Kasuarai (Casuarius) - tai didelių paukščių, kurie negali skraidyti, rūšis. Jie priklauso neskraidančių paukščių, vadinamų ratitae, grupei. Kiti bėgiojantys paukščiai yra stručiai, emu, moa (dabar išnykę) ir mažieji kiviai.

Kazuarai gyvena Naujosios Gvinėjos ir šiaurės rytų Australijos atogrąžų miškuose. Tai drovūs paukščiai, gyvenantys giliai miškuose. Jie taip pat gali supykti ir užpulti žmones. Dėl to apie juos sunku sužinoti.

Grupė kasuarų vadinama šoku.

Išvaizda

Kasuarai yra vieni stambiausių neskraidančių paukščių. Aukštis priklausomai nuo rūšies siekia apie 1,2–1,8 m, o svoris – nuo ~18 iki >50 kg. Ant galvos jie turi stuburą primenantį ragėtinį gumbą (angl. casque), sudarytą iš keratino ir kaulo, kurio funkcija dar nėra visiškai aiški – jis gali tarnauti signalizavimui, apsaugai nuo aplinkos kliūčių, garsų stiprinimui ar amžiaus rodikliui. Plunksnos dažniausiai juodos, šiurkščios ir blizgios; kaklas bei galvos oda – spalvingos (melyna, raudonos ar geltonos dėmės ir lapeliai), ypač vyresnių paukščių.

Labai stiprios ir raumeningos kojos baigiasi trimis pirštais; vidurinis pirštas turi aštrų, kartais iki 12 cm siekiantį nagą, kuriuo kasuarai gali ginti teritoriją ir padaryti rimtus sužalojimus.

Rūšys

Dažniausiai išskiriamos kelios pagrindinės kasuarų rūšys: Casuarius casuarius (pietinis kasuaras), Casuarius bennetti (nykštukinis kasuaras) ir Casuarius unappendiculatus (šiaurinis kasuaras). Kai kurie mokslininkai laiko tam tikras formas porūšiais – taksonomija vis dar yra diskusijų objektas.

Buveinė ir mityba

Kasuarai daugiausia gyvena tankiuose atogrąžų miškuose, tačiau juos galima rasti ir pelkingose vietovėse, džiunglėse bei priemiesčių miško lopinėliuose. Jie yra svarbūs miško ekosistemos dalyviai – ypač vaisių platinimo atžvilgiu. Kasuarai dažniausiai yra vaisėdžiai, valgantys dideles įvairių medžių ir krūmų uogas, tačiau taip pat gali minta vabzdžiais, kirmėlėmis, smulkiais stuburiniuoju gyvūnais ir grybais. Jie praryja dideles uogas nepagrauždami, todėl sėklos praeina per virškinamąjį traktą ir paskleidžiamos dideliu atstumu nuo tėvinių augalų.

Elgsena ir socialinė struktūra

Kasuarai paprastai yra vieniši ir teritoriniai. Dažnai aptinkami tik patelės su jaunikliais arba individai savo aptvaruose. Jie gali bėgti labai greitai ir gerai manevruoja tankiame poaukštėje. Susidūrimai su žmonėmis yra reti, tačiau esant grėsmei kasuarai gali gintis smūgiais kojomis ir duriamaisiais nagais — tai gali sukelti sunkius sužalojimus.

Veisimas

Veisimosi metu patelė paprastai padeda kelis didelius žalsvus kiaušinius (dažniausiai 3–8), o inkubaciją ir vėlesnę priežiūrą atlieka patinas. Inkubacijos trukmė skaičiuojama apie keliasdešimt dienų, o jaunikliai yra palyginti savarankiški (precocial), seka patiną ir mokosi maisto suradimo — tėvo priežiūra gali tęstis keletą mėnesių.

Saugoma ir grėsmės

Pagrindinės grėsmės kasuarams – buveinių naikinimas (miškų kirtimai, žemės ūkio plėtra), susidūrimai su automobiliais, taip pat nuo naminių gyvūnų kilusios rizikos. Kai kurių rūšių apsauga vykdoma teisinėmis priemonėmis ir gamtosaugos projektais. Pavyzdžiui, pietinis kasuaras priskiriamas prie pažeidžiamų rūšių, todėl jam skiriama daugiau dėmesio apsaugos programose. Svarbu skatinti miškų išsaugojimą ir saugų kelių eismo organizavimą tose teritorijose, kur gyvena kasuarai.

Kultūrinė reikšmė

Kasuarai turi didelę reikšmę vietinėse Naujosios Gvinėjos ir Australijos aborigenų kultūrose – jie dažnai minimi mituose, naudojami tradiciniuose piešiniuose ir kaip medžioklės bei ritualų simboliai. Dėl savo išskirtinės išvaizdos ir elgsenos kasuarai taip pat patraukia mokslininkų ir gamtos mylėtojų dėmesį.

Visuomenės sąmoningumas apie kasuarų elgseną ir apsaugą padeda mažinti susidūrimų skaičių ir gerinti sąlygas šių paukščių išlikimui.