Ra — senovės Egipto saulės dievas: reikšmė, vardai ir mitologija

Šis straipsnis yra apie Egipto saulės dievą Ra arba Re. Apie cheminį elementą žr.

Egipto mitologijoje Ra buvo saulės dievas. Jis buvo svarbiausias Senovės Egipto dievas. Jis turėjo daug vardų, pavyzdžiui, Amun-Ra ir Ra-Horakhty. Buvo sakoma, kad jis gimsta kiekvieną rytą Rytuose, o miršta kiekvieną naktį Vakaruose. Naktį jis keliaudavo po požeminį pasaulį. Todėl vakarinė Nilo pusė buvo vadinama mirusiųjų šalimi. Jis buvo dievų karalius.

Reikšmė ir vardai

Ra (kartais rašomas Re) – viena pagrindinių senovės egiptiečių pasaulėžiūros figūrų. Jo vardas hieroglifais dažnai transliteruojamas kaip rꜥ, tariamas „Ra“. Per šimtmečius Ra buvo susiejamas su kitais dievais, todėl atsirado sincretinių vardų ir formų.

• Amun-Ra – Ra sujungtas su tebėra nuo Thebų kilusiu dievu Amunu; tokia forma tapo ypač svarbi Naujojoje Karalystėje.
• Ra-Horakhty – Ra sujungtas su Horu kaip ryto ir dangaus dievu, pabrėžiant saulės judėjimą per dangų.
• Khepri – ryto saulės aspektas, dažnai vaizduojamas kaip skarabėlis, simbolizuojantis saulės „atsikėlimą“.
• Aten – diskretiškai susijęs su saule; faraono Akhenateno laikais Atenas buvo keltinas į vienintelio dievo statusą, nors Atenas ir Ra nėra visiškai tapatūs.

Mitologija: kelionė per dieną ir naktį

Kiekvieną dieną Ra vaizduojamas plaukiantis dangaus valtimi (saulės laivu), kuris perneša saulę iš Rytų į Vakarus. Naktį saulės laivas keliauja per požeminį pasaulį, vadinamą Duat, kur Ra susiduria su chaoso simboliu — gyvate Apophis (Apep). Ši kova buvo mitologinis paaiškinimas, kodėl saulė leidžiasi ir vėl pakyla: Ra įveikia chaoso jėgas ir atgimsta ankstyvą rytą.

Vakarų krantai Nilo — mirusiųjų ir pomirtinio gyvenimo zona — buvo susiję su Ra naktine kelione; dėl to vakariniame krašte stovėjo kapai ir šventyklos, skirtos mirusiesiems, kurie tikėjo susijungimu su dievo kelione į pomirtinį pasaulį.

Ra taip pat dalyvavo kūrimo mituose. Heliopolio (senuoju pavadinimu Iunu) tradicijoje Ra arba jo formos (pvz., Atum) laikytos pasaulio sukūrėjais – jis sukūrė dievus ir pasaulį, išeidamas iš pirmapradžio vandenyno Nun.

Ikonografija

Ra dažniausiai vaizduojamas kaip žmogus su sakalo ar erelio galva, ant kurios yra stambus saulės diskas su gyvatės (uraea) motyvu. Kartais jis vaizduojamas visiškai žmogaus pavidalu arba kaip ramų ar sakalą derinantis dievas. Skarabejus (Khepri) simbolizuoja ryto saulę, o vakarą Ra gali būti asimiliuojamas su Osiriu – pomirtinio pasaulio valdovu.

Kultas ir šventyklos

Ra garbinimas buvo plačiai paplitęs visame Egipte, bet vienas pagrindinių kulto centrų buvo Heliopolis (egiptiečių Iunu) — čia vyko Ra garbinimo ritualai ir kūrimo mitų interpretacijos. Kiti svarbūs centrai ir šventyklos buvo susiję su sincrete formomis (pvz., Amun-Ra Thebose).

Saulės dievui aukodavo kasdieniais ritualais, teikė maldas ir procesijas. Faraonas dažnai pristatomas kaip Ra sūnus arba dievo atstovas žemėje, todėl karališkasis statusas buvo stipriai susietas su saulės kultu.

Istorinėje perspektyvoje Akhenateno reformos (apie 14 a. pr. m. e.) trumpam pabrėžė Ateną kaip vienintelę dievybę, tačiau tradicinis Ra kultas vėl sugrįžo po šių reformų.

Simboliai ir mitai

• Saulės diskas – pagrindinis Ra atributas, simbolizuojantis gyvybę ir šviesą.
• Skarabėjus (Khepri) – simbolizuoja saulės pradžią, naują gyvenimą.
• Saulės laivas – Ra kelias dieną ir naktį; pasaulio tvarkos tęstinumo simbolis.
• Ra akis (Eye of Ra) – personifikuota jėga, kartais suprantama kaip galingos moteriškos dievės (pavyzdžiui, Sekhmet ar Hathor) forma, naudojama apginti ir baudžiant.
• Apophis – chaoso gyvatė, kurią Ra kasnakt įveikia arba su kuria kovoja jo palydovai.

Paveldas ir įtaka

Ra figūra stipriai paveikė ne tik religinį gyvenimą senovės Egipte, bet ir karališką ideologiją, meną bei architektūrą. Jo pavadinimas ir simbolika išliko daugybėje reljefo, paminklų ir tekstų. Šiuolaikinėje kultūroje Ra dažnai minimas literatūroje, mene ir populiariojoje mitologijoje kaip archetipinis saulės dievas.

Santrauka: Ra – centrinė saulės, kūrimo ir valdžios figūra senovės Egipto mitologijoje. Jo įvairios formos ir vardai atspindi ilgą sintezės procesą tarp vietinių dievų bei politinių-religinių permainų, o jo mitai (saulės kelionė, kova su chaoso jėgomis, ryto atgimimas) aiškino pasaulio tvarką ir žmogaus vietą joje.

Paieška pagal raidę