Kaspinuočiai

Kazuarų rūšys

Yra trys gyvos kasuarų rūšys:

• Australijoje ir Naujojoje Gvinėjoje gyvenantis pietinis kasuaras, Casuarius casuarius.
• Šiaurinis kaspijonas, Casuarius unappendiculatus, gyvenantis Naujojoje Gvinėjoje ir Naujojoje Britanijoje. Šis paukštis dar vadinamas vienspalviu kasuaru, auksaspalviu kasuaru arba Blyth'o kasuaru.
• Naujojoje Gvinėjoje gyvenantis nykštukinis kasuaras, Casuarius bennetti. Sveria iki 25 kg ir gali užaugti iki 1 m aukščio. Jis dar vadinamas Bennetto kaspinuočiu, kalnų kaspinuočiu arba mauruku.

Aprašymas

Pietinis kasuaras yra didžiausias miško paukštis pasaulyje ir antras pagal svorį paukštis po stručio. Jis yra trečias pagal ūgį po stručio ir emu. Patelės yra didesnės ir ryškesnės spalvos. Suaugę pietiniai kaspijiniai paukščiai būna nuo 1,5 m iki 1,8 m aukščio. Kai kurios patelės gali užaugti iki 2 m ir sverti apie 70 kg. Jie neturi plunksnų ant kaklo. Kaklai būna ryškiai raudonos, mėlynos, violetinės ir geltonos spalvos. Pietiniai kaspinuočiai turi dvi vantenas - laisvą odą, kuri kabo nuo kaklo. Šiaurinis kašalotas turi vieną vantą. Nykštukinis kasuaras neturi vytelių.

Kasaurai turi po tris kiekvienos kojos pirštus. Kiekviena jų turi aštrų nagą. Vidurinysis pirštas turi 120 mm ilgio nagą, panašų į dalgį. Kadangi kasuaras gali kopti, šis nagas yra labai pavojingas ir gali sužeisti arba nužudyti priešus. Mokslininkai mano, kad jie gali bėgti iki 50 km/val. greičiu. Jie gali pašokti iki 1,5 m (5 pėdų) ir moka plaukti. Yra užfiksuota, kad kasuariai yra užpuolę žmones ir gyvūnus. 1926 m. balandį netoli Mossmano (Kvynslandas) kasuaras užmušė šešiolikmetį berniuką.

Kasuarų sparnai yra maži ir neturi skrydžio plunksnų. Jie nėra pritaikyti skraidyti.

Veisimas

Vienu metu patelės deda nuo trijų iki aštuonių didelių, šviesiai žalsvai žalsvai mėlynų kiaušinių. Šie dideli kiaušiniai yra maždaug 90 mm x 140 mm ir sveria apie 600 g. Stručių ir emu kiaušiniai yra didesni. Patinas sėdi ant kiaušinių du mėnesius, kol jie išsirita. Po to jis devynis mėnesius rūpinasi rudai dryžuotais jaunikliais. Kasmet patelės poruojasi su dviem arba trimis patinais. Healesvilio prieglaudoje esantis kasuaras gyveno 61 metus.

Kazuarų kiaušinis.


Kasuarų jauniklis

Kasa

Visų trijų rūšių kasuarai turi į ragą panašų šalmą, vadinamą kaseka, ant viršugalvio. Kasko yra keratininė oda (panaši į piršto nagą), kurios vidinė dalis pagaminta iš tvirtos, bet į putplastį panašios medžiagos. Šią medžiagą galima sulenkti ir suspausti, bet ji vėl įgauna savo formą. Pavadinimas kaspijonas kilęs iš dviejų papuasų kalbos žodžių, reiškiančių "raguota galva". Kasausko priežastis nežinoma. Yra nemažai įvairių idėjų, pvz:

• Tai gali turėti seksualinį tikslą, nes patelių skraistė yra didesnė.
• Juo galima prasibrauti pro tankų mišką,
• Tai gali būti ginklas kovai su kitais kasuarais.
• Tai gali būti įrankis, kuriuo ieškodami maisto jie stumia lapų paklotę.
• Tai gali apsaugoti kasuarų kaukolę, jei jie atsitrenktų į medžius.

Biologas Andrew Mackas, stebėjęs kasuarus, su daugeliu šių idėjų nesutiko. Jis mano, kad kasytės turi įtakos tam, kaip kasytės girdi garsus arba kaip jos skleidžia garsus. Jis atrado, kad nykštukinis kaspijonas ir pietinis kaspijonas skleidžia labai silpnus garsus. Tai žemiausias iš žinomų paukščių skambesių, tarsi "bum", kurį žmonės gali tik išgirsti. Buvo išmatuotas 32 hercų pietinio kasuario garsas, o nykštukinio kasuario - dar žemesnis, tik 23 hercų. Paukščiai gyvena vieni, jie negyvena grupėmis, todėl "dūzgiantis garsas" gali būti būdas paukščiams susikalbėti (susikalbėti) dideliu atstumu tankiuose atogrąžų miškuose. Mokslininkai mano, kad tokiu būdu tarpusavyje galėjo bendrauti dinozaurai.

