Kačių atsitiesimo refleksas: kaip jis veikia ir kodėl svarbus
Katės tiesinimo refleksas — tai natūralus katės gebėjimas krentant apsisukti ir nusileisti ant kojų. Refleksas pradeda formuotis maždaug 3–4 savaičių amžiaus, o iki 6–7 savaičių kateriukas paprastai jau moka tinkamai apsisukti. Šį sugebėjimą lemia lankstus stuburas, savita raktikaulio (klavikulos) sandara — raktikauliai yra maži, laisvai stovintys ir neprisijungę prie kitų kaulų, todėl leidžia petukams laisvai judėti — bei jautrus galvos orientacijos mechanizmas.
Kaip tai vyksta — pagrindiniai etapai
Katės tiesinimo refleksas susideda iš kelių aiškių žingsnių:
- Orientacijos nustatymas: per vidinį ausies balansą (vestibuliarinę sistemą) ir regėjimą katė nustato savo padėtį erdvėje.
- Galvos pasukimas: pirmiausia katė greitai pasuka galvą, kad nukreiptų žvilgsnį žemyn.
- Priekinės ir galinės kūno dalių atskyrimas: stuburas leidžia pamažu pasukti priekinę ir užpakalinę kūno dalis skirtingai — taip sukuriamas reikiamas kampas be didelio bendro kampinio momento.
- Kojų ir kūno išskleidimas: katė išskleidžia kojas ir ištiesina kūną, vėliau jas sulenkia nusileidimui, taip didindama oro pasipriešinimą ir amortizuodama smūgį.
Uodega ir kiti požymiai
Nors uodega katėms padeda stabilizuotis ir atlikti smulkesnius koregavimus ore, ji nėra būtina tiesinimo refleksui. Katės be uodegos dažniausiai vis tiek sugeba apsisukti, naudodamos lankstų stuburą, kūno segmentų nepriklausomą judėjimą ir kojų išsidėstymo keitimą. Todėl uodega palengvina, bet nėra esminė šiam įgūdžiui.
Fizika: aukštis, greitis ir „galutinis greitis“
Daugelis katinų sugeba nusileisti nesusižeidus, tačiau tai nereiškia, kad kritimas iš bet kokio aukščio yra saugus. Yra tam tikras minimalus aukštis, reikalingas, kad katė spėtų atlikti visus tiesinimo veiksmus — daugeliui kačių tai yra apie 12 colių (~30 cm), bet tai priklauso nuo amžiaus ir fizinės būklės. Taip pat yra aukštis, virš kurio papildomas kritimo aukštis nebelemia didesnio greičio — tai vadinama galutiniu (terminaliniu) greičiu. Kai katė pasiekia tokį greitį, ji dažnai atsipalaiduoja ir išskleidžia kūną, taip padidindama oro pasipriešinimą ir šiek tiek sumažindama smūgį.
Tyrimai ir „aukštų pastatų sindromas“
1987 m. Amerikos veterinarijos gydytojų asociacijos žurnale "Journal of the American Veterinary Medical Association" atliktame tyrime buvo apžiūrėtos 132 katės, iškritusios iš pastatų. Tyrėjai pastebėjo, kad sužeidimų skaičius ir sunkumas ne visada didėjo su didėjančiu aukščiu: katėms, nukritusioms iš maždaug penkių aukštų, dažnai jau būdavo pasiektas galutinis greitis, o virš septynių aukštų sužeidimų sunkumas kai kuriais atvejais buvo mažesnis nei nukritusioms iš vidutinio aukščio. Autoriai tai aiškino tuo, kad ilgiau krentant katės gali pilnai atlikti korekcijas, atsipalaiduoti ir išskleisti kūną, taip didindamos pasipriešinimą.
Rizika ir galimos traumos
Vis dėlto svarbu pabrėžti: katės gali rimtai susižeisti arba net būti sužalotos mirtinai. Dažniausios traumos po kritimų yra:
- lūžiai (ypač priekinėse galūnėse);
- vidaus organų traumos (dažnai mažiau akivaizdžios išoriškai);
- plaučių sužalojimai ar pneumotoraksas;
- stuburo ir nugaros traumos;
- smulkūs sužeidimai, mėlynės ir žaizdos.
Jaunos, senos arba sveikatos problemų turinčios katės yra ypač pažeidžiamos. Net jei atrodo, kad katė „gerai nusileido“, gali būti vidinių sužalojimų, kurie pasireikš vėliau.
Prevencija — kaip sumažinti riziką
Geriausias būdas apsaugoti katę — neleisti jai nukristi iš aukštų vietų. Patarimai:
- Žmonių saugumas namuose: uždėkite saugias tinklelius ar grotas ant langų ir balkonų arba laikykite langus atidarytus tik pro ventiliacijos angas.
- Venkite palikti atvirus langus be tinklo, ypač jei gyvenate aukštesniuose aukštuose.
- Nenaudokite nestabilių palangių ar baldų, ant kurių katė gali užlipti ir nuslysti.
- Aplinkoje suteikite aukštų, saugių vietų, kuriose katė galėtų užsiropšti — tai mažina polinkį lipti į pavojingas vietas.
