Drugeliai ir kandys: kuo skiriasi taksonomija, išvaizda ir elgsena
Sužinokite, kuo drugeliai ir kandys skiriasi taksonomija, išvaizda ir elgsena — aiškus gidas mokslui ir gamtos mylėtojams.
Lepidoptera – tai plačiabalsė vabzdžių grupė, į kurią įeina tiek drugeliai, tiek kandys. Nors visi lepidopterai kilę iš bendro protėvio (grupė yra monofilinė), tradiciškai drugeliai dažnai skiriami kaip atskira, natūrali grupė, o kandys – kaip ne tokia aiški, įvairi likusi dalis. Drugiai dažnai priskiriami Rhopalocera pošeimiui, kuriam paprastai laikoma priklausanti Papilionoidea (tikrieji drugiai), Hesperiidae (švytuokliniai arba skiperiai) ir Hedylidae (taip vadinamos „druginės kandys“ ar „moth‑butterflies“).
Taksonomija ir istorinis skirstymas
Pagal senesnę ir paprastesnę Linėjaus taksonomiją lepidopterai būdavo padalijami į dvi pošeimes: Rhopalocera (drugiai) ir Heterocera (kandys). Tačiau šis skirstymas yra istoriškai patogus, bet taksonomiškai netikslus: Heterocera nėra viena natūrali (monofilinė) grupė, o labiau maišyta, daug įvairių filialų apimanti sąvoka. Dėl to moderni filogenetinė taksonomija remiasi genetiniais ir morfologiniais tyrimais, kurie gana aiškiai išskiria tam tikras drugelių linijas, bet niekada iki galo neapima visų „kandžių“ kaip vieningos grupės.
Išvaizdos ir morfologiniai skirtumai
- Antenos: vienas iš labiausiai pastebimų skirtumų – antenų forma. Drugelių antenos dažniausiai baigiasi sustorėjimu arba „gumbeliu“ (vadinamu klubu), tuo tarpu kandys turi siūlines, plunksniškas arba šakotas antenas.
- Poilsio poza: dauguma drugelių ilsisi sulenktais sparnais vertikaliai virš nugaros, o kandys dažniau ilsisi su sparnais išskėstais arba suklojus juos „palapinės“ forma aplink kūną.
- Spalvos ir raštai: drugeliai dažnai būna ryškūs ir spalvingi, ypač dieniniai, tuo tarpu kandys dažniau būna rudos, pilkos ar maskuojančios spalvos. Tačiau yra daug išimčių: kai kurios kandys – labai spalvingos ir dieninės, kai kurie drugeliai – blankūs arba aktyvūs prieblandoje.
- Kukulys: drugeliai dažniausiai pereina per kukulį, kuris vadinamas chrysalidu (paprastai be silkinio kokono), o dauguma kandžių verpia kokoną apgaubdamos kukulį šilku. Tačiau yra kandžių, kurios neturi kokonų, ir drugelių su išskirtiniais apvalkalais – ir čia taip pat pastebimos išimtys.
Elgsena ir ekologija
Ilgalaikiai elgsenos skirtumai yra susiję su gyvenimo būdu:
- Dieniniai prieš naktinius: tradiciškai drugeliai laikomi dieniniais (aktivūs dieną), o kandys – naktiniais. Visgi daugelis kandžių skraido dieną, o kai kurie drugeliai – auštant ar sutemos metu.
- Skrydžio stilius: drugeliai dažnai skraido lengvai, šokinėjančiai ir akivaizdžiai; kandys gali turėti mažiau vibruojantį, sklandesnį ar naktinį skrydį. Švytuokliniai (Hesperiidae) pasižymi greitu, smūgišku skrydžiu.
- Sąveika su plėšrūnais: daugelis naktinių kandžių turi timpanalinius organus (ausis), leidžiančius aptikti ir vengti lakstančių šikšnosparnių. Kai kurios kandys taip pat naudoja chemines apsaugos priemones ar mimikriją.
- Ekologinė reikšmė: ir drugeliai, ir kandys yra svarbūs augalų bestuburiai: vikšrai (lervos) dažnai yra specializuoti augalų vartotojai, kai kurie – reikšmingi žemės ūkio kenkėjai (ypač kandys), o suaugę vabzdžiai prisideda prie žiedadulkių pernešimo.