Dieta

Pagrindinis jų maistas - vaisiai, tačiau jie minta ir kitais dalykais, pavyzdžiui, sraigėmis, grybais, paparčiais ir gėlėmis. Jie svarbūs, nes miške platina augalų ir vaisių sėklas. Žinoma, kad kiekvienas kašalotas gyvena iki 700 ha plote, todėl sėklas perneša labai toli. Mažiausiai 70 atogrąžų miškų medžių sėkloms išplatinti reikalingi kašalotai. Jų sėklos yra per didelės, kad kiti atogrąžų miškų gyvūnai galėtų jas pernešti. 21 augalo sėklos turi būti suvalgytos ir praeiti pro kaubojus, antraip jos neišaugs. Kai kurios sėklos yra nuodingos visiems kitiems gyvūnams; jas gali valgyti tik kasuaras. Mokslininkai išsiaiškino, kad apie 150 atogrąžų miškų augalų reikalingi kašalotai.

Kasuarų išmatos su visomis sėklomis

Nykstančios rūšys

Pietų kasuaras Australijoje įtrauktas į nykstančių rūšių sąrašą. Mokslininkai mano, kad Australijoje liko tik 1200-1500 kasuarų. Daugelis miškų, kuriuose jie mėgsta gyventi, iškirsti ūkininkavimui ir kitokiai plėtrai. Nustatyta, kad Australijoje iškirsta 75 % atogrąžų miškų, kuriuose gyveno kasuarai. Kai 2006 m. ciklonas Larry smogė Mission Beach apylinkėms, daug kasuarų miškų buvo išnaikinta. Manoma, kad audra pražudė 18 % paukščių. Didelę grėsmę paukščiams kėlė tokie gyvūnai kaip laukinės kiaulės, šunys ir katės. Didelį pavojų paukščiams kelia automobiliai. Mokslininkai teigia, kad 70 % žinomų kasuarų žūties atvejų Mission Beach, Kvinslando valstijoje, buvo paukščiai, kurie žuvo bandydami kirsti kelią.

Naujosios Gvinėjos šiaurinis kasuaras yra įtrauktas į pažeidžiamų rūšių sąrašą. Jie lengvai gali tapti nykstančiais gyvūnais, jei nebus imtasi priemonių jiems apsaugoti. Mokslininkai nežino, kiek paukščių yra, bet mano, kad gali būti likę nuo 2 500 iki 9 999 šiaurinių kasuarų.

Gelbstint kaspinuočius

CSIRO tyrinėja kasuarų išmatas, siekdama išsiaiškinti, ar galima pagal jų DNR suskaičiuoti, kiek paukščių liko. 2008 m. Australijos vyriausybė sustabdė atogrąžų miškų žemės naudojimą namų statybai Mission Beach. Ketinama stengtis išlaikyti koridorius (siauras miško teritorijas), kad paukščiai galėtų saugiai judėti tarp atogrąžų miškų teritorijų. Žmonių bus prašoma savo žemėje atsodinti miško medžius ir augalus, kad šie koridoriai taptų koridoriais. Vyriausybė ketina pirkti žemę, kad būtų galima įrengti daugiau koridorių. Mokslininkai aiškinasi, kada ir kur kaspijonai kerta kelius. Tai reiškia, kad reikės griežtai apriboti automobilių greitį, siekiant apsaugoti kasuarus, kurie gali bandyti kirsti kai kuriuos kelius. Planuojama įrengti pakeliamus kelius, kad paukščiai galėtų praeiti po jais.

Daugelis zoologijos sodų, pavyzdžiui, Australijos roplių parkas Gosforde, Airlie Beach laukinės gamtos parkas ir Denverio zoologijos sodas, bando veisti kasuarus. Zoologijos soduose kasuariai gyvena iki 60 metų. Pirmasis zoologijos sode laikomas kasuaras buvo Amsterdame 1597 m. Jis buvo atvežtas kaip dovana Šventosios Romos imperijos imperatoriui Rudolfui II.

Kelio ženklas, skirtas kasuariams apsaugoti.

Kaspinuočiai dailėje ir muzikoje

2007 m. australų dainininkė Christine Anu išleido albumą "Chrissy's Island Family". Tai vaikams skirtų dainų rinkinys. Viena iš dainų vadinasi "Cassowary". Ji yra apie Samu, Wakka Woo kašalotą. Yra vaikams skirta paveikslėlių knyga, kurią pavadino Aronė Reimond Meeks (Arone Raymond Meeks) "Sisi ir kasuaras". Joje tradiciniu aborigenų stiliumi piešiniais papasakota į Sapnų laiką panaši istorija.

Anglų gamtos istorijos rašytojas ir dailininkas Johnas Gouldas savo septynių knygų rinkinyje "Australijos paukščiai" pateikė kasuarų piešinių. Jos buvo išspausdintos Londone 1851-1869 m. Kazuarų piešinius užbaigė Henris Ričteris (Henry Richter). Richterio akvarele nutapytas kaspinuočio paveikslas saugomas Melburno (Viktorijos valstija) muziejuje.

Kiti dideli paukščiai

• Paukštis dramblys
• Aepyornis
• Siaubo paukščiai
• Phorusrhacos
• Brontornis
• Dromornis
• Gastornis (Diatryma)