Molekulinė evoliucija
Molekulinė evoliucija - tai DNR, RNR ir baltymų evoliucijos procesas.
Molekulinė evoliucija kaip mokslo sritis atsirado XX a. septintajame dešimtmetyje, kai molekulinės biologijos, evoliucinės biologijos ir populiacijų genetikos mokslininkai siekė suprasti nukleino rūgščių ir baltymų struktūrą ir funkcijas. Kai kurios svarbiausios temos buvo fermentų funkcijos evoliucija, nukleino rūgščių pokyčių kaip molekulinio laikrodžio naudojimas rūšių skirtumams tirti ir nefunkcionalios arba šiukšlinės DNR kilmė.
Dėl naujausių genomikos, įskaitant viso genomo sekos nustatymą, ir bioinformatikos pasiekimų labai padaugėjo tyrimų šia tema. 2000-aisiais pradėtas nagrinėti genų dubliavimosi vaidmuo, adaptyviosios molekulinės evoliucijos mastas, palyginti su neutraliu genetiniu dreifu, ir nustatyti molekuliniai pokyčiai, lemiantys įvairias žmogaus savybes, ypač susijusias su infekcijomis, ligomis ir pažinimu.
Filogenezės molekulinis tyrimas
Molekulinė sistematika - tai DNR, RNR ar baltymų duomenų naudojimas sprendžiant filogenezės ir taksonomijos klausimus. Siekiama, kad grupės evoliucijos medyje užimtų teisingą vietą. Taip tikslinama jų biologinė klasifikacija evoliucijos požiūriu. Šis metodas jau lėmė didelius gyvų būtybių taksonomijos pokyčius, įskaitant aukštesnių kategorijų pavadinimus, kurie buvo stabilūs daugiau nei šimtmetį.
Molekulinę sistematiką tapo įmanoma atlikti naudojant sekų analizės metodus. Tai leidžia nustatyti tikslią nukleotidų arba bazių seką DNR arba RNR. Šiuo metu vis dar brangu nustatyti visą organizmo genomą, tačiau tai jau padaryta daugiau kaip 100 rūšių.
Klausimai ir atsakymai
K: Kas yra molekulinė evoliucija?
A: Molekulinė evoliucija - tai DNR, RNR ir baltymų evoliucijos procesas.
K: Kada molekulinė evoliucija atsirado kaip mokslo sritis?
A: Molekulinė evoliucija kaip mokslo sritis atsirado XX a. septintajame dešimtmetyje.
K: Kurios mokslinių tyrimų sritys prisidėjo prie molekulinės evoliucijos atsiradimo?
A: Prie molekulinės evoliucijos atsiradimo prisidėjo molekulinės biologijos, evoliucinės biologijos ir populiacijų genetikos mokslininkai.
K: Kokios pagrindinės molekulinės evoliucijos temos yra nagrinėjamos?
A.: Kai kurios iš svarbiausių molekulinės evoliucijos temų yra fermentų funkcijų evoliucija, nukleino rūgščių pokyčių kaip molekulinio laikrodžio naudojimas rūšių skirtumams tirti ir nefunkcionalios arba "šiukšlinės" DNR kilmė.
K: Kas lėmė, kad labai padaugėjo molekulinės evoliucijos tyrimų?
A.: Neseniai pasiekta pažanga genomikos, įskaitant viso genomo sekos nustatymą, ir bioinformatikos srityje lėmė didelį molekulinės evoliucijos tyrimų pagausėjimą.
K.: Kokios temos pastaraisiais metais išryškėjo molekulinės evoliucijos tyrimuose?
A: Pastaraisiais metais molekulinės evoliucijos tyrimuose vis labiau išryškėja genų dubliavimosi vaidmuo, adaptyvios molekulinės evoliucijos mastas, palyginti su neutraliu genetiniu dreifu, ir molekulinių pokyčių, lemiančių įvairias žmogaus savybes, ypač susijusias su infekcijomis, ligomis ir pažinimu, nustatymas.
Klausimas: Kaip mokslininkai naudoja nukleino rūgščių pokyčius kaip molekulinį laikrodį?
A: Mokslininkai naudoja nukleorūgščių pokyčius kaip molekulinį laikrodį rūšių skirtumams tirti. Matuodami nukleino rūgščių pokyčių greitį laikui bėgant, jie gali įvertinti, prieš kiek laiko dvi rūšys išsiskyrė iš bendro protėvio.