- Jei leidžiate katei išeiti laukan, užtikrinkite saugią teritoriją arba naudokite pavadėlį/harnessą prižiūrint.
Jei katė nukrito — ką daryti
Jeigu jūsų katė nukrito iš aukščio:
- Nebandykite ilgai laukti — net jei ji vaikšto, gali būti vidinių sužeidimų. Nedelsiant kreipkitės į veterinarą.
- Patikrinkite kvėpavimą ir ar nėra stipraus kraujavimo; jei kraujuoja, bandykite užspausti žaizdą švariu audiniu ir vykti pas veterinarą.
- Stenkitės kuo mažiau judinti katę, jei įtariate stuburo ar dubens traumas; transportuokite ją ramiai, stabiliai.
- Veterinaras greičiausiai atliks klinikinį tyrimą ir rentgeno nuotraukas, kad nustatytų kaulų ar vidaus organų pažeidimus.
Santrauka
Katės tiesinimo refleksas yra įspūdingas natūralus mechanizmas, kurį lemia anatomija, jutiminės funkcijos ir elgsena. Jis padeda daugeliui kačių išvengti rimtų sužalojimų krintant, tačiau nėra garantija — kritimas visada gali baigtis traumomis, ypač didesniais aukščiais arba pažeistoms/senoms katėms. Geriausia apsauga — prevencija ir greita veterinarinė pagalba po kritimo.
Krentančios katės vaizdai. Tai iš žurnalo "Nature", išspausdinto 1894 m.
Kaip tai daro katė
Pirmiausia katės nusprendžia, kas yra aukštyn, o kas žemyn, žiūrėdamos į akis arba naudodamos vidinės ausies jutimus. Tada katės sugeba pasukti save žemyn, nekeisdamos savo kampinio momento. Tai jos daro šiais etapais:
- Lenkitės per vidurį taip, kad priekinė kūno pusė būtų pasukta į priešingą pusę nei galinė.
- Priekines kojas pritraukite, kad sumažintumėte priekinės kūno dalies inercijos momentą.
- Ištieskite galines kojas, kad padidintumėte galinės kūno dalies inercijos momentą. Taip atsitinka, kad jie gali labai stipriai pasukti priekinę kūno pusę (net 90°), o galinė kūno pusė pasisuka priešinga kryptimi daug mažiau (vos 10°).
- Ištieskite priekines kojas ir užlenkite užpakalines; taip jie gali gana stipriai pasukti užpakalinę pusę, o priekinė pusė pasisuka į priešingą pusę šiek tiek mažiau.
Jei katė nėra pakankamai lanksti (lengvai lankstosi), gali tekti pakartoti antrąjį ir trečiąjį žingsnius, kad visiškai atsistatytų.
Galutinis greitis
Be šio atstatomojo reflekso, katės turi kūno ypatybių, kurios padeda užtikrinti jų saugumą kritimo atveju. Jų mažas dydis, lengvi kaulai ir storas kailis sumažina jų terminalinį greitį. Be to, kai jos ištiesiasi, jos gali išskleisti kūną, kad padidintų pasipriešinimą ir sulėtintų kritimo greitį. Be to, krisdami jie atsipalaiduoja, o tai šiek tiek apsaugo juos nusileidus.
Susiję puslapiai
Klausimai ir atsakymai
Klausimas: Kas yra katės tiesinimo refleksas?
A: Katės tiesinimo refleksas - tai natūralus katės gebėjimas krentant apsisukti, kad ji nusileistų ant kojų.
K.: Kokio amžiaus sulaukusi katė pradeda turėti tiesinimo refleksą?
A: Tiesinimo refleksas pradeda veikti 3-4 savaičių amžiaus.
K: Kada katė visiškai išmoksta tai daryti?
A: Katė visiškai išmoksta tai daryti 6-7 savaičių amžiaus.
K: Kas leidžia katėms tai daryti?
A.: Katės gali tai daryti, nes turi lankstų stuburą ir nejudantį raktikaulį.
K: Ar šiam įgūdžiui reikalinga uodega?
A: Ne, katės be uodegos taip pat gali tai daryti, nes jos dažniausiai judina užpakalines kojas ir nusileisdamos nenaudoja daug kampinio momento.
K: Ar katės visada gali saugiai nusileisti naudodamos tiesinimo refleksą?
A: Ne, katės gali susilaužyti kaulus arba mirti nuo ekstremalių kritimų net ir naudodamos tiesinimo refleksą.
K.: Ką parodė 1987 m. atliktas tyrimas apie kačių, nukritusių nuo pastatų, sužalojimus?
A: 1987 m. tyrime, kuris buvo aprašytas žurnale "Journal of the American Veterinary Medical Association", buvo tiriamos 132 katės, nukritusios nuo pastatų. Vienos katės sužeidimų skaičius didėjo priklausomai nuo nukritusios katės aukščio iki septynių aukštų; tačiau virš septynių aukštų sužeidimų tikimybė buvo mažesnė, nes katės pasiekdavo galutinį greitį, po kurio atsipalaiduodavo ir išskleisdavo kūną, taip padidindamos pasipriešinimą.
