Keratinas
Keratinai yra pluoštinių baltymų grupė. Keratinas sudaro gyvūnų plaukus, ragus, nagus, kanopas, kriaukles, snapus ir plunksnas. Pavadinimas kilęs iš graikų kalbos žodžio keras, reiškiančio "ragas".
Keratinai yra kieti ir netirpūs. Jie sudaro ropliams, paukščiams, varliagyviams ir žinduoliams būdingas kietas, bet nemineralines struktūras. Panašiu biologiniu tvirtumu pasižymi ir chitinas.
Ląstelėse esančių keratino gijų mikroskopija.
Įvairios gyvūnų naudojimo rūšys
Keratinai yra pagrindinė iš odos augančių struktūrų sudedamoji dalis:
- žinduolių plaukų (įskaitant vilną), ragų, nagų, nagų, nagų ir kanopų α-keratinų.
- kietesni β-keratinai roplių žvynuose ir naguose, jų kiautuose (chelonia, pvz., vėžlio, vėžlio, vėžlio vėžlio), paukščių plunksnose, snapuose ir naguose. Šie keratinai daugiausia susidaro beta lakštais. Tačiau beta lakštų yra ir α keratinuose.
Nariuotakojai, pavyzdžiui, vėžiagyviai, dažnai turi egzoskeleto dalis iš keratino, kartais kartu su chitinu.
Keratinų taip pat randama daugelio gyvūnų virškinimo trakte, įskaitant apvaliuosius kirminus (kurių išorinis sluoksnis taip pat sudarytas iš keratino).
Nors dabar sunku tiksliai nustatyti, beveik neabejotina, kad dinozaurų žvynai, nagai, kai kurie apsauginiai šarvai ir snapai buvo sudaryti iš tam tikros rūšies keratino.
Šilkas
Vabzdžių ir vorų gaminami šilko fibroinai dažnai priskiriami keratinams, nors neaišku, ar jie filogenetiškai susiję su stuburinių gyvūnų keratinais.
Vabzdžių lėliukėse, voratinkliuose ir kiaušinių apvalkaluose randamas šilkas taip pat turi susuktus β-plokštelinius lakštus, kurie įjungti į pluoštus, suvyniotus į didesnius supermolekulinius agregatus.
