Juodoji mamba (Dendroaspis polylepis) – nuodinga gyvatė: faktai ir buveinė
Juodoji mamba – nuodinga gyvatė: sužinokite apie Dendroaspis polylepis biologiją, nuodus, buveinę Afrikoje, ilgį, greitį ir elgseną bei praktinius saugumo patarimus.
Juodoji mamba (Dendroaspis polylepis) priklauso Elapidae šeimos gyvatėms. Tai antra pagal dydį nuodinga gyvatė pasaulyje. Suaugusi juodoji mamba gali užaugti iki 14 pėdų (4,3 m) ilgio. Juodosios mambos oda iš tikrųjų nėra juoda, jos pavadinimas kilo nuo burnos stogo spalvos.
Aprašymas
Juodoji mamba – viena didžiausių ir greičiausių nuodingų gyvačių Afrikoje. Kūnas yra ilgas ir smulkus, dažniausiai rusvai-žalsvas, rudas arba pilkas, todėl iš tolo ji nebūtinai atrodo juoda. Pavadinimas kilęs nuo vidaus burnos gleivinės tamsios, beveik juodos spalvos, kurią gyvatė plačiai atveria kaip įspėjamąjį ženklą. Suaugusių individų ilgis paprastai siekia 2–3,2 m, maksimumai užregistruoti iki ~4,3 m.
Buveinė ir paplitimas
Juodoji mamba gyvena Afrikos pietuose ir rytuose. Jų galima rasti iki pat Eritrėjos šiaurėje, Namibijos vakaruose ir visoje Pietų Afrikoje. Populiariausios buveinės – savanos, krūmokšniai, akmenuoti šlaitai ir miškingesnės stepės; taip pat gali gyventi netoli žmogaus gyvenamųjų vietų, jei ten gausu maisto. Ji mėgsta slėptis uolų plyšiuose, medžių šakose ir senose žinduolių landose.
Elgesys ir nuodai
- Greitis ir judrumas: tai labai greita gyvatė – gali pasiekti iki ~12 mylių per valandą (~19 km/h) ir aktyviai lipa medžiais bei krūmuose.
- Požiūris į grėsmę: paprastai būna drovi ir bėga nuo žmogaus, bet pasijutusi kampuota arba užspieta, gali agresyviai gintis: iškelia priekinius kūno trečdalius, pasitempia, garsiai kloja burną ir gali atakuoti kelis kartus iš eilės.
- Nuodai: juodosios mambos nuodai yra labai potentūs, sudaryti iš neurotoksinų (pvz., dendrotoxinai ir α-neurotoksinai), kurie blokuoja nervų impulsų perdavimą. Bito žmogaus atveju gresia raumenų paralyžius, kvėpavimo nepakankamumas ir širdies veiklos sutrikimai. Be teisminio gydymo ir antitoksinio serumo, užgriuvusios komplikacijos gali būti mirtinos per kelias valandas.
Mityba ir dauginimasis
Juodoji mamba minta mažais žinduoliais (graužtais, varliagyviais rečiau) ir paukščiais; ji taip pat gali gaudyti smulkesnius roplius bei jų jauniklius. Medžioja aktyviai, naudodama greitį ir nuodus, kad greitai paralyžiuotų grobį.
Dauginasi kiaušiniais (oviparija). Patelė deda rėtai keletą dešimčių kiaušinių – dažniausiai 6–17, inkubacija trunka apie 2–3 mėnesius, po to išsirita jaunikliai, kurių ilgis gali siekti apie 45–60 cm.
Santykiai su žmonėmis ir pavojai
Juodoji mamba yra viena pavojingiausių gyvačių dėl kombinacijos: didelių nuodų kiekių, greito elgesio ir gebėjimo atakuoti. Dauguma susidūrimų baigiasi bėgiojimu ir įspėjamaisiais šou, tačiau įkandimo atveju būtina skubi medicininė pagalba. Laiku suleistas antiserumas žymiai pagerina išgydymo galimybes.
Apsaugos būklė
Pasaulinė buveinė yra gana plati, todėl Dendroaspis polylepis paprastai nelaikoma sunkiąja nykstančia rūšimi; Tarptautinė Raudonoji knyga (IUCN) ją vertina kaip Least Concern (mažiausiai nerimą keliančią). Tačiau vietiniai populiacijų nuostoliai gali būti sukelti buveinių nykimo ir žmogaus persekiojimo.
Pirmoji pagalba susidūrus su įkandimu
- Skubiai kviesti greitąją medicinos pagalbą ir nugabenti nukentėjusįjį į ligoninę.
- Raminti nukentėjusįjį ir stengtis sumažinti judėjimą – kuo mažiau pernešti nuodų krauju.
- Imobilizuoti sužeistą galūnę (pvz., tvarsčiu), padėti ją žemiau širdies lygio.
- Neleisti pjaustyti, čiulpti žaizdos ar taikyti improvizuotų atraišų/ar elektrinių šokų. Tradiciniai būdai dažnai pavojingi ir neefektyvūs.
- Specializuotas gydymas antiserumu – būtinas ir leidžiamas tik ligoninėje.
Apibendrinant: juodoji mamba yra įspūdinga, bet pavojinga rūšis. Ji vengia žmonių, bet reikalauja atsargumo ir pagarbos. Susidūrus su ja — išlaikyti saugų atstumą ir kreiptis į profesionalią pagalbą.
