Jūrų anemonai — kas tai? Polipai, biologija ir simbiozė
Jūrų anemonai: polipų biologija, medžioklė, judėjimas ir unikali simbiozė su žuvimis bei dumbliais — atraskite jų gyvenimo strategijas ir paslaptis.
Jūrų anemonai – tai jūroje gyvenantys vikšriniai gyvūnai, priklausantys polipų grupei. Jie yra polipai, viena iš pagrindinių Cnidaria (žieduotojų) formų. Iš pirmo žvilgsnio anemonai primena žiedus ar gėles, bet iš tikrųjų tai plėšrūs bestuburiai, turintys specializuotus geliančius organus – nematocistas, kurias naudoja grobiui paralyžiuoti ir apsiginti.
Anatomija ir fiziologija
Anemonės kūnas yra cilindrinis, sudarytas iš dviejų sluoksnių audinių. Viršutinėje dalyje yra burnos diskas, o pačioje jo viduryje – burna, vedanti į žarnyną. Burnos diską supa čiuptuvai, kuriuose gausu nematocistomis, – specialių baltyminių kapsulių, kurios iššaudo į harpūną panašią struktūrą ir perduoda neurotoksinų dozę, kad auką ar ataką paralyžiuoja. Apačioje yra pedalinis diskas, kuriuo anemona prisitvirtina prie substrato.
- Matmenys: anemonų dydis svyruoja nuo kelių milimetrų iki daugiau kaip metro skersmens.
- Gyvenimo trukmė: kai kurios rūšys gyvena dešimtis metų, o yra žinomos ir šimtamečiams prilygstančios anemonės.
- Judėjimas: nors anemonos yra sėslūs, jos gali lėtai judėti, šliaužti pedaliniu disku, kartais „sukti suktuką“ (somersault), o kai kurios rūšys net plaukia, naudodamos ritminius kūno judesius.
Mityba ir medžioklė
Anemonai medžioja pasikliaudami savo čiuptuvais ir nematocistomis. Jie pagauna įvairius bestuburius ir žuvis – iki vėžiagyvį, – paralyžuoja grobį ir perkelia jį į burnos diską bei žarnyną, kur maistas lėtai virškinamas. Kai kurios rūšys yra oportunistiškos ir vartos smulkesnį organinį maistą ar kad ir plaukiojančias daleles.
Dauginimasis
Anemonos gali daugintis tiek lytiniu, tiek be lytiniu būdu. Dėl lytinio dauginimosi daugelis rūšių išskiria kiaušinėlius ir spermatozoidus į vandenį (išorinis apvaisinimas). Susidariusi zigota vystosi į plauko formos lervą (planulą), kuri plaukioja ir vėliau prisitvirtina kaip naujas polipas. Be lytinio dauginimosi anemonos gali skaidytis pusiau (fission), atskirais fragmentais atauginti naujus individų arba daryti išaugas (budding).
Simbiozė ir ekologinė reikšmė
Kai kurie jūrų anemonai gyvena simbiozėje su kitais gyvūnais ir dumbliais. Tarp čiuptuvų prieglobstį randa klouninės žuvys, inkognito gobijai ir strėliniai krabai; tokia sąsaja žuvims suteikia apsaugą nuo plėšrūnų, o anemonai gauna maisto likučių ir valomosios paslaugos. Krabai eremitai dažnai prisega jūros anemonas ant savo kiauto, kad pasinaudotų jų geliančia apsauga.
Daugelis anemonų turi simbiozę su mikroskopiniais dumbliais, ypač su dinoflagelėmis (Dinoflageliniai dumbliai), dar vadinamais zooxanthellae. Šie dumbliai fotosintezuoja ir perduoda anemonui dalį pagamintos organinės medžiagos, o mainais gauna apsaugą ir maistines medžiagas. Panaši simbiozė būdinga ir daugeliui koralų.
Gyvenamoji aplinka ir paplitimas
Anemonai randami nuo pakrančių zonų iki gilaus jūros slėnio, prisegti prie uolų, koralinių rifų, žemų dumblėjimo vietų ar net prie kriauklių. Jei aplinka tampa netinkama – pavyzdžiui, dėl sausėjimo ar paviršiaus atskyrimo – anemonai gali persikelti į kitą vietą: kartais dėl aplinkos sąlygų, kartais – kai užpuola plėšrūnui) ir reikia persikraustyti.
