiūrų rūšių skaičius gali skirtis.
Morfologija ir spalva
Šios gyvatės paprastai yra stambaus, trumpesnio kūno sudėjimo, galva aiškiai atskirta nuo kaklo. Dydis svyruoja—daugelis rūšių užauga apie 60–90 cm ilgio, tačiau pasitaiko ir mažesnių individų. Spalva kinta nuo tamsiai pilkos, šviesiai pilkos iki rudos ar juodos, dažnai su kontrastinėmis dėmėmis ar raštais, kurie padeda susilieti su aplinka. Dorsalinės (nugarinės) šarvų eilės paprastai yra grublėtos arba briaunuotos.
Elgesys ir gynybinės strategijos
Nors populiariai vadinami „naktiniais“, dauguma Causus rūšių būna aktyvios dienos metu; kai kurie individai arba populiacijos yra naktiniai arba aktyvūs prie aušros ir sutemų. Užpuolus ar trikdant, jos dažnai susisuka į ritinį, šnypščia ir drebina kūną, bandydamos išgąsdinti priešą. Kai kurios rūšys gali pakelti galvą ir kaklą nuo žemės, rodyti liežuvį ir priimti grasinamą pozą, kartais imituodamos kobras iškeltą pozą.
Mityba
Pagrindinė Causus mityba yra rupūžės ir varlės, tačiau registruojami ir plėtojami užfiksuoti epizodai, kai jos gaudo mažus varliagyvius, driežus, retkarčiais mažus žinduolius arba paukščius. Kai kurios rūšys gali būti nelabai išrankios ir, esant galimybei, praryja įvairius grobus.
Dauginimasis
Skirtingai nuo daugelio kitų viperų, Causus genties gyvatės dažnai yra kiaušinius dedančios (oviparinės). Kiaušinių skaičius vienoje porcija priklauso nuo rūšies ir patelės dydžio, dažniausiai svyruoja per kelias dešimtis. Kiaušiniai inkubuojami kelias savaites; išsirita jaunikliai, kurie iš karto būna savarankiški.
Nuodai ir pavojus žmonėms
Šios gyvatės yra nuodingos — kaip ir kitos vipetos, jos turi velenines (solenoglifines) nuodingas dantis. Nors nuodai paprastai veikia lokalų audinį (sukelia skausmą, patinimą ir kartais audinių pažeidimą), įkandimų sunkumas priklauso nuo rūšies, įkandimo vietos ir žmogaus sveikatos. Daugeliu atvejų įkandimai nėra mirtini su laiku suteikta medicinine pagalba, bet visada reikalingas medicininis įvertinimas ir gydymas. Negalima savarankiškai gydytis — kreipkitės į sveikatos priežiūros specialistus.
Plitimas, buveinės ir apsauga
Pietų Sacharos Afrikoje Causus rasite įvairiose buveinėse: pievose, savanose, mišriuose miškuose, krūmynuose ir net šalia vandens telkinių, kur gausu varliagyvių. Kai kurios rūšys gerai toleruoja žmogaus pakeistą aplinką, tačiau habitatų nykimas, žemės ūkio intensyvėjimas ir persekiojimas dėl baimės yra pagrindiniai grėsmės veiksniai. Rūšių statusas ir apsaugos poreikiai skiriasi tarp atskirų rūšių; kai kurios laikomos nekenksmingomis, kitos gali būti pavojingos dėl lokalaus populiacijų mažėjimo.
Apibendrinant — Causus gentis yra įdomios, specializuotos viperų grupės, svarbios ekosistemoms kaip varliagyvių populiacijų reguliatorės. Dėl jų nitriškumo ir nuodų priežasčių jos pelnė tiek pagarbią, tiek baimės kupiną reputaciją tarp vietinių gyventojų bei gamtininkų.
Reprodukcija
Visi naktiniai driežai yra kiaušinėjiški, t. y. deda kiaušinius. Tai neįprasta daugumai viparisų, nes dauguma viparisų yra gyvaakiai, jie gimdo gyvi. Vienu metu jos deda apie dvi dešimtis kiaušinių. Šie kiaušiniai išsirita per maždaug keturis mėnesius, o išsiritę jaunikliai būna 4-5 colių (10-12,5 cm) ilgio.
Venom
Naktį gyvenantys šunys turi labai dideles, maždaug 10 cm ilgio nuodų liaukas. Tačiau, nors nuodų liaukos didelės, naktiniai drugiai ne visada panaudoja nuodus ant savo aukos. Nuodai pakankamai greitai nužudytų grobį, tačiau jie paprastai pagauna grobį ir jį praryja. Kai žmogui įkanda naktinė smauglys, nuodai neišsiskirsto po visą kūną, o sukelia tik patinimą įkandimo vietoje. Pranešimų apie mirties atvejus nuo naktinės diademos nuodų nėra gauta.
Rūšys
- Dviejų juostų naktinis dygliuotasis dygliuotis, C. bilineatus
- Nakties smauglys, C. defilippii
- Lichtenšteino naktinis smauglys, C. lichtensteinii
- Vakarų Afrikos naktinis smauglys, C. maculatus
- Žalioji naktinė smauglė, C. resimus
- Paprastasis naktinis smauglys, C. rhombeatus
Klausimai ir atsakymai
Klausimas: Kas yra Kaukazo kalnai?
A: Causinae - tai į pietus nuo Sacharos esančioje Afrikoje gyvenančių nuodingų vipetų pošeimis.
K: Kiek rūšių yra Causus gentyje?
A: Causus gentyje yra šešios rūšys.
K: Kokio dydžio yra naktiniai amazonai?
A.: Naktiniai pridurkai gali užaugti iki 60-90 cm ilgio.
K: Kokių spalvų paprastai būna naktiniai pridurkai?
A: Naktiniai pridurkai paprastai būna tamsiai pilki, šviesiai pilki, šviesiai rudi arba juodi su pilkomis ar juodomis dėmėmis.
K.: Ar naktiniai drugiai aktyvūs dieną, ar naktį?
A.: Naktiniai drugiai paprastai būna aktyvūs dieną, tačiau kai kurie būna aktyvūs ir naktį.
K.: Kaip naktiniai drugiai ginasi, kai yra užpuolami arba trikdomi?
A: Užpultas ar sutrikdytas naktinis drugys paprastai susisuka į ritinius ir pradeda šnypšti į priešą, kad jį išgąsdintų. Kai kurie taip pat gali pakelti galvą ir kaklą nuo žemės ir judėti į priekį iškišę liežuvį, kaip daro kobra.
K.: Kokia yra tipiška naktinių adjeroidų mityba?
A.: Naktiniai indėnai daugiausia minta rupūžėmis ir varlėmis, tačiau yra pranešimų, kad kai kurie naktiniai indėnai suėda beveik viską, ką randa, kol visiškai nebepajėgia nuryti maisto.
Ieškoti