Buveinė
Juodosios mamos mėgsta uolėtas kalvas, miškingas savanas ir miškus su akmenimis ir nuvirtusiais medžiais, kurie joms suteikia prieglobstį. Jų taip pat galima rasti tuščiaviduriuose medžiuose ir termitų piliakalniuose. Jei juodosios mambos niekas netrikdo, ji visą gyvenimą grįžta į tam tikrus namus. Paprastai jos aptinkamos pietų ir rytų Afrikos pietų ir rytų Afrikoje esančiose į pietus nuo Sacharos esančiose vietose. Jų galima rasti iki pat Eritrėjos šiaurėje ir Namibijos vakaruose bei Pietų Afrikos Respublikoje.
Grobis
Juodosios mamos minta mažais žinduoliais, pavyzdžiui, graužikais ir voverėmis. Kartais jie minta paukščiais. Jie įkanda vieną ar du kartus ir laukia, kol jų grobis paralyžiuojamas ir miršta. Tada juos suėda.
Plėšrūnai
Informacijos apie juodosios mambos plėšrūnus nėra daug, tačiau gyvatės turi daug plėšrūnų. Kai kurie plėšrūnai yra plėšrieji paukščiai, krokodilai, didelės varlės, mangustos, monitoriniai driežai, lapės, šakalai ir net žmonės. Juos žudome, nes bijome jų pavojingų nuodų. Be to, gyvatės kiaušinius kartais suėda maitvanagiai. jie yra laiko ir nepuola, jei jiems negresia pavojus. Jie taip pat valgo krūmų kūdikius.
Elgesys
Juodoji mamba yra baikštus gyvūnas. Jos mėgsta vengti kitų gyvūnų, tačiau jei kitas gyvūnas su jomis susiduria, jos tampa agresyvios. Kai juodajai mambai kyla grėsmė, ji pakelia galvą, atidaro burną, išplečia gaubtą ir iškiša liežuvį. Ji taip pat šnypščia. Jos įkandimai būna greiti ir ji įkanda daug kartų. Jos nuodai mums gali būti mirtini. Juodoji mamba mėgsta kaitintis saulėje ir įsimena vietą, kurioje kaitinasi. Jos yra greitos ir gali greitai laipioti medžiais. Jos bendrauja tokiais pačiais būdais kaip ir dauguma gyvatės. Jos akimis aptinka judesį ir, jei jis staigus, puola. Jos "mato" liežuviu, rinkdamos oro daleles ir dėdamos jas ant burnoje esančio organo. Šis organas oro dalelėmis jaučia, kas yra aplink juos. Kūno išorėje jie neturi ausų, tačiau gali jausti žemės vibracijas. Kaip ir daugelis kitų gyvatės, jei joms kyla grėsmė, jos rodo agresiją ir signalus, įspėjančius užpuoliką.
Venom
Juodosios mambos įkandimo lengvai užtenka nužudyti daugelį suaugusių vyrų. Daugeliu atvejų mirtini nuodai užtrunka nuo 30 minučių iki 3 valandų. Skirtingai nei dauguma gyvatės, ji turi pakankamai nuodų, kad per trumpą laiką galėtų įkąsti daug kartų. Jei įmanoma, juodoji mamba paprastai puola savo aukos galvą, kad galėtų lengvai nužudyti auką. Dėl šios priežasties juodoji mamba gali pakilti į beveik keturių pėdų aukštį.
Reprodukcija
Kai patinai ir patelės baigia poruotis, jie grįžta į savo namus. Per 2-3 mėnesius patelės padeda 6-17 kiaušinių, kurie išsirita per 2-3 mėnesius. Juodosios mamos, be poravimosi, tarpusavyje nebendrauja. Jos nesistengia auginti jauniklių. Padėjusi kiaušinius patelė juos padeda į saugią vietą ir palieka. Jaunikliai nuo pat gimimo turi apsiginti patys. Jaunikliai juodųjų mamba išbūna kiaušinyje 2-3 mėnesius, o paskui kiaušinio dantukais prasiskverbia pro lukštą. Išsiritę jie būna beveik visiškai išsivystę, jau turi nuodų liaukas ir gali apsiginti praėjus vos kelioms minutėms po gimimo. Juodosios mamos poruojasi anksti pavasarį. Gyvatės patinai patelę suranda sekdami jos kvapą. Radęs patiną, juodosios mambos patinas apžiūri jį liežuviu. Per poravimosi sezoną gyvatės patinai daug kovoja. Jie susipina kūnais ir pakelia galvas iki vieno metro nuo žemės. Tai primena šokį.
Giminingos rūšys
Juodoji mamba yra gimininga visiems elapidae šeimos nariams
Klausimai ir atsakymai
K: Koks yra mokslinis juodosios mambos pavadinimas?
Atsakymas: Mokslinis juodosios mambos pavadinimas yra Dendroaspis polylepis.
K: Kuriai gyvatės šeimai priklauso juodoji mamba?
A.: Juodoji mamba priklauso Elapidae šeimos gyvatėms.
K: Kokio ilgio gali užaugti suaugusi juodoji mamba?
A: Suaugusi juodoji mamba gali užaugti iki 14 pėdų (4,3 m) ilgio.
K: Kodėl juodoji mamba vadinama juodąja?
A: Juodoji mamba vadinama "juoda" dėl burnos stogo spalvos, o ne dėl odos spalvos.
K: Kurioje Afrikos dalyje galima rasti juodąją mambą?
A: Juodoji mamba gyvena Afrikos pietuose ir rytuose, šiaurėje iki Eritrėjos, vakaruose iki Namibijos ir visoje Pietų Afrikoje.
K: Kokia yra juodosios mambos gyvenimo trukmė?
A: Juodoji mamba gyvena 10-11 metų.
K: Kokia juodosios mambos reputacija pasaulyje?
A: Juodoji mamba visame pasaulyje žinoma dėl savo pavojingų nuodų ir laikoma viena iš mirtiniausių gyvatės rūšių pasaulyje.
Ieškoti