Praktiniai skirtumai ir identifikacija
Tiek taksonomijos specialistai, tiek mėgėjai dažnai naudoja akivaizdžius skirtumus, kad atskirtų drugelius nuo kandžių lauke. Patogiausi požymiai identifikacijai:
- antenų forma (klubas vs siūlinės/plunksniškos antenos);
- poilsio padėtis (sparnų laikymo būdas);
- skrydžio laikas (diena vs naktis) – kaip orientacinis požymis;
- spalvos – nors ne visada patikimas požymis dėl gausių išimčių.
Išimtys ir taksonominiai ginčai
Reikėtų pabrėžti, kad egzistuoja daug išimčių ir pereinamų formų. Kai kurios grupės, pavyzdžiui, Hedylidae, rodo požymius, kurie tradiciškai siejami su drugeliais ir kandimis tuo pačiu metu, todėl aiškus skirstymas kartais vargina sistematikus. Buvo pasiūlyta daugybė kitų taksonominių schemų, tačiau nė viena nėra tobula; filogenetiniai tyrimai nuolat keičia supratimą apie giminystes.
Santrauka
Trumpai tariant, skirtumas tarp drugelių ir kandžių labiausiai remiasi morfologiniais ir elgesio požymiais (antena, poilsio poza, aktyvumo laikas), o ne vien griežta moksline riba. Rhopalocera dažnai apima tradicinius drugelius (pvz., Papilionoidea, Hesperiidae, Hedylidae), tuo tarpu terminas Heterocera istoriniuose aprašymuose žymi „kandis“, bet nėra vieninga evoliucinė grupė. Dėl to taksonomai ir entuziastai derina formalius filogenetinius tyrimus su praktiniais atpažinimo požymiais kasdienėje stebėjoje.
Kamehameha drugelis su dygliuotomis antenomis ir lieknu kūnu
Polyphemus moth: atkreipkite dėmesį į plunksnuotas antenas
Poruojasi du skirtingų spalvų topolinių gudruolių, Laothoe populi, poravimosi variantai. Atkreipkite dėmesį į riebius kandžių kūnus
Monarcho drugelis, demonstruojantis įprastą drugelių poilsio padėtį
Tetragonus sp., dieną skraidantis Callidulid drugys, sparnus laiko kaip drugelis, bet neturi gumbuotų antenų
Morfologiniai skirtumai
Antenų forma ir struktūra
Akivaizdžiausias skirtumas - tai jautikliai arba antenos. Dauguma drugelių turi plonas plonas plonas siūlines antenas, kurių galai yra klubo formos. Kita vertus, kandys dažnai turi šukos pavidalo arba plunksnines antenas, arba siūlines ir neklubines. Šiuo skirstymu grindžiamas ankstyviausias Lepidoptera taksonominis skirstymas - Rhopalocera ("klubinis ragas", drugeliai) ir Heterocera ("įvairus ragas", kandys).
Tačiau yra šios taisyklės išimčių, ir kelios kandys (Castniidae šeima) turi dygliuotas antenas. Kai kurie drugeliai, pavyzdžiui, Pseudopontia paradoxa iš centrinės Afrikos miškų, neturi dygliuotų galų. Hesperiidų (Hesperiids) drugių antenų galai dažnai būna kampuoti.
Sparno sukabinimo mechanizmai
Daugelio kandžių sparnų jungtis yra frenulum arba sparnų jungtis. Frenulum galima pamatyti tik tada, kai turimas egzempliorius. Yra įvairių tipų. Tai gali būti užpakalinio sparno gija, sujungta su priekinio sparno spygliukais. Drugeliai paprastai šių struktūrų neturi. Jų sparnų jungimasis dažniausiai vyksta paprasčiausiai sutampant sparnų kraštams.
Pupae
Dauguma kandžių vikšrų, kai jie pereina į lėliukės stadiją, susisuka kokoną iš šilko. Dauguma drugelių susiformuoja atvirą lėliukę, vadinamą chrizale.
Yra daug šios taisyklės išimčių. Uodeguotosios kandys suformuoja atvirą po žeme esantį chrizalą. Čigoninės kandys kartais susiformuoja drugelio tipo lėliukes, kabančias ant šakelių ar medžio žievės, nors dažniausiai jos iš šilko gijų ir kelių lapų susikuria trapius kokonus, iš dalies atidengiančius lėliukę. Keletas drugelių kregždžių lervų taip pat susikuria primityvius kokonus, kuriuose apsivelka lėliukes, šiek tiek atidengdamos lėliukę. Parnassius drugelių lervos pasigamina trapų kokoną, kuriame apsivaisina, ir apsivaisina netoli žemės paviršiaus tarp šiukšlių.
Sparnų spalva
Daugumos drugelių sparnai yra ryškių spalvų. O naktinės kandys paprastai būna rudos, pilkos, baltos arba juodos spalvos, dažnai su neaiškiu zigzagų ar sūkurių raštu, kuris padeda joms maskuotis, kai jos ilsisi dieną. Tačiau daugelis dieną skraidančių kandžių būna ryškiaspalvės, ypač jei jos nuodingos. Keletas drugelių, pavyzdžiui, kopūstų baltasis drugys, yra gana paprasti.
Kūno struktūra
Motiejukų kūnai paprastai būna tvirti ir plaukuoti arba plaukuoti. Kita vertus, drugelių pilvai yra ploni ir lygesni. Drugelių sparnai turi didesnius žvynelius. Dėl jų jie atrodo tankesni ir purūs. Kita vertus, drugelių žvyneliai yra smulkūs. Šį skirtumą galbūt lemia tai, kad kandims reikia išsaugoti šilumą vėsesnėmis naktimis, o drugeliai sugeba sugerti saulės spindulius.
Elgesio skirtumai
Veiklos laikas
Dauguma kandžių yra naktinės arba krepuskulinės, o dauguma drugelių - dieniniai. Tačiau yra ir išimčių, tarp jų - dieninis čigoninis drugys ir įspūdingi "Uraniidae" arba saulėlydžio drugiai.
Poilsio poza
Motulės paprastai ilsisi išskleidusios sparnus į šonus. Drugeliai, kai sėdi, dažnai užlenkia sparnus virš nugaros, nors kartais trumpai "pasimankština" išskleistais sparnais. Tačiau kai kurie drugiai, pavyzdžiui, švytuokliniai, sėdėdami gali laikyti sparnus arba plokščiai, arba sulenktus, arba net tarp jų (vadinamoji "reaktyvinio lėktuvo" padėtis). Dauguma drugelių taip pat kartais sulenkia sparnus virš nugaros, kai būna tam tikroje vietoje (pavyzdžiui, kai nėra vietos visiškai išskleisti sparnus). Kartais paini šeima gali būti "Geometridae" (pvz., žieminių kandžių), nes suaugėliai dažnai ilsisi vertikaliai sulenktais sparnais. Šios kandys turi plonus kūnus ir didelius sparnus, kaip ir daugelis drugelių, tačiau jas galima lengvai atskirti pagal struktūrinius antenų skirtumus (pvz., dvisparniai).
Klausimai ir atsakymai
K: Kas yra lepidoptera?
A: Lepidoptera - tai drugeliai ir kandys.
K: Ar drugeliai yra natūrali monofilinė grupė?
A: Taip, drugeliai yra natūrali monofilinė grupė.
K: Ar kandys yra natūrali monofilinė grupė?
Atsakymas: Ne, kandys nėra tikra natūrali monofilinė grupė.
K: Kokiam pošeimiui priklauso tikrieji drugiai, švytuokliniai drugiai ir druginės kandys?
A: Rhopalocera pošeimiui priklauso tikrieji drugiai, skiauterėtieji drugiai ir Hedylidae (druginės kandys).
K: Kokiam porūšiui pagal Linėjaus taksonomiją paprastai priskiriamos kandys?
Atsakymas: Linajų taksonomijoje kandys paprastai priskiriamos Heterocera pošeimiui.
K: Ar kandys atrodo ir elgiasi kitaip nei drugeliai?
Atsakymas: Taip, kandys atrodo ir elgiasi gana skirtingai nei drugeliai, todėl žmonės jas pradėjo vadinti kitais vardais.
K: Ar yra pasiūlyta kokių nors tobulų Lepidoptera taksonominių schemų?
Atsakymas: Ne, nė viena iš pasiūlytų Lepidoptera taksonominių schemų nėra tobula.
Ieškoti