Kačių atsitiesimo refleksas: kaip jis veikia ir kodėl svarbus

Sužinokite, kaip veikia kačių atsitiesimo refleksas, kada jis išmokstamas, kodėl svarbus ir kaip jis mažina traumų riziką — moksliniai faktai ir praktiniai patarimai.

Katės tiesinimo refleksas — tai natūralus katės gebėjimas krentant apsisukti ir nusileisti ant kojų. Refleksas pradeda formuotis maždaug 3–4 savaičių amžiaus, o iki 6–7 savaičių kateriukas paprastai jau moka tinkamai apsisukti. Šį sugebėjimą lemia lankstus stuburas, savita raktikaulio (klavikulos) sandara — raktikauliai yra maži, laisvai stovintys ir neprisijungę prie kitų kaulų, todėl leidžia petukams laisvai judėti — bei jautrus galvos orientacijos mechanizmas.

Kaip tai vyksta — pagrindiniai etapai

Katės tiesinimo refleksas susideda iš kelių aiškių žingsnių:

• Orientacijos nustatymas: per vidinį ausies balansą (vestibuliarinę sistemą) ir regėjimą katė nustato savo padėtį erdvėje.
• Galvos pasukimas: pirmiausia katė greitai pasuka galvą, kad nukreiptų žvilgsnį žemyn.
• Priekinės ir galinės kūno dalių atskyrimas: stuburas leidžia pamažu pasukti priekinę ir užpakalinę kūno dalis skirtingai — taip sukuriamas reikiamas kampas be didelio bendro kampinio momento.
• Kojų ir kūno išskleidimas: katė išskleidžia kojas ir ištiesina kūną, vėliau jas sulenkia nusileidimui, taip didindama oro pasipriešinimą ir amortizuodama smūgį.

Uodega ir kiti požymiai

Nors uodega katėms padeda stabilizuotis ir atlikti smulkesnius koregavimus ore, ji nėra būtina tiesinimo refleksui. Katės be uodegos dažniausiai vis tiek sugeba apsisukti, naudodamos lankstų stuburą, kūno segmentų nepriklausomą judėjimą ir kojų išsidėstymo keitimą. Todėl uodega palengvina, bet nėra esminė šiam įgūdžiui.

Fizika: aukštis, greitis ir „galutinis greitis“

Daugelis katinų sugeba nusileisti nesusižeidus, tačiau tai nereiškia, kad kritimas iš bet kokio aukščio yra saugus. Yra tam tikras minimalus aukštis, reikalingas, kad katė spėtų atlikti visus tiesinimo veiksmus — daugeliui kačių tai yra apie 12 colių (~30 cm), bet tai priklauso nuo amžiaus ir fizinės būklės. Taip pat yra aukštis, virš kurio papildomas kritimo aukštis nebelemia didesnio greičio — tai vadinama galutiniu (terminaliniu) greičiu. Kai katė pasiekia tokį greitį, ji dažnai atsipalaiduoja ir išskleidžia kūną, taip padidindama oro pasipriešinimą ir šiek tiek sumažindama smūgį.

Tyrimai ir „aukštų pastatų sindromas“

1987 m. Amerikos veterinarijos gydytojų asociacijos žurnale "Journal of the American Veterinary Medical Association" atliktame tyrime buvo apžiūrėtos 132 katės, iškritusios iš pastatų. Tyrėjai pastebėjo, kad sužeidimų skaičius ir sunkumas ne visada didėjo su didėjančiu aukščiu: katėms, nukritusioms iš maždaug penkių aukštų, dažnai jau būdavo pasiektas galutinis greitis, o virš septynių aukštų sužeidimų sunkumas kai kuriais atvejais buvo mažesnis nei nukritusioms iš vidutinio aukščio. Autoriai tai aiškino tuo, kad ilgiau krentant katės gali pilnai atlikti korekcijas, atsipalaiduoti ir išskleisti kūną, taip didindamos pasipriešinimą.

Rizika ir galimos traumos

Vis dėlto svarbu pabrėžti: katės gali rimtai susižeisti arba net būti sužalotos mirtinai. Dažniausios traumos po kritimų yra:

• lūžiai (ypač priekinėse galūnėse);
• vidaus organų traumos (dažnai mažiau akivaizdžios išoriškai);
• plaučių sužalojimai ar pneumotoraksas;
• stuburo ir nugaros traumos;
• smulkūs sužeidimai, mėlynės ir žaizdos.

Jaunos, senos arba sveikatos problemų turinčios katės yra ypač pažeidžiamos. Net jei atrodo, kad katė „gerai nusileido“, gali būti vidinių sužalojimų, kurie pasireikš vėliau.

Prevencija — kaip sumažinti riziką

Geriausias būdas apsaugoti katę — neleisti jai nukristi iš aukštų vietų. Patarimai:

• Žmonių saugumas namuose: uždėkite saugias tinklelius ar grotas ant langų ir balkonų arba laikykite langus atidarytus tik pro ventiliacijos angas.
• Venkite palikti atvirus langus be tinklo, ypač jei gyvenate aukštesniuose aukštuose.
• Nenaudokite nestabilių palangių ar baldų, ant kurių katė gali užlipti ir nuslysti.
• Aplinkoje suteikite aukštų, saugių vietų, kuriose katė galėtų užsiropšti — tai mažina polinkį lipti į pavojingas vietas.
• Jei leidžiate katei išeiti laukan, užtikrinkite saugią teritoriją arba naudokite pavadėlį/harnessą prižiūrint.

Jei katė nukrito — ką daryti

Jeigu jūsų katė nukrito iš aukščio:

• Nebandykite ilgai laukti — net jei ji vaikšto, gali būti vidinių sužeidimų. Nedelsiant kreipkitės į veterinarą.
• Patikrinkite kvėpavimą ir ar nėra stipraus kraujavimo; jei kraujuoja, bandykite užspausti žaizdą švariu audiniu ir vykti pas veterinarą.
• Stenkitės kuo mažiau judinti katę, jei įtariate stuburo ar dubens traumas; transportuokite ją ramiai, stabiliai.
• Veterinaras greičiausiai atliks klinikinį tyrimą ir rentgeno nuotraukas, kad nustatytų kaulų ar vidaus organų pažeidimus.

Santrauka

Katės tiesinimo refleksas yra įspūdingas natūralus mechanizmas, kurį lemia anatomija, jutiminės funkcijos ir elgsena. Jis padeda daugeliui kačių išvengti rimtų sužalojimų krintant, tačiau nėra garantija — kritimas visada gali baigtis traumomis, ypač didesniais aukščiais arba pažeistoms/senoms katėms. Geriausia apsauga — prevencija ir greita veterinarinė pagalba po kritimo.

Klausimai ir atsakymai

Klausimas: Kas yra katės tiesinimo refleksas?

K.: Kokio amžiaus sulaukusi katė pradeda turėti tiesinimo refleksą?

K: Kada katė visiškai išmoksta tai daryti?

K: Kas leidžia katėms tai daryti?

K: Ar šiam įgūdžiui reikalinga uodega?

K: Ar katės visada gali saugiai nusileisti naudodamos tiesinimo refleksą?

K.: Ką parodė 1987 m. atliktas tyrimas apie kačių, nukritusių nuo pastatų, sužalojimus?

Paieška pagal raidę