Pavojai žmonėms ir apsauga
Daugelio anemonų įgėlimai žmogui yra nemalonūs: jie gali sukelti skausmą, paraudimą, niežulį; retesniais atvejais – alergines ar sistemines reakcijas. Dauguma "klouninių" rūšių žmogui yra nekenksmingos, tačiau visada verta laikytis atsargumo nardant ar liečiant jūros gyvybę.
Anemonų populiacijas griauna vandens tarša, rifų naikinimas, klimato kaita (temperatūros pokyčiai sukelia „balinimą“), taip pat pergaudymas ir akvariumų prekyba. Dėl to daug rūšių reikalauja stebėjimo ir apsaugos.
Įdomybės
- Kai kurios anemonų rūšys gali atauginti beveik visą kūną iš nedidelio audinio gabalėlio.
- Yra vienos iš ilgiausiai gyvenančių bezgelių-organizmų – kai kurios anemonės gyvena keliasdešimt metų.
- Klouninės žuvys ir anemonai dažnai tapo populiariomis akvariumų gyventojomis dėl savo spalvų ir sąveikos, tačiau dirbtinai išlaikyti jų simbiozę gali būti sudėtinga.
Jūrų anemonai yra svarbūs jūrų ekosistemų komponentai: jie ne tik medžioja, bet ir aprūpina prieglobstį, palaiko simbiozinius ryšius su dumbliais ir gyvūnais bei prisideda prie rifų biologinės įvairovės. Suprasti jų biologiją ir apsaugoti buveines – tai būtina sąlyga, kad šie įdomūs polipai išliktų mūsų vandenyse.
Paprastoji klouninė žuvelė jūros anemone. Žuvis gyvena simbiozėje su anemone
Amphiprion melanopus anemonefish burbuliniame anemone iš Rytų Timoro.
Klausimai ir atsakymai
K: Kas yra jūrų anemonai?
A: Jūrų anemonai - tai jūroje gyvenantys Cnidarian gyvūnai. Jie yra polipai, viena iš pagrindinių šio filumo formų.
K: Kaip maitinasi jūrų anemonai?
A: Jūrų anemonos yra plėšrūs gyvūnai, kurie savo auką paralyžiuoja geliančiomis nematocistomis. Jos iššaudo į harpūną panašią struktūrą, kuri perduoda neurotoksinų dozę. Norėdamos suvalgyti žuvį ar vėžiagyvį, jos perkelia grobį į savo skrandį, kur jis lėtai virškinamas.
K: Ar jūrų anemonai yra judrūs?
A.: Jūrų anemonai yra sėdintys ir paprastai mėgsta likti vienoje vietoje, tačiau kai kurios rūšys gali plaukti į naują vietą, naudodamos lenkiamuosius judesius.
K: Kur galima rasti jūros anemonų?
A.: Daugelis jūros anemonų rūšių gyvena uolų baseinuose tarp potvynių ir atoslūgių uolėtose pakrantėse, tačiau kai kurios rūšys gyvena ir vandenynų gelmėse, o kelios rūšys yra pelaginės.
K: Iš kokių dalių sudarytas jūros anemonės kūnas?
Atsakymas: Jūrų anemonė turi dvi pagrindines dalis - burnos diską kūno viršuje ir pedalinį diską apačioje. Gyvūno burna ir žarnynas yra burnos disko centre, o jį supa čiuptuvai.
Klausimas: Ar kiti gyvūnai palaiko simbiotinius santykius su jūrų anemonais?
A: Taip, daugelis kitų gyvūnų palaiko simbiotinius santykius su tam tikromis jūrų anenomų rūšimis, pavyzdžiui, žuvys klounai, inkognito gobijai, strėliniai krabai, kurie gali slėptis tarp jų spyglių, arba krabai eremitai, kurie dažnai juos laiko ant savo kiautų, kad apsisaugotų nuo plėšrūnų. Be to, kai kurios rūšys yra užmezgusios mutualistinius santykius su dinoflageliniais dumbliais, kurie gyvena jų viduje ir naudoja saulės šviesą, kad gamintų maistą abiem šiuose santykiuose dalyvaujančioms šalims - panašiai kaip koralai.
Klausimas: Kas pirmieji atliko išsamius šių būtybių tyrimus?
A.: Pirmasis šiuos gyvūnus išsamiai ištyrė gamtininkas Filipas Henris Gosas (Philip Henry Gosse), kuris savo mokslinės ekspedicijos metu tyrinėjo netoli Britų salų paplūdimių aptiktus gyvūnus.
Ieškoti