Dinoflagelatai yra didelė bičių protistų grupė. Maždaug pusė jų yra fotosintetinantys, o likusieji dažniausiai yra heterotrofai, kitų protistų grobuonys. Fotosintetinantys kartais laisvai vadinami "dumbliais", o plėšrūnai kartais laisvai vadinami "pirmuonimis".

Skirtingi autoriai juos skirsto į eilę, klasę ir filumą. Aktyviai tiriami jų giminystės ryšiai.

Dauguma jų yra jūrinis planktonas, tačiau jų pasitaiko ir gėlo vandens buveinėse. Jų populiacijos pasiskirsto priklausomai nuo temperatūros, druskingumo ar gylio. Šiai grupei priklauso daug simbiontų ir bioliuminescencinių rūšių.

Šiuo metu aprašyta apie 1555 laisvai gyvenančių jūrinių dinoflagelatų rūšių. Naujausiais skaičiavimais, iš viso yra 2294 gyvos dinoflagelatų rūšys, kurias sudaro jūriniai, gėlavandeniai ir parazitiniai dinoflagelatai.

Biologija ir morfologija

Dinoflagelatai yra vienaląsčiai organizmai, dažnai turintys dvi vėliavėles (flagelos): viena eina per skersinę vagą (cingulum), kita – per ilgąją vagą (sulcus). Daugumai rūšių būdinga kietesnė ląstelės plokštelė arba theca, sudaryta iš celiuliozės plokštelių, nors yra ir „nešarvuotų“ formų. Fotosintetinantys dinoflagelatai turi chloroplastus su specifiniais pigmentais (pvz., peridininas, chlorofilas a ir c), o kai kurios rūšys įgavo chloroplastus per endosimbiozę iš kitų organizmų. Taip pat yra mišrių mitybos strategijų – mixotrofija, kai organizmas derina fotosintezę ir grobimą.

Reprodukcija dažniausiai asexuali – dalijimosi būdu, tačiau daug rūšių gali sudaryti seksualias stadijas ir atsparias cistas (dinocistus), kurios gali išgyventi nepalankias sąlygas ir vėliau lemti protrūkius (angl. blooms).

Ekologinė reikšmė

Dinoflagelatai atlieka svarbų vaidmenį jūrų ir gėlavandenių ekosistemose:

  • Pirmaeiliai produktoriai: fotosintetinės rūšys gamina organines medžiagas ir tiekia energiją maisto grandinėms.
  • Simbiozė: daugelis dinoflagelatų gyvena simbiontiškai su koralais ir kitais bestuburiais, padėdami šeimininkams gauti maistinių medžiagų. (Žinomi symbiontai, kaip simbiontų grupė.)
  • Maisto šaltinis: jaunoms žuvims ir zooplanktonui dinoflagelatai dažnai yra svarbi mitybos dalis.
  • Bioliuminescencija: kai kurios rūšys sukelia švytėjimą vandenyje (naktinis bioliuminescencijos efektas), kas gali turėti tiek ekologinę, tiek estetikinę reikšmę.

Pavojai ir žmogaus sveikatai daroma žala

Tam tikros dinoflagelatų rūšys gali sukelti vadinamuosius „raudonus potvynius“ arba žydėjimus (harmful algal blooms, HABs), kai jų populiacija staigiai padidėja. Tokie žydėjimai gali:

  • išskirti toksinus (pvz., saxitoksinai, brevetoksinai, ciguatoksinai), kurie kenkia žuvims, vandens gyvūnams ir žmonėms;
  • sukelti masines žuvų žūtis ir išplėsti toksinų koncentracijas, todėl uždraudžiama rinkti arba valgyti užkrėstus jūros produktus;
  • pakeisti vandens kokybę ir deguonies kiekį, kas gali pakenkti vietinei faunai.

Dėl šių priežasčių dinoflagelatai turi didelę ekonominę reikšmę – žuvininkystės, turizmo ir maisto saugos sektoriams kyla realūs nuostoliai, todėl būtina stebėti ir valdyti žydėjimus.

Taksonomija ir tyrimai

Dinoflagelatų taksonomija yra sudėtinga ir nuolat kinta: įvairūs autoriai juos skirsto į eilę, klasę ir filumą. Molekuliniai metodai (DNR sekvenavimo analizės) labai pakeitė supratimą apie jų evoliucinius ryšius ir padeda atskirti panašias morfologines rūšis.

Stebėjimas ir valdymas

Valstybės ir mokslinės institucijos stebi dinoflagelatų žydėjimus per planktono imčių programas, toksinų tyrimus ir palydovinius stebėjimus. Prevencijos priemonės apima maisto produktų kontrolę (midijų ir kitų moliuskų testavimas), žvejybos apribojimus ir informacijos sklaidą visuomenei apie užterštų vandenų pavojus.

Santrauka

Dinoflagelatai yra daugialypė protistų grupė, turinti didelę biologinę ir ekologinę reikšmę: nuo pagrindinių produktorių ir simbiontų iki žalingų žydėjimų sukėlėjų. Jų įvairovė, kompleksinė morfologija ir kartu besikeičianti taksonomija daro dinoflagelatus intensyviai tiriamais organizmais jūrų biologijoje ir ekologijoje.