Skirtumai tarp drugelių ir kandžių

Morfologiniai skirtumai

Antenų forma ir struktūra

Akivaizdžiausias skirtumas - tai jautikliai arba antenos. Dauguma drugelių turi plonas plonas plonas siūlines antenas, kurių galai yra klubo formos. Kita vertus, kandys dažnai turi šukos pavidalo arba plunksnines antenas, arba siūlines ir neklubines. Šiuo skirstymu grindžiamas ankstyviausias Lepidoptera taksonominis skirstymas - Rhopalocera ("klubinis ragas", drugeliai) ir Heterocera ("įvairus ragas", kandys).

Tačiau yra šios taisyklės išimčių, ir kelios kandys (Castniidae šeima) turi dygliuotas antenas. Kai kurie drugeliai, pavyzdžiui, Pseudopontia paradoxa iš centrinės Afrikos miškų, neturi dygliuotų galų. Hesperiidų (Hesperiids) drugių antenų galai dažnai būna kampuoti.

Sparno sukabinimo mechanizmai

Daugelio kandžių sparnų jungtis yra frenulum arba sparnų jungtis. Frenulum galima pamatyti tik tada, kai turimas egzempliorius. Yra įvairių tipų. Tai gali būti užpakalinio sparno gija, sujungta su priekinio sparno spygliukais. Drugeliai paprastai šių struktūrų neturi. Jų sparnų jungimasis dažniausiai vyksta paprasčiausiai sutampant sparnų kraštams.

Pupae

Dauguma kandžių vikšrų, kai jie pereina į lėliukės stadiją, susisuka kokoną iš šilko. Dauguma drugelių susiformuoja atvirą lėliukę, vadinamą chrizale.

Yra daug šios taisyklės išimčių. Uodeguotosios kandys suformuoja atvirą po žeme esantį chrizalą. Čigoninės kandys kartais susiformuoja drugelio tipo lėliukes, kabančias ant šakelių ar medžio žievės, nors dažniausiai jos iš šilko gijų ir kelių lapų susikuria trapius kokonus, iš dalies atidengiančius lėliukę. Keletas drugelių kregždžių lervų taip pat susikuria primityvius kokonus, kuriuose apsivelka lėliukes, šiek tiek atidengdamos lėliukę. Parnassius drugelių lervos pasigamina trapų kokoną, kuriame apsivaisina, ir apsivaisina netoli žemės paviršiaus tarp šiukšlių.

Sparnų spalva

Daugumos drugelių sparnai yra ryškių spalvų. O naktinės kandys paprastai būna rudos, pilkos, baltos arba juodos spalvos, dažnai su neaiškiu zigzagų ar sūkurių raštu, kuris padeda joms maskuotis, kai jos ilsisi dieną. Tačiau daugelis dieną skraidančių kandžių būna ryškiaspalvės, ypač jei jos nuodingos. Keletas drugelių, pavyzdžiui, kopūstų baltasis drugys, yra gana paprasti.

Kūno struktūra

Motiejukų kūnai paprastai būna tvirti ir plaukuoti arba plaukuoti. Kita vertus, drugelių pilvai yra ploni ir lygesni. Drugelių sparnai turi didesnius žvynelius. Dėl jų jie atrodo tankesni ir purūs. Kita vertus, drugelių žvyneliai yra smulkūs. Šį skirtumą galbūt lemia tai, kad kandims reikia išsaugoti šilumą vėsesnėmis naktimis, o drugeliai sugeba sugerti saulės spindulius.

Elgesio skirtumai

Veiklos laikas

Dauguma kandžių yra naktinės arba krepuskulinės, o dauguma drugelių - dieniniai. Tačiau yra ir išimčių, tarp jų - dieninis čigoninis drugys ir įspūdingi "Uraniidae" arba saulėlydžio drugiai.

Poilsio poza

Motulės paprastai ilsisi išskleidusios sparnus į šonus. Drugeliai, kai sėdi, dažnai užlenkia sparnus virš nugaros, nors kartais trumpai "pasimankština" išskleistais sparnais. Tačiau kai kurie drugiai, pavyzdžiui, švytuokliniai, sėdėdami gali laikyti sparnus arba plokščiai, arba sulenktus, arba net tarp jų (vadinamoji "reaktyvinio lėktuvo" padėtis). Dauguma drugelių taip pat kartais sulenkia sparnus virš nugaros, kai būna tam tikroje vietoje (pavyzdžiui, kai nėra vietos visiškai išskleisti sparnus). Kartais paini šeima gali būti "Geometridae" (pvz., žieminių kandžių), nes suaugėliai dažnai ilsisi vertikaliai sulenktais sparnais. Šios kandys turi plonus kūnus ir didelius sparnus, kaip ir daugelis drugelių, tačiau jas galima lengvai atskirti pagal struktūrinius antenų skirtumus (pvz., dvisparniai).