Kryžiasnapiai (Loxia): snapo ypatybės, mityba ir paplitimas

Kryžiasnapiai - tai žvirblinių (Fringillidae) šeimos paukščių gentis (Loxia). Priklausomai nuo taksonominių nuostatų, šiai genčiai priskiriama apie 3–7 rūšių; kai kurių autorių klasifikacijoje skaičius gali skirtis.

Aprašymas ir plunksnų spalvos

Kryžiasnapiai yra vidutinio dydžio smulkūs paukščiai, kurių labiausiai atpažįstamas bruožas – snapas, kurio apatinio ir viršutinio žandikaulio galiukai yra persidengę ir lyg „sukryžiuoti“. Suaugę patinai dažniausiai būna raudonos arba oranžinės spalvos, o patelės – žalios arba geltonos; tai suteikia aiškų lyčių (seksualinį) dimorfizmą. Tačiau plunksnų tonai gali labai skirtis tarp rūšių ir populiacijų, todėl spalva nėra vienintelis rūšies identifikacijos požymis.

Mityba ir snapo ypatybės

Kryžiasnapiai yra ypač specializuoti spygliuočių spurgų (kankorėžių) vartotojai. Neįprasta snapo forma – tai prisitaikymas atverti spygliuočių žvynelius ir pasiekti po jais esančias sėklas. Tipinis maitinimosi būdas:

• paukštis įkiša snapą tarp spurgos žvynelių;
• šiek tiek praveria snapą, o tada užčiaupia – snapo kryžminė forma leidžia išstumti žvynelius;
• taip pasiekiamos vienoje žvynelinėje dažnai esančios dvi sėklos.

Be spurgų, kryžiasnapiai pavasarį ir vasarą gali vartoti vabzdžius, žiedadulkes ar pumpurus, ypač jauniklių maitinimui. Kartais jie naudojasi nukritusiomis spurgomis ar atvėrusiais žvyneliais, tačiau dėl kryžminio snapo ypatybių daug efektyviau išnaudoja ir dar birioms gyvūnams sunkiai pasiekiamas sėklas.

Gyvenamoji vieta ir paplitimas

Kryžiasnapiai dažniausiai gyvena spygliuočių miškuose – jie paplitę aukštesnėse šiaurinio pusrutulio platumose, tiek Europoje, tiek Azijoje, tiek Šiaurės Amerikoje. Jie gyvena tiek tankiuose eglių, pušų ar kėnių miškuose, tiek mišriuose miškuose, kur yra pakankamai spurgų jų maistui.

Veisimosi elgsena ir migracijos

Kryžiasnapiai dažnai ima veistis anksti – kai kurios rūšys pradeda veisimosi sezoną žiemos pabaigoje arba ankstyvą pavasarį. Ankstyvas perėjimas leidžia jaunikliams pasinaudoti spurgų bėrimu. Jie paprastai neretai sudaro socialines grupes ir ginasi teritorijas tik veisimosi metu.

Šie paukščiai yra nomadiniai: jei spurgų derlius jų įprastiniuose arealuose būna negausus, jie vykdo masines persikraustymo akcijas (vadinamus „išsiveržimus“), ieškodami maisto toliau į pietus arba į kitas sritis. Tokie išsiveržimai gali būti nereguliarūs ir priklauso nuo metinių medžių sėklų svyravimų.

Elgsena, balsai ir socialumas

Kryžiasnapiai dažnai stebimi judriose grupėse, ypač už miško ribų ar per žiemos perėjimus. Jų balsai – dažniausiai aidi, trumpos, švilpiančios frazės, kuriomis jie bendrauja tarpusavyje ieškodami spurgų ar susisiekdami skrydžio metu.

Apsauga ir reikšmė

Daugelis kryžiasnapių rūšių laikomos ne itin rizikingomis, tačiau jų populiacijos gali smarkiai svyruoti priklausomai nuo spygliuočių sėklų derliaus ir miškų būklės. Miškų kirtimai, pramoninė medienos naudojimo politika ir klimato pokyčiai, keičiantys spygliuočių augimą ir žydėjimą, gali paveikti ir kryžiasnapių išlikimą tam tikrose teritorijose.

Kryžiasnapiai yra įdomūs ornitologams dėl savo specializuoto snapo ir elgsenos, o masiniai jų persikėlimai kartais traukia stebėtojų dėmesį bei padeda geriau suprasti ekosistemų dinamiką.

Pastaba: anksčiau tekste buvo paminėta „Kregždės“, tačiau kalbant apie spurgų išdarinėjimą snapu teisingas subjektas yra kryžiasnapiai, kurie savo snapais pasiekia sėklas kur kas anksčiau nei dauguma kitų rūšių.

Klausimai ir atsakymai

Klausimas: Kaip vadinasi paukščių, kurie paprastai vadinami kryžiasnapiais, genties pavadinimas?

K: Kiek yra kryžiasnapių rūšių?

K: Kuo išskirtiniai kryžiasnapių žandikauliai?

K: Kokia yra tipiška suaugusių kryžiasnapių patinų spalva?

K: Kokia yra tipiška suaugusių kryžiasnapių patelių spalva?

K: Kaip kryžmadulkės prisitaikiusios gauti sėklų iš spurgų?

K: Kada kryžiasnapiams geriausia gauti spurgų?

Paieška pagal